Tyčia ar ne, bet Kleboniškio vandenvietė, iš kurios tyras vanduo keliauja į kauniečių būstus, iki šiol neturi oficialiai įregistruoto žemės sklypo. Tuo jau bando pasinaudoti kai kurie buvę savininkai, norintys atsiriekti skypus prestižinėje vietoje.

Bando pasinaudoti spraga

Žalia, medžiais apaugusi Kleboniškio vandenvietės teritorija, o ypač jos pakraščiai, labai vilioja kai kuriuos kauniečius. Ir ne be pagrindo, nes bendrovė "Kauno vandenys", kuriai ir priklauso Kleboniškio vandenvietė, iki šiol nėra sutvarkiusi dokumentų ir įregistravusi vandenvietės sklypo.

Kaip žinome, Lietuvoje galiojantys teisės aktai leidžia atkurti nuosavybės teises laisvoje, neužstatytoje, valstybei priklausančioje žemėje.

"Kauno dienos" žiniomis, pernai pasipylė raštai Kauno miesto savivaldybei ir kitoms institucijoms, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę Viešios g. tarp Neries upės ir Kleboniškio vandenvietės. 2014 m. rugpjūtį Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybės paprašė suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą, kurio dalis patektų ir į Kleboniškio vandenvietės ribas.

Tai tik vienas pavyzdys, tačiau savivaldybėje neoficialiai kalbama, kad norinčiųjų susigrąžinti nuosavybės teises įkeliant koją į Kleboniškio vandenvietės teritoriją yra ir kitose vietose.

Pradėjo ir pamiršo?

Procedūros Kleboniškio vandenvietės sklypui suformuoti ir jį įregistruoti buvo pradėtos tuomet, kai bendrovei "Kauno vandenys" vadovavo Vilius Burokas, tačiau, 2012 m. generaliniu direktoriumi tapus Linui Baltrėnui, viskas sustojo.

"Buvo išduotos teritorijų planavimo dokumentų sąlygos, bet paskui, mano žiniomis, bendrovė nieko daugiau nedarė. Dabar jau ir įstatymai pasikeitė – vandenviečių teritorijos ir jų ribos tvirtinamos žemėtvarkos projektais, o ne detaliaisiais planais, kaip buvo anksčiau", – patvirtino savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Ar gali būti, kad sąmoningai delsiama užbaigti teritorijos planavimo procedūras ir įregistruoti vandenvietės sklypą Registrų centre?

"Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Žinau tiek, kad procedūros buvo pradėtos. Gal, pasikeitus vadovams, apie tai buvo pamiršta, gal nebuvo darbų perdavimo? Dėl bendrovės vadovybės kompetencijos nieko negaliu pasakyti, nes aš esu architektas", – dėstė N.Valatkevičius.

Jautė spaudimą

Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas pripažįsta, kad vandenvietės teritorija ir jos ribos neabejotinai yra susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu.

"Šalia kiekvienos vandenvietės yra nuosavi sklypai. Kol vandenvietės sklypas nesuformuotas ir neįregistruotas, mes nežinome, kiek yra laisvos ir neužstatytos valstybinės žemės, todėl negalime atkurti nuosavybės teisių, nors piliečiai ir bandė daryti spaudimą", – atvirai pripažino N.Valatkevičius.

Anot jo, tiems žmonėms, kurie kreipėsi dėl žemės, kurios dalis patenka ir į vandenvietės teritoriją, grąžinimo duotas neigiamas atsakymas, tačiau akivaizdu, kad problema išties išlieka, o ir tų, kurie norėtų atsikirpti dalį vandenvietės teritorijos, tikrai yra.

"Nuosavybės teisių atkūrimas, be jokios abejonės, yra be galo svarbus dalykas, tačiau vanduo, vandens tiekimas ir vandenvietė miestui yra strateginės reikšmės objektas", – įsitikinęs Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas.

Jis užsiminė, kad vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos jau yra patvirtintos specialiuoju planu, tačiau tuo rūpinosi ne Urbanistikos ir architektūros, o Aplinkos apsaugos skyrius. "Dabar tikrai galima rengti ir sklypo dokumentus bei oficialiai įregistruoti vandenvietės žemės sklypą. Tai padarius bus aišku, kur yra laisva valstybinė žemė ir kur galima atkurti piliečiams nuosavybės teises, o kur ne", – pridūrė N.Valatkevičius.

Savo darbą atliko

"Visų keturių Kauno vandenviečių – Eigulių, Kleboniškio, Petrašiūnų ir Vičiūnų – sanitarinių apsaugos zonų specialieji planai buvo patvirtinti 2014 m. birželio 16 d. Tie planai apibrėžia teritoriją, kurioje taikomi vandenvietės zonoms nustatyti reikalavimai", – paaiškino Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Anot jos, vandenvietės privalo turėti tris apsaugos zonas, ir visoms joms taikomi skirtingi reikalavimai.

"Paskui jau tas, kas valdo (bendrovė "Kauno vandenys" – aut. pastaba), ir turi susitvarkyti sklypo reikalus", – pridūrė R.Savickienė.

Jos teigimu, parengti specialiuosius planus ir nustatyti visų Kauno vandenviečių apsaugos zonas buvo pavedęs Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje dar tuomet, kai ji nevadovavo Aplinkos apsaugos skyriui.

"Pasinaudojome ES finansine parama, beveik porą metų užtruko planų rengimas. Tai atliko bendrovė iš Vilniaus, kuri šioje srityje specializuojasi. Taigi tą darbą mes padarėme, kaip reikalauja įstatymas. Planai atiduoti visoms institucijoms, kurioms priklauso", – tikino R.Savickienė.

Kalbėti nenori

"Kauno vandenų" bendrovės generalinis direktorius Linas Baltrėnas su "Kauno dienos" žurnaliste bendrauti atsisakė ir pasiūlė klausimus jam atsiųsti raštu, tačiau kai kuriuos e. paštu nusiųstus klausimus vis tiek ignoravo.

Nors buvo teiraujamasi, kodėl Kleboniškio vandenvietės teritorijos dokumentai nėra sutvarkyti ir nėra nustatytos vandenvietės sklypo ribos, L.Baltrėnas dėstė apie sanitarines zonas.

"Kauno miesto Kleboniškio vandenvietė, kaip ir kitos Kauno miesto vandenvietės, turi patvirtintus ir įregistruotus vandenviečių sanitarinės apsaugos zonų (SAZ) specialiuosius planus. Šiame plane nustatyti sanitarinių apsaugos zonų dydžiai bei tos teritorijos naudojimo ir tvarkymo reikalavimai. Pirmoji SAZ juosta nustatoma pagal vandenvietės sklypo ribas. Joje draudžiama bet kokia ūkinė veikla, tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens naudojimu, jo gerinimu ir tiekimu", – laiške išdėstė "Kauno vandenų" vadovas.

Priminus, kad pagal galiojančius teisės aktus žemė grąžinama ten, kur yra neužstatytos laisvos valstybinės žemės, ir paklausus, ar nesiekiama sąmoningai delsti arba atidėlioti Kleboniškio vandenvietės teritorijos sklypo įteisinimą ir įregistravimą, L.Baltrėnas neatsakė nieko.