Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Venckienė įtariama demonstravusi nepagarbą teismui, nevykdžiusi teismo sprendimų, trukdžiusi antstolei atlikti pareigas, piktnaudžiavusi globėjos teisėmis.

Prokurorai teigia surinkę pakankamai duomenų, kad galėtų pateikti teisėjai įtarimus pagal penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl trukdymo antstolio veiklai, pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, nepagarbos teismui, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo ir dėl piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis.

Dėl šių galimų veikų prokurorai prašo Seimo leidimo patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jos laisvę. Pagal Konstituciją teisėjai Lietuvoje turi teisinę neliečiamybę.

Šį kreipimąsi parlamentarams perskaitė generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis, šiuo metu laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas.

Vėliau atsakydamas į žurnalistų klausimus D.Raulušaitis sakė, jog kol kas per anksti svarstyti, kokių bausmių N.Venckienė gali susilaukti dėl minėtų veikų.

„Klausimas yra ankstyvas, visų pirma turėtų būti atliktas ikiteisminis tyrimas, jei bus byla perduota teismui, ten ir bus nuspręsta, kokios nuobaudos“, – sakė D.Raulušaitis.

Klausiamas, kodėl į Seimą kreiptasi tik dabar, kai vienas galimų įtarimų – dėl dar 2010 metais pasakytų žodžių, D.Raulušaitis tvirtino, kad iki šiol laukta reikiamų duomenų.

„Sprendimą priima generalinis prokuroras ir man nelabai etiška būtų komentuoti jo sprendimus. Paties generalinio prokuroro ne kartą buvo minėta, kad siekiama surinkti visus duomenis tam sprendimui priimti, ir kai kurie duomenys, konkrečiai tariant semiotinė specialistų išvada, gauta tik prieš keletą savaičių. O vėliau dar kilo būtinybė ir poreikis šį sprendimą priimti kontekste ir su pastarųjų metų įvykiais. Taip ir susiklostė, kad tas sprendimas buvo priimtas, kada buvo priimtas“, – kalbėjo generalinio prokuroro pavaduotojas.

Klausiamas, ar Seimo nariai galės susipažinti su pareigūnų filmuota medžiaga, kaip buvo perduodama mergaitė, D.Raulušaitis sakė, jog sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos priima bylą tiriantis prokuroras.

„Sprendimus dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenis, o, matyt, ir tuo įrašu, nes  jis, jei dar netapo, tai taps ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, turės priimti tuos tyrimus organizuojantys prokurorai“, – pabrėžė Generalinės prokuratūros atstovas.

N.Venckienės pavardė figūruoja mažiausiai trijuose Kauno ir Vilniaus prokuratūrų atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose.

Generalinė prokuratūra yra gavusi du Vilniaus apylinkės prokuratūros prašymus naikinti teisėjos neliečiamybę, atliekant du ikiteisminius tyrimus, dėl nepagarbos teismui ir teismo sprendimo nevykdymo. Šie tyrimai vėliau sujungti į vieną.

Be to, Kauno apygardos prokuratūra gegužės 17 dieną pradėjo dar du ikiteisminius tyrimus dėl pasipriešinimo pareigūnui ir trukdymo antstoliui vykdyti teismo sprendimą bei piktnaudžiavimo globėjo teisėmis.

Kaip nurodoma kreipimesi, ikiteisminių tyrimų metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad N.Venckienė 2010 metų lapkričio 17 dieną Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą.

Kreipimesi cituojami N.Venckienės žodžiai: „Čia ne pabaiga, aš netylėsiu ir tuo niekas nesibaigs. Jūs pamatysit, praeis du, penki metais ir viskas išlįs. Tegu jie negalvoja, kad jie dabar užgesino viską, būdami korumpuoti, kyšininkai, ir iškrypėlių klaną gindami, čia taip nebus“.

Tokiais žodžiais, teigiama kreipimesi, N.Venckienė užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą – Panevėžio apylinkės teismo kolegiją: pirmininką Vytautą Krikščiūną ir kolegijos narius Ritą Bilevičienę bei Daivą Gadliauskienę, dėl jos veiklos. Teismas tuomet nutraukė baudžiamąją bylą dėl galimos pedofilijos vieninteliam kaltinamajam Andriui Ūsui mirus.

Taip pat N.Venckienė nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 metų gruodžio 16 dienos sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai perduoti globojamą mergaitę jos motinai Laimutei Stankūnaitei, neužtikrino, kad būtų laikomasi vaiko teisės apsaugos specialistų parengtos bendravimo su mama tvarkos ir grafiko, neužtikrino galimybės bendrauti mergaitės gyvenamoje vietoje, taip pat nepaisė antstolio patvarkymo vaiką perduoti mokykloje, vėliau – atvykti kartu į policijos komisariatą, kur mergaitė turėjo būti perduota mamai. Tokiu būdu N.Venckienė nevykdė teismo sprendimo, teigiama kreipimesi.

Taip pat teigiama, kad šiemet gegužės 17 dieną N.Venckienė trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką. Teigiama, jog ji sąmoningai neįleido antstolės į namą, piktnaudžiavo vaiko globėjo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką.

„Be to, turėdama vaiko globėjos statusą piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai jį gniuždydama, tai yra, pastatė vaiką prie lango, antstolei nurodant netraumuoti vaiko ir nuvesti nuo lango, nevykdė šio teisėto reikalavimo ir vertė vaiką stebėti susirinkusių kieme asmenų ir kliūčių šalinimo veiksmus, techninių priemonių panaudojimą atidarant duris“, – ketvirtadienį Seime sakė generalinio prokuroro pavaduotojas.

Pareigūnams ir antstolei patekus į vidų, teigiama generalinio prokuroro rašte, N.Venckienė atsisakė vykdyti antstolės nurodymą perduoti vaiką, todėl pareigūnams teko išvesti pašalinius asmenis, o vaiko perdavimo momentu laikyti besipriešinančios teisėjos rankas.

„Be to, Neringa Venckienė 2012 metų gegužės 17 dieną, kai vaikas buvo priverstinai perduotas jo motinai, panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnui – tyčia sudavė jam du kartus kumščiu į galvą“, – teigė D.Raulušaitis.

„Neringos Venckienės galimų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys: įvykių vietų apžiūros protokolai, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, vaizdo įrašai ir jų apžiūrų duomenys, specialistų išvados bei kiti tyrimams reikšmingi dokumentai“, – sakė prokuroras.

Konstitucija numato, kad Lietuvoje teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be prezidento sutikimo. Kad būtų panaikintas teisėjo imunitetas, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.