Vingytės kaimo likimas

Lietuvos Respublikos Seimo narys Kazys Starkevičius rugpjūčio 31-osios išvakarėse atsinešė į redakciją nedidelę dėžę su sukarpyta spygliuota viela.

"Sovietmečiu Lietuvoje veikė 153 sovietinių okupantų daliniai, bene 30-yje Lietuvos miestų ir miestelių buvo apie 500 karinių objektų. Vienas jų – Rokuose, kur užaugau ir gyvenu iki šiol, – sakė K.Starkevičius. – Šita spygliuota viela yra iš tvoros, kuri juosė 12 ha teritoriją šalia Rokų ir kur buvo įrengta sovietų kariuomenės radiolokacinė stotis. Toje teritorijoje, Vingytės kaime, nuo 1972 m. ant supiltų kalvelių stovėjo aštuoni radarai, kontroliavę ir stebėję visą erdvę, lėktuvus iki pat Berlyno, bet oficiali versija skelbė, kad tie radarai veikia dėl Kauno HE apsaugos."

Beje, Vingytės kaimas iškilęs virš jūros lygio 65 metrus. "Toje teritorijoje mūsų protėviai užkurdavo laužą, pranešdami kaimynams apie artėjantį pavojų. Caro laikais šioje vietovėje ir už jos apskaičiuotu atstumu buvo pastatyti bokštai, per kuriuos sutartais signalais vieni kitiems perduodavo įvairias žinias. Žodžiu, Vingytės kaimą sovietų kariuomenė pasirinko radiolokacinei stočiai neatsitiktinai", – įsitikinęs K.Starkevičius.

Sovietmečiu visas Kaunas buvo militarizuotas.

Vietoje raketų – galvijai

Anot pašnekovo, Vingytės kaimo teritorijoje buvo įrengti ir požeminiai raketų angarai su vadaviete, pritaikyta gyventi dieną ir naktį. Tose patalpose pašnekovas ketina įrengti edukacijai skirtą muziejų. Juolab kad yra išsaugojęs autentiškus vadavietės daiktus, baldus.

K.Starkevičius išsaugojo ir dalį spygliuotos vielos tvoros, pats matė, kaip buvo išgabenamos tos 24 metrų ilgio raketos. Beje, minėtuose angaruose dabar karaliauja K.Starkevičiaus ūkio mėsiniai galvijai – vėsios patalpos jiems ypač patiko šią karštą vasarą.

"Sovietmečiu visas Kaunas buvo militarizuotas, – teigė pašnekovas. – Tai liudija ne vien Rokai. Pavyzdžiui, nuo 1956 m. šalia Rokų, už penkių kilometrų, veikė Suvalkėlių poligonas. Prieš įrengiant 800 ha užimantį poligoną, iš tos vietovės buvo iškelti net penki kaimai. Karinių objektų buvo Karmėlavoje, Kauno fortuose, Šančiuose ir kitur."

Sovietų kariai badavo

Kai sovietų kariuomenė buvo išvedama iš Lietuvos, ir raketos iš Rokų pašonės išvežtos, laikinai ten likę paskutiniai sovietų kareiviai badavo ir greičiausiai todėl vagiliavo.

"Kai vieną tokį vagišių vietos gyventojams pavyko pagauti, kareivio buvo paprašyta ne vogti, o drąsiai užeiti pas vietos gyventojus ir paprašyti valgyti – tikrai neliks alkanas, – pasakojo K.Starkevičius, – Visi stengėmės nekonfliktuoti su sovietų kariuomene – kad tik greičiau ji išeitų… Manau, mums padėjo spręsti sovietų kariuomenės išvedimo problemą ir popiežiaus Pauliaus II vizitas Lietuvoje – anuomet tai buvo stiprus psichologinis spaudimas Borisui Jelcinui, jo sprendimams."

Pašnekovas pamena: išvedant paskutinius sovietų kariuomenės dalinius, buvo atvažiavęs Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas, beje, generolo karjerą Sovietų Sąjungos pajėgose pradėjęs Kaune, kai 1983 m. tapo 7-osios oro desanto divizijos štabo viršininku. "Tai jis Kaune ir palydėjo paskutinius sovietų kariuomenės dalinius iš Šančių geležinkelio rampos", – sakė K.Starkevičius.

Papildoma informacija

*1940 m. birželio 15-ąją daugiau kaip 150 tūkst. raudonarmiečių užėmė Lietuvą.

*1944–1953 m. Lietuva priešinosi sovietinei okupacijai ginklu. Žuvo apie 20 tūkst. partizanų.

*Sovietmečiu Lietuvoje buvo dislokuota apie 34,5 tūkst. karių, 1000 tankų, apie 180 lėktuvų, 1901 šarvuotis.

*Sovietinė kariuomenė Lietuvoje laikė užėmusi 65 433 ha žemės.

*Sovietmečiu į Lietuvą kasmet atvykdavo 150–180 išėjusių į atsargą karininkų šeimų.

*Per visą okupacijos laikotarpį buvo įkalinta, išvežta į tremtį ir lagerius apie 332 tūkst., nužudyta Lietuvoje 26,5 tūkst. žmonių.

*Kovos už sovietų armijos išvedimą iš Lietuvos pradžia reiktų laikyti didelio atgarsio pasaulyje sulaukusį 1979 m. Antano Terlecko ir Juliaus Sasnausko parengtą bei Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir užsienio valstybių vyriausybėms nusiųstą "45 pabaltijiečių memorandumą". Jį pasirašė trisdešimt aštuoni Lietuvos, septyni Latvijos, keturi Estijos ir žymiausi Rusijos disidentai. Tai jie kreipėsi į SSRS vyriausybę, prašydami paskelbti visą Molotovo–Ribentropo pakto tekstą su papildomais slaptais jo protokolais ir, be kita ko, išvesti iš Lietuvos okupacinę kariuomenę.

* 1990 m. Kovo 11-ąją atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėtos derybos su Sovietų Sąjungos valdžia dėl kariuomenės išvedimo nesulaukė geranoriško atsako.

*Žlugus Sovietų Sąjungai, pirmosios derybos dėl kariuomenės išvedimo įvyko 1992 m. sausio 31 d., o rugsėjo 8 d. Maskvoje buvo pasirašytas išvedimo grafikas. Kariuomenę išvesti pradėta rugsėjo 8 d. keturiais etapais.

*Rusija ne kartą skelbė, kad kariuomenės išvedimas yra stabdomas, bandydama išsiderėti įvairių Lietuvos pusei nepriimtinų nuolaidų.

*Uždraudus Rusijos karinius dalinius Lietuvoje papildyti naujokais, jų buvo atsigabenama nelegaliai geležinkeliu ir oro transportu. Lietuvos kariuomenei ir savanoriams teko blokuoti Rusijos dalinius.

*Prieš pradedant išvesti Rusijos kariuomenę, Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota maždaug penkios divizijos (apie 34, 6 tūkst. karių).

*Lietuva parodė pasauliui, kad galima pasiekti sprendimą išvesti okupacinę kariuomenę išskirtinai derybomis, tvirtai laikantis principinių pozicijų.

*Kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta vienais metais anksčiau nei iš Vokietijos, Latvijos ir Estijos.