– Komandai tai buvo pirmasis sezonas NKL. Kokie pagrindiniai iššūkiai kilo žengiant į šią lygą?

– Didžiausias iššūkis buvo, jog palyginti vėlai sužinojome, kad dalyvausime NKL. Tai gerokai pasunkino komandos komplektaciją – turėjome mažai laiko tiek žaidėjų paieškai, tiek pasiruošimui. Visgi, nepaisant to, pavyko suburti konkurencingą komandą ir garbingai atstovauti Kauno rajonui.

– Su kokiais lūkesčiais pradėjote šį sezoną?

– Tikslas buvo pasiekti ketvirtfinalį ir ten patriukšmauti, tai ir pavyko padaryti. Serijoje iki trijų pergalių sužaidėme maksimalų rungtynių skaičių ir 2:3 nusileidome būsimiems sezono čempionams.

– Kaip vertinate komandos žaidimą ir pasiektus rezultatus? Ar jie pranoko, ar nuvylė jūsų lūkesčius?

– Reguliariajame sezone užėmėme 8-ąją vietą, tad, perkopus aštuntfinalio slenkstį, ketvirtfinalyje iš karto teko žaisti su būsima čempionų komanda, kuri ir po reguliariojo sezono rikiavosi pirmoje turnyrinės lentelės vietoje. Galbūt, jei būtume užėmę aukštesnę vietą, būtume turėję galimybę žengti tarp keturių stipriausių ekipų. Antroje sezono pusėje mus labai stabdė traumos, bet, nepaisant visko, serijoje su Telšiais gerai kovojome. Sezoną vertiname teigiamai ir džiaugiamės, kad simboliniame NKL penkete – net du mūsų komandos žaidėjai: Šarūnas Vasiliauskas ir Ignas Juškevičius.

Donatas Šliogeris / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokios didžiausios pamokos po debiutinio sezono?

– Pagrindinė pamoka – labai svarbu turėti laiko komandai komplektuoti. Šį sezoną to laiko trūko, todėl jo metu neturėjome lygiavertės visos dvylikos žaidėjų sudėties. Traumos išretino gretas, kai kuriuos mačus žaidėme vos su 7–8 žaidėjais. Prie to prisidėjo ir Dominyko Domarko profesiniai įsipareigojimai. Visa tai turėjo įtakos mūsų rezultatams.

– Kaip vertinate sirgalių palaikymą ir bendruomenės įsitraukimą į komandą?

– Džiaugiamės, kad žmonės domėjosi komanda, ateidavo į rungtynes, o atkrintamosiose žiūrovų tik daugėjo. Lemiamame aštuntfinalio mače VDU sporto centras buvo sausakimšas. Tai rodo, kad krepšinis Kauno rajone tikrai reikalingas. Tikimės, kad artėjantį sezoną dar aktyviau įsitrauks Garliavos bendruomenė – juk tai jų komanda, Kauno rajono komanda. Iš savo pusės stengsimės, kad kiekvienos namų rungtynės taptų ne tik sporto įvykiu, bet ir tikru reginiu: su pramogomis, šokėjomis ir gera atmosfera, kad kiekvienas žiūrovas jaustųsi lyg šventėje.

– Ar jau pradėjote planuoti kitą sezoną? Kokie pagrindiniai tikslai?

– Taip, planai dėliojami jau dabar. Tikimės žengti dar vieną žingsnį į priekį. Mūsų vizija – turėti komandą, kurioje būtų tiek patyrusių krepšininkų, tiek perspektyvaus jaunimo. Pernai šio plano iki galo įgyvendinti nepavyko dėl vėlyvos komplektacijos. Šiemet norime tai padaryti anksčiau ir išvengti tų pačių klaidų.

– Kokios įtakos šį sezoną turėjo Kauno rajono savivaldybės palaikymas? Ar jautėte jų įsitraukimą į komandos kelią?

– Labai džiaugiamės puikiu bendradarbiavimu su Kauno rajono savivaldybe. Meras Valerijus Makūnas kartu su savo komanda apsilankė ne vieneriose mūsų rungtynėse, aktyviai sekė Kauno r. „Omega-Tauras-LSU“ komandos kelią debiutiniame NKL sezone. Jautėme nuoširdų palaikymą, domėjimąsi rezultatais ir tikrą įsitraukimą į komandos gyvenimą. Tai mums buvo svarbu ir motyvavo siekti daugiau.

Mūsų vizija – turėti komandą, kurioje būtų tiek patyrusių krepšininkų, tiek perspektyvaus jaunimo.

– Komandos garbės prezidentas – legendinis Rimas Kurtinaitis. Ar sezono metu jis aktyviai domėjosi komanda ir prisidėjo prie jos gyvenimo?

– Tikrai taip! Nors tribūnose tarp sirgalių jo nematėme, tačiau po kiekvienerių rungtynių jis paskambindavo aptarti situacijos, komentavo žaidimą, aktyviai sekė rezultatus ir puikiai pažinojo žaidėjus. Be to, kartu su mumis dalyvavo susitikimuose su Kauno rajono savivaldybės meru ir kitais atstovais. Jo įsitraukimas buvo svarbus ir labai jaučiamas viso sezono metu.

– Kaip vertinate bendradarbiavimą su Lietuvos sporto universitetu (LSU) ir „Tornado“ krepšinio mokykla? Ar planuojate šį bendradarbiavimą tęsti?

– Esame labai patenkinti bendradarbiavimu su abiem partneriais. „Tornado“ KM bendruomenė aktyviai įsitraukė į „Omegos“ gyvenimą. Nuo pat pirmųjų rungtynių jaunieji krepšininkai rinkosi į tribūnas, ruošė plakatus, garsiai palaikė komandą. Vyresnieji auklėtiniai kartu su tėvais taip pat lankėsi rungtynėse ir sekė visą mūsų debiutinį sezoną. LSU prisidėjo ir žmogiškaisiais, ir profesiniais ištekliais – studentai padėjo treneriams tiek krepšinio, tiek fizinio rengimo srityse, o Deimantas Valavičius įgijo daug vertingos patirties dirbdamas sporto vadybininku ir aktyviai prisidėjo prie rungtynių organizavimo. Tribūnose taip pat netrūko LSU studentų palaikymo. Džiaugiamės šia partneryste ir jau dabar kalbamės dėl bendrų ateities planų.

– Sklinda gandai, kad komanda sulaukė kvietimo prisijungti prie Lietuvos krepšinio lygos (LKL). Kiek juose tiesos? Kokia reali situacija?

– Pokalbių tikrai buvo. Tačiau, jei jau žengti į LKL, norisi tai daryti tvirtai pasiruošus, kad galėtume kovoti bent jau dėl atkrintamųjų varžybų, o ne tik dalyvauti. Tam reikia tvirtai stovėti ant žemės. Šios minties tikrai neatmetame – tai ateities planas, kurį svarstome atsakingai.