Pasak „Lietuvos energijos“ pranešimo, viešame tarptautiniame pagrindinių statybos darbų pirkimo konkurse sulaukta keturių galutinių pasiūlymų iš tarptautinės patirties turinčių statybinių organizacijų, o laimėtojas pasirinktas vadovaujantis ekonominio naudingumo kriterijais. Pasirašytos sutarties paslaugų vertė - 33,6 mln. eurų. Viešą tarptautinį konkursą laimėjusi AB „PST“ Kauno kogeneracinės jėgainės statybos pagrindinius darbus (jėgainės pagrindinės ir pagalbinės įrangos pastatai, inžineriniai tinklai bei komunikacijos, vidaus keliai ir kt.) ketina pradėti artimiausiu metu.

„Ši statybos darbų sutartis užbaigia pagrindinių projekto rangovų parinkimo etapą. Šiuo metu jau vykstantys jėgainės statybos darbai įgaus papildomą pagreitį, kuomet pradės kilti statiniai, skirti jau gaminamos technologinės įrangos instaliavimui“, - pranešime cituojamas „Kauno kogeneracinės jėgainės“ vadovas Ramūnas Paškauskas.

Kauno kogeneracinės jėgainės projektą Vyriausybė yra pripažinusi valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Šių sutarčių sudarymui yra pritarusi Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vykdanti projekto priežiūrą. Pagrindinių statybos darbų sutarties pasirašymas yra vienas iš projekto įgyvendinimo etapų, kuris leis užtikrinti, kad Vyriausybės iškelti tikslai būtų sėkmingai įgyvendinti iki 2020 metų.

Naujojoje moderniausius aplinkosaugos ir technologinius reikalavimus atitinkančioje Kauno kogeneracinėje jėgainėje elektros energijai ir šilumai gaminti bus naudojamos nepavojingos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos komunalinės bei pramoninės atliekos, taip pat vandenvalos įrenginiuose susidarantis dumblas. Jėgainė, pasak pranešimo, leis išspręsti ne tik regiono atliekų problemas, bet ir sumažinti šildymo sąskaitas kauniečiams. Įgyvendinus projektą, Kauno regiono gyventojai sutaupys apie 13 mln. eurų per metus, mažiau mokėdami tiek už atliekų tvarkymą, tiek už šilumą.

Kaune planuojama įrengti didelio efektyvumo kogeneracinę jėgainę, kurios elektrinė galia sieks apie 24 megavatus (MW), o šiluminė galia - apie 70 MW. Tokie pajėgumai leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkstančių tonų komunalinių ir pramonių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 gigavatvalandžių (GWh) šiluminės bei apie 170 GWh elektros energijos per metus. Jėgainė pagamins apie 40 proc. Kauno miestui centralizuotai tiekiamos šilumos bei daugmaž 94 000 būstų reikalingos elektros energijos ir išspręs atliekų kaupimo sąvartynuose problemą.

Visos investicijos į jėgainę, be finansavimo kaštų, sudarys apie 150 milijonų eurų. Tiesioginės užsienio investuotojo „Fortum“ investicijos sieks apie 27 milijonus eurų. Valstybės valdomai energijos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklauso 51 proc. Kauno kogeneracinės jėgainės akcijų, o „Fortum Heat Lietuva“ - 49 proc. akcijų.