Skundas nepagrįstas

Kauno savivaldybei paskelbus, kad koncernas SBA įrengs požeminę automobilių aikštelę po Vienybės aikšte, ne visiems ši žinia buvo džiuginanti.

"Kauno dienai" architektas Linas Tuleikis aiškino, kad parašė skundą tik Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT). Tačiau jo užklausimą ėmėsi nagrinėti ir Konkurencijos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje, Centrinė projektų valdymo agentūra. Architektas ginasi joms skundų nerašęs.

"Po kiek laiko VPT mane informavo, kad tą mano klausimą persiuntė ir visoms tarnyboms, kurias gali tas klausimas liesti", – sakė pašnekovas.

Jis neslėpė gavęs ir atsakymą į užklausimą, tačiau aiškino nelabai pamenantis jo turinio. "Iš VPT gavau kažkokį atsakymą, bet mintinai nepakomentuosiu. Jis man daugiau smalsumo ir klausimų neiškėlė, o esmė buvo tokia, kad jie neįžiūri pažeidimo", – dėstė L.Tuleikis.

Kas gali slypėti už šios iš pirmo žvilgsnio lyg ir pilietiškos iniciatyvos? Užklausimais ar skundais užvertus įvairias valstybės institucijas, projekto įgyvendinimas gali būti stabdomas neribotam laikui. Jeigu tai nepasitvirtina, kaltųjų lyg ir nelieka, tačiau laikas prarastas, o miestiečiai negali naudotis sutvarkyta infrastruktūra.

Kas politikuoja?

Įdomu ir tai, kad visiškai neaiškiomis aplinkybėmis šioje istorijoje atsirado klaipėdiečio Seimo nario Naglio Puteikio pavardė. Skambiais pareiškimais garsėjantis N.Puteikis dalyvavo susirašinėjime tarp užklausimą pateikusio L.Tuleikio ir visų anksčiau išvardytų institucijų, jam buvo adresuojami visi, su tuo susiję raštai.

"Į valstybės institucijas kreipėsi architektas L.Tuleikis, o institucijoms nagrinėjant tą klausimą ir aš atsidūriau tarp adresatų", – bandė aiškinti N.Puteikis.

Tiesa, prieš tai jis užsiminė, kad šį klausimą kuravo viena jo patarėjų, ir kad Vienybės aikštė parūpo galbūt gavus kažkokį skundą, tačiau vėliau N.Puteikis suskubo neigti patarėjos dalyvavimą šioje istorijoje ir neigė buvus kokį nors skundą ar prašymą.

Viena jo patarėjų Seime yra kaunietė Rūta Zabielienė, bene prieš dešimtmetį aršiai kovojusi su tuomete miesto valdžia, kad Panemunės tiltas liktų senojoje vietoje, nors siūlyta keisti jo kryptį ir taip pagerinti transporto srautų judėjimą Kauno aplinkkelio link. Jos žygiai ir arši savivaldybės kritika norint apsaugoti savo sklypą šalia tilto ne vienus metus tolino tilto rekonstrukciją, kol galiausiai buvo nuspręsta nekeisti ir tilto ašies. Ar užklausimais dėl Vienybės aikštės rūpinosi ta pati R.Zabielienė, N.Puteikis nei patvirtino, nei paneigė.

Ar galėjo L.Tuleikis prašyti jo įsikišimo? N.Puteikis tai neigė.

Jis taip pat tikino šiuo klausimu pats tikrai nesikreipęs į VPT, tačiau ši tarnyba paprastai atsakymus siunčia tik tiems, kas pateikė skundą ar užklausą, juolab kad ji nėra pavaldi nei Seimo Audito komitetui, nei pavieniams Seimo nariams.

(Tomo Raginos nuotr.)

Užuomina apie skundus

Vienybės aikštės sutvarkymo planas – ne vienintelis savivaldybės darbas, nepatikęs L.Tuleikiui. Jam kliuvo ir savivaldybės planai Nemuno saloje įkurdinti mokslo populiarinimo centrą "Mokslo sala".

Rezultatas toks, kad, mano supratimu, šie rezultatai turi labai neryškią ateitį.

"Rezultatas toks, kad, mano supratimu, šie rezultatai turi labai neryškią ateitį", – dėstė L.Tuleikis apie statybas ir architektūrą rašančiame interneto portale.

Greta kritikos "Mokslo salos" konkurso rezultatams, L.Tuleikio užuomina apie skundus kelia įvairių minčių: "Tikint sąmokslo teorijomis, galvoju, kad net tie žmonės, kurie užvirė šį katilą, svajoja, kad VPT gautų kokį anoniminį skundą, ir tada jie galėtų pasakyti: "Štai, mes labai norėjome, bet mums neleidžia."

Paklaustas, ką reiškia tie jo pasvarstymai apie galimus anoniminius skundus, L.Tuleikis to nesureikšmino, tikindamas, kad tai tik kalambūras.

Aršaus kritiko interesai

Žaliakalnyje, šalia Kauno sporto halės, gyvenantis architektas Audrys Karalius bene aršiausiai prieštarauja ketinimams rekonstruoti stadioną ir sporto halę. Savivaldybės specialistai neslepia, jeigu ne A.Karaliaus skundai, stadiono rekonstrukcijos darbai jau būtų prasidėję.

Kovo mėnesį interviu LRT radijui davęs A.Karalius paklaustas: "Jūs esate žinomas ir girdimas dėl savo kritiško požiūrio. Galbūt kas nors paklaus, tas A.Karalius negauna projektų, pagaliau pats gyvena Žaliakalnyje, gal jam pačiam tie automobiliai prie naujo rekonstruoto stadiono trukdytų? Ką atsakytumėte?" Tuomet jis atsakė: "Būtent taip ir yra. Tai grynai asmeninių sąskaitų suvedinėjimas."

Dabar pasiteiravus, ar tai buvo ironija, ar rimtas atsakymas, A.Karalius išdėstė savo versiją: "Nemaniau, kad tai bus publikuojama tekstu. Kadangi tai buvo gyvas pokalbis, radijui daromas, ir kai aš atsakiau, kad, be abejo, tai yra asmeninių sąskaitų suvedinėjimas, mes abu ilgai juokėmės ir tuo juoku interviu baigėsi. Kai tai perkeliama į tekstą, skamba kitaip ir šiek tiek iškreiptai", – aiškino jis.

O gal tikrai A.Karalius kerštauja ir suvedinėja sąskaitas? Jis atšovė, kad taip galvoti – primityvu, ir tikino apskritai turėjęs tik vieną savivaldybės užsakymą 1992 m., kai rengė Žemųjų Šančių kareivinių konversijos projektą.

"Apmaudu, bet ir tuo metu valdžia Kaune buvo nevykusi, ta konversija pagal projektą nebuvo padaryta, o pastatai buvo išgrobstyti. Ir tada kritikavau valdžią. Jeigu ji yra nevykusi, pasakyti tai garsiai yra pilietiška", – tikino A.Karalius, feisbuke kritikuojantis vadžią nerinkdamas žodžių.

Neneigė, kad susiję

Užsiminus, kad dėl stadiono reikalų atmesti asmeninio intereso, kai namas stovi šalia, neįmanoma, A.Karalius pyktelėjo: "Aš visiškai neketinu dabar aiškintis apie kažkokį asmeninį interesą. Aš noriu pokalbį pakreipti tokia linkme: yra išdėstyti mano argumentai, o jeigu juose kažkas įžvelgia mano asmeninį interesą, tegul neatsako, bet mano argumentai yra visuomeninio intereso argumentai, aktualūs visam Kaunui. Siūlyčiau kalbėti argumentais, atsakant į argumentus, o ne ieškoti nebūtų, iš piršto laužtų insinuacijų", – rėžė A.Karalius.

Anot jo, dėl stadiono jis esąs vienas paverstas blogiuku kaip raganų medžioklės laikais. "Tai primityvu, bet yra ne visai taip. Imti gintis, kad aš ten gyvenu ir neturėčiau ginti savo gyvenamosios vietos interesų, tai būtų absurdas. Be abejo, tai susiję", – pripažino A.Karalius.

Prakalbus apie tai, kad norėtųsi išgirsti ne tik kritikos, bet ir konstruktyvių pasiūlymų, A.Karalius atkirto: "Dabar jūs kalbate apie tai, ką aš rašau feisbuke? Ką noriu, tą rašau. Aš visiškai neturiu atsiskaityti kokiais nors konstruktyviais pasiūlymais. Tai ne tema aptarinėti."

(Tomo Raginos nuotr.)

Pagyromis nesižarsto

Paklaustas, ar yra mieste projektų, kuriems jis neturi priekaištų ir kuriuos galėtų pagirtų, A.Karalius paminėjo tik Kauno autobusų stotį. "Nėra Kaune daug projektų, kuriais galima pasidžiaugti", – pagyromis nesižarstė aršus kritikas ir vėl ėmė mėtyti akmenis į kolegų bei savivaldybės tarnautojų daržą – projektuoja tie, kurie nieko neišmano, o ne tie, kurie turėtų, procesai vyksta ne taip.

Nėra Kaune daug projektų, kuriais galima pasidžiaugti.

Paklaustas apie kritiką kitiems architektams ir apie tai, ar etiška su kolegomis rietis viešai, nes pasitaikius bet kokia progai iš jo lūpų liejasi pagieža architektui, miesto tarybos nariui Jonui Audėjaičiui, A.Karalius tikino, kad J.Audėjaitis esą žaidžia keistus žaidimus, manipuliuoja kitais, organizuoja daugelį projektų, apie kuriuos kalbėjome. "Tai nepatinka ne tik man, tai nepatinka ir architektų bendruomenei. Apie tai gal esu parašęs kelias pastabas, su juo pačiu nėra galimybės padiskutuoti, nėra progų", – pareiškė A.Karalius.

Po pokalbio telefonu jis primygtinai reikalavo prieš publikuojant straipsnį pamatyti, kaip atrodys jo išdėstytos mintys. Vėliau valdžios kritikas atakavo žurnalistę telefonu, per feisbuko žinutes, kol galiausiai vėlų penktadienio vakarą išliejo tulžį savo feisbuko paskyroje, pristatydamas save kaip auką. Prie jo netruko prisijungti ir tą pačią dieną kalbintas L.Tuleikis.

Rado bendramintį

Feisbuko diskusijoje apie S.Dariaus ir S.Girėno stadioną A.Karaliui antrino ir L.Tuleikis, kuris taip pat liejo pagiežą architektui J.Audėjaičiui: "Vykite jūs tą J.Audėjaitį kuo toliau nuo architektūros reikalų, nes kur jis tik prisiliečia, ten sumauna viską. Tegul urbanistika rūpinasi profesionalai, o ne diletantas."

L.Tuleikis neneigė kritikavęs stadiono projektuotojus ir projektą, tačiau paklaustas, ar J.Audėjaitis kliūva dėl to, kad būdamas jo vadovas Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakultete atleido jį iš darbo ir ar tai nėra asmeninių sąskaitų suvedinėjimas, L.Tuleikis apie tai nepanoro kalbėti.

"Aš J.Audėjaitį esu padavęs į Architektų rūmų etikos komisiją kaip supainiojusį viešuosius ir privačiuosius interesus. Mielai duosiu išsamų interviu, kai įvyks posėdis. Norėčiau susilaikyti nuo komentarų", – kalbą baigė pašnekovas. Įdomu tai, kad būtent L.Tuleikis yra Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos narys. Vaizdžiai tariant, L.Tuleikis paskundė etikos tarnybai ir pats svarstys šį skundą.

Nemeilė – akivaizdi

"A.Karalius nuo pat mūsų kadencijos pradžios neslėpė savo nemeilės prof. J.Audėjaičiui ir Visvaldui Matijošaičiui, kurį viešai vadina taip, kaip padorus žmogus nepavadintų net didžiausio savo priešo. O L.Tuleikis supyko ant J.Audėjaičio, kuris su juo atsisveikino VDA Kauno fakultete, kur šis dirbo architektūros dėstytoju. Nuo tada visos jo akcijos panašios į kerštą J.Audėjaičiui, kuris yra ir miesto tarybos narys. Gaila, kad dėl tokių asmeninio keršto veiksmų ir liguistų ambicijų kenčia kauniečiai bei miesto plėtra, nes visais įmanomais būdais bandoma trukdyti bet kokiems darbams", – situaciją įvertino Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Čia kaip liaudies pasakoje, kur kiekviename kaime būna vietinis karalius ir vietinis kvailys.

"Čia kaip liaudies pasakoje, kur kiekviename kaime būna vietinis karalius ir vietinis kvailys. Kaune tai yra "du viename". Ir netgi iš "K" didžiosios. O apie kvailį su iniciatyva irgi patarlės byloja, kad tokiems reikia duoti kelią", – linksmai nusiteikęs ironijos neslėpė Kauno meras V.Matijošaitis, paklaustas apie A.Karaliaus kritiką apie jį patį ir apie mieste vykdomus darbus.

Susisiekus su J.Audėjaičiu, kuriam taip pat nemenkai kliūva nuo Kaune pagarsėjusio dueto A.Karaliaus ir L.Tuleikio, jis kalbėti atsisakė, pabrėžęs, kad būtų neetiška komentuoti kitų architektų pasisakymus bei elgesį.

"Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariams L.Tuleikis yra sakęs, kad stengsis iš visų jėgų agituoti Lietuvos architektus, kad šie boikotuotų visus Kauno miesto skelbiamus konkursus. Negana to, L.Tuleikis yra akcentavęs, kad yra pasiryžęs išnaudoti Lietuvos architektų rūmų svertus, t.y. visomis įmanomomis priemonės keršyti architektams, kurie išdrįs dalyvauti savivaldybės organizuojamuose konkursuose. Man nesuvokiama, kad taip gali elgtis Lietuvos architektų rūmų tarybos narys ir pirmininko pavaduotojas", – stebėjosi Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos vadovybei artimas šaltinis, nenorėjęs atskleisti tapatybės, nes bijo kenkimo profesinei veiklai.

Ką apie tokius dalykus mano Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Bakšienė, sužinoti nepavyko – ji atostogauja.

(K. Kavolėlio / BFL nuotr.)

Rengia tarptautinį konkursą

Būtent A.Karaliaus bei L.Tuleikio pavardės figūruoja ir kitame apskųstame architektūriniame konkurse, kuris po teisminių ginčų buvo sužlugdytas.

2012 m. Kauno savivaldybė inicijavo Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų vietos parinkimo konkursą. Po jo apsispręsta, kad miestui reikalingas daugiafunkcis pastatas turėtų būti statomas Aleksote, Nemuno krantinėje. Konkurso sąlygose numatyta, kad norint įgyvendinti rūmų techninį projektą nebūtina skelbti naujo konkurso, užtenka remtis 1–3 vietų konkurso laimėtojų pasiūlymais. Todėl tuomečiai savivaldybės vadovai nusprendė nerengti atskiro Kongresų rūmų pastato idėjos konkurso. Tai labai nepatiko daliai Kauno architektų, kurie apskundė tokį savivaldybės sprendimą VPT, o ši sustabdė galimybę pasinaudoti minėtomis konkurso sąlygomis.

Teisminiai ginčai tarp VPT ir savivaldybės užtruko iki 2016 m. vasaros, o jų rezultatas – įgyvendinti techninio projekto be naujo konkurso negalima. Dėl tokių skundų beveik penkerius metus projektui įgyvendinti praradusi savivaldybė nusprendė organizuoti tarptautinį M.K.Čiurlionio koncertų centro konkursą, kuris turėtų startuoti dar šį mėnesį.

(Evaldo Šemioto nuotr.)

Skundai – madinga praktika

"Kauno diena" jau ne kartą yra rašiusi, kaip savivaldybė tampa verslininkų įkaite, kai kokio nors konkurso darbams mieste atlikti nelaimėjusi bendrovė apskundžia neįtikusius konkurso rezultatus. Kol santykius bandoma aiškintis teismuose, darbai nevyksta.

Tokie skundai dar praėjusios kadencijos miesto valdžiai kartino gyvenimą dėl Laisvės alėjos pirmojo etapo rekonstrukcijos.

Kauniečiai tikriausiai dar nepamiršo, kokia kritikos ir nepasitenkinimo lavina buvo užgriuvusi projektuojamą "Akropolį" ir kiek pasaulio pabaigai prilygstančių scenarijų bandyta sukurti Nemuno saloje projektuotai "Žalgirio" arenai.

Pernai nepavyko laiku pradėti remontuoti tilto per Algirdo Brazausko hidroelektrinę – viskas vėlavo geru pusmečiu dėl apskųstų konkurso rezultatų.

Iki šiol neišspręstas klausimas dėl greičio matuoklių įrengimo Kauno gatvėse, nes verslininkai, užuot dirbę, mieliau skundžia teismui vieni kitus.

Buvo ir tokių, kurie nenorėjo, kad Kaune tamsiuoju paros metu gatvės būtų šviesesnės – LED šviestuvų įrengimas strigo dėl nepagrįstų skundų.

Savivaldybės duomenimis, nuo 2015 m. pavasario dar nepasitaikė atvejo, kai tokie skundai būtų pagrįsti, bet daugybės darbų dėl jų nebuvo galima atlikti laiku.