Kauno valdžia jau rugsėjį ketina spręsti naujo mokesčio įvedimą mieste viešintiems svečiams. Regis, nuo mokesčio nepavyks išsisukti ne tik viešbučiams, bet ir turistams savo butus siūlantiems nuomotojams.

Nepatiks smulkiajam verslui

"Pagalvės mokestis gal bent kiek kompensuotų išlaidas, reikalingas miestui bandant pritraukti naujas oro linijas ir naujas skrydžių kryptis. Tai gerokai pagyvintų miesto gyvenimą, todėl šią galimybę labai rimtai svarstome", – pripažino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Anot jo, pinigų su turizmu susijusiems reikalams – infrastruktūrai gerinti, rinkodarai ir miestui garsinti – atsirastų gerokai daugiau, jeigu pagalvės mokestį mokėtų ne vien viešbučiai, bet ir butus bei apartamentus nuomojantys savininkai. "Pagalvės mokestį renkant ir iš šio sektoriaus, pajamos gerokai išaugtų, bet tai padaryti nebus lengva. Kita vertus, jeigu nedarysi, nieko ir nebus", – optimizmo neslėpė V.Matijošaitis.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė patvirtino gavusi Vilniaus ir Kauno miestų valdžios prašymus reglamentuoti trumpalaikę apartamentų nuomą ir sako nematanti priežasčių, kodėl butus ir apartamentus turistams bei svečiams numojantys gyventojai turėtų išvengti pagalvės mokesčio. "Nenorime gąsdinti smulkiojo verslo, nenorime apkrauti jokiais papildomais mokesčiais, tačiau sieksime, kad jie registruotųsi, kad būtų žinoma, kiek jų ir kokių yra. Įvairios institucijos – Ūkio ir Finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos – mus palaiko", – tikino LVRA prezidentė.

Ilgalaikės nuomos nepaveiks

E.Šiškauskienė pateikė konkretų pavyzdį: viename iš apgyvendinimo paslaugas siūlančių tinklalapių yra užsiregistravę 386 viešbučiai, o įvairių butų rezervacijoms siūloma apie 1 tūkst. "Štai jums ir matematika. Dabar kalbamės su butų rezervacijų tinklalapio administratoriumi, kad jie irgi mokėtų pagalvės mokestį", – kalbėjo LVRA prezidentė.

Svarstoma, kad savo būstus turistams trumpam išnuomojantys žmonės turėtų registruotis Valstybiniame turizmo departamente prie Ūkio ministerijos kaip teikiantys paslaugas. Jiems reikėtų gauti higienos ir priešgaisrinės saugos pažymėjimus.

"Dabar pas mus gali nuomoti kas ką nori ir niekas nežino, kas yra nuomojama, o tai juk Lietuvos įvaizdžio dalis. Tarkime, Amsterdame per tinklalapį, kur užsisakoma butų nuoma, nuskaičiuojamas miesto mokestis, einantis tiesiai į savivaldybės biudžetą", – kalbėjo E.Šiškauskienė.

Ji suskubo nuraminti, kad pagalvės mokestis neužguls tų nuomotojų pečių, kurie savo būstus išnuomoja ilgesniam laikui studentams, jaunoms šeimoms ar savo būsto neturintiems žmonėms. "Kalbame tik apie trumpalaikes apgyvendinimo paslaugas. Ir tai ne vien Lietuvos, tai visos Europos problema", – pridūrė LVRA vadovė.

Sumų dar neįvardija

Nors apie rinkliavas iš turistų Kaune kalbėta ir anksčiau, Seimas tam žalią šviesą uždegė tik gegužę, o vadinamąjį pagalvės mokestį Lietuvos miestai galės pradėti rinkti nuo gruodžio 1-osios.

Anksčiau rinkti rinkliavą iš turistų buvo leidžiama tik kurortams: Palangai, Birštonui ir Druskininkams. Už kiekvieną naktį Palangoje turistai moka 0,3 euro, Birštone – 0,58, Druskininkuose – 1 euro mokestį. Tiesa, Palangos valdžia jau nusprendė pagalvės mokestį nuo kitų metų pakeisti įvažiavimo į miestą rinkliava, kuri bus 5 eurų dydžio.

Pasak Kauno vicemero Simono Kairio, Kaune toks mokestis galėtų būti 0,5 euro už kiekvieną Kauno viešbučiuose ar privačiuose apartamentuose praleistą parą.

"Norime, kad sprendimo projektas būtų pateiktas rugsėjo 8 d. į posėdį susirinksiančiai miesto tarybai. Svarbiausia, kad lėšos nebūtų tiesiog pravalgytos, o turi būti panaudotos turizmo infrastruktūrai. Šiuo metu daugiausia klausimų – dėl kontrolės ir kitų rinkliavos surinkimo mechanizmų", – pastebėjo S.Kairys.

Kokią sumą Kaunas gali tikėtis surinkti iš miestą aplankančių svečių, kol kas nekalbama. Turizmo reikalais besirūpinantis vicemeras priminė, kad pernai Kauno viešbučiuose ir moteliuose, kurie teikia duomenis Statistikos departamentui, užregistruota apie 400 tūkst. nakvynių.

"Paprastai nakvynių skaičius mieste kasmet auga apie 5 proc. Daug kas priklauso ir nuo skrydžių – atsiradus naujai skrydžių krypčiai, nakvynių mieste padaugėja iki 20 proc. Jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos institucijos padės reglamentuoti trumpalaikę apartamentų nuomą, sumos dar labiau išaugs", – prognozavo S.Kairys.

Jo nuomone, rinkliava iš turistų galėtų gerokai papildyti miesto biudžetą 2017 m., kai planuojama uždaryti tarptautinį Vilniaus oro uostą dėl kilimo ir tūpimo takų rekonstrukcijos. Tuomet dalį skrydžių ketinama nukreipti į Kauną. "Turime būti tam pasiruošę", – pridūrė politikas.

Sutinka su sąlyga

Miesto valdžią džiugina tai, kad anksčiau labai skeptiškai apie pagalvės mokestį pasisakiusi LVRA dabar jam nebeprieštarauja.

"Anksčiau mūsų asociacijos nuomonė buvo labai skeptiška, nes tai yra papildomas mokestis, bus nepatenkintųjų. Tai sunkus darbas. Ir situacija kebli: mūsų kaimynai latviai ir estai tokio mokesčio neturi. Mes vėl iššokame iš konkurencinės rinkos. Tai nėra gerai, bet nematome kito kelio, iš kur gauti lėšų skrydžiams pritraukti, o skrydžių nebus, jeigu neskirsime lėšų rinkodarai. Šį kartą verslas sąmoningai su tuo sutiko ir nori parodyti, kad prisiima sau nepatogius sprendimus", – aiškino LVRA prezidentė E.Šiškauskienė.

Anot jos, apie naują mokestį turistams jau kalbėta ir su Kauno meru, ir su oro uostų atstovais. "Pozicija tokia, kad mes dalyvautume skirstant pinigus, kurie bus naudojami turizmo rinkodarai ir skrydžiams į Kauną pritraukti", – pagrindinę sąlygą iškėlė E.Šiškauskienė.

Ji didžiuliu praradimu Kaunui pavadino skrydžių į Tamperę praradimą ir viliasi, kad pagalvės mokestis gerokai pagelbės grąžinant skrydžius ir ieškant naujų krypčių. "Ir Kauno miesto, ir Kauno rajono merai pritaria, kad reikia sugrąžinti skrydžius į Kauną – vėl būtų daugiau judesio. Tai yra prioritetas", – neabejoja asociacijos vadovė.

Sostinė stabtelėjo

Po Seimo sprendimo leisti imti rinkliavą iš turistų ne vien kurortams, Vilnius buvo pasiryžęs pirmasis Lietuvoje patvirtinti naują mokestį, tačiau miesto taryba liepos viduryje stabtelėjo ir klausimo svarstymą atidėjo.

Pagal projektą buvo planuota, kad sostinėje 0,5 euro rinkliava būtų įvesta nuo 2016 m., bet ją mokėtų tik individualūs turistai. Išimtys būtų taikomos agentūroms, apgyvendinančioms asmenų grupes. Nuo 2017 m. mokestis didėtų iki 1 euro. Jį mokėtų jau visi turistai ar apgyvendinimo paslaugas užsakančios įmonės.

Ar Kaune besilankantiems turistams ir svečiams bus taikomos kokios nors išimtys, miesto valdžia kol kas nekalba.

Komentaras

Šarūnas Mereckas, viešbučio "Kaunas" direktorius

Bet koks mokestis yra blogai, bet šiuo atveju svarbiausia, kur bus panaudoti tie pinigai. Jeigu jie bus skirti kokiai nors biudžeto skylei užkišti, tada blogai, bet jeigu tai bus lėšos turizmo infrastruktūrai, miesto gražinti – ar tai būtų naujas tualetas, ar miesto gatvės sutvarkytos – tai bus naudinga turistams. Meras mums pažadėjo, kad tie pinigai bus skirstomi skaidriai, bus sudaryta komisija, kurioje bus ir verslo atstovų. Jeigu viskas taip ir bus, aš esu už tokį mokestį. Ką reikėtų padaryti pirmiausia? Nežinau, ar čia gali ką nors pakeisti iš šio mokesčio surinkti pinigai, bet mūsų svečiai išsako priekaištų dėl muziejų darbo laiko. 17–18 val. užsidarantys muziejai yra blogai. Jie turėtų dirbti ilgiau, savaitgaliais, kai yra didesni lankytojų srautai. Kitas dalykas – nuorodos į lankytinus objektus yra netinkamos ir jas reikėtų keisti. Kol kas neįsivaizduoju, kokią sumą galima iš to mokesčio surinkti, bet reikėtų dalį pinigų skirti rinkodarai ir reklamuoti mūsų miestą tose vietose, kur atskrenda lėktuvai ar atvažiuoja bet koks kitoks į mūsų miestą atvežantis transportas. Jau nekalbu apie tokius esminius dalykus, kaip skrydžių krypčių grąžinimas arba sukūrimas. Oro uostai nusiteikę bendradarbiauti šiais klausimais ir tartis su miesto vadovais. Kaip bus renkamas tas mokestis, jau kitas klausimas. Regis, mes kažkaip turėsime jį surinkti ir sumokėti.