Įgyvendino seną svajonę

"Rudens sambarių" šventėje Raudondvaryje pagerbti savivaldybės rengiamo konkurso laureatai, išdalyti prizai – architektės Violetos Beigienės ir skulptoriaus Danieliaus Sodeikos sukurti mažosios architektūros elementai. Tradiciškai rinkta gražiausiai tvarkoma sodyba, gyvenamojo namo sklypas ir ūkininko sodyba.

Gražiausiai tvarkomos sodybos kategorijoje pirmąją vietą laimėjo Zapyškio seniūnijos gyventoja Marija Račkaitienė, gražiausiai tvarkomo gyvenamojo namo sklypo šeimininkais išrinkti neveroniškiai Diana ir Raimondas Lazauskai, o gražiausiai tvarkoma stambiojo ūkininko sodyba tapo Vidos ir Romo Majauskų sodyba Babtų seniūnijoje.

Braziūkų kaimo gyventoja M.Račkaitienė pasakojo sodybą įsigijusi prieš septynerius metus. "Aš ir anksčiau gyvenau pakaunėje: Garliavoje, Linksmakalnyje. Tačiau man norėjosi dar giliau į gamtą pabėgti. Būdama keturiasdešimties, sunkiai sirgau. Gamta padėjo man išgyti. Išėjusi į pensiją, įgyvendinau seną svajonę: įsigijau sodybą. Tada čia buvo plynas laukas – galima sakyti, viską reikėjo sukurti nuo nulio", – pasakojo 72 metų moteris. Ji prisipažino, kad 2,5 ha sodybą vienai prižiūrėti nėra lengva, padeda Marijampolėje gyvenanti dukters šeima – žolės nuplauti atvažiuoja žentas.

"Yra žmonių, kurie stebisi: kaip aš, jau nebejauna pensininkė, čia susitvarkau, klausia, ar man ne per sunku. Žinoma, darbo daug – eini ir eini, nuo aušros iki sutemos. Bet aš juk darau, kas man miela, todėl ir nesunku", – šyptelėjo pašnekovė.

Pasidžiaugia su svečiais

Gražiausiai tvarkomo gyvenamojo namo sklypo bendraturtė Neveronių gimnazijoje anglų kalbos mokytoja dirbanti D.Lazauskienė po darbo skuba į puoselėjamą kiemą. Mokytoja prisipažino aplinkoje kuriamo grožio beveik nepastebinti: "Su vyru prisėdame ir pasidžiaugiame tik su svečiais. Draugės kartais gėrisi: kaip pas jus gražu. Aš to grožio, galima sakyti, nematau: pirmiausia pastebiu išdygusią žolę ar ne vietoje nukritusį lapą. Žiūrėk, vis kažkas nudžiūvo, nužydėjo – reikia imtis darbo. Taip vis einame ir einame."

Pašnekovės žodžiais, žemė toje Neveronių pusėje, kur jie įsikūrę, nėra labai gera – drėgna, dėl to dalis augalų vis neišgyvena. "Turime nemažą šuniuką – per jį pusė kadagio nudegė, kitokios žalos pridarė – tenka atsodinti. Mes darbais pasiskirstę: žolę pjauti – vyro ir sūnaus reikalas, aš užsiimu daržiuku, gėlynais", – pasakojo mokytoja.

Pasak D.Lazauskienės, konfliktų dėl to, kur ir ką sodinti, jų šeimoje nekyla. "Vyrui labiau norisi kokio spygliuočio, eglės ar kėnio, o man – gėlių. Mūsų erdviame sklype visa tai telpa, – džiaugėsi moteris. – Turime tvenkinuką, pirtelę, šiltnamiuką, daržiuką. Ir gėlynams vietos užtenka."

Konkursas keis kryptį?

"Apvažiavus sodybas, matyti, kad ne provincijoje gyvename. Rajono žmogus pasižymi šiuolaikiniu grožio suvokimu, jo polėkiai – didžiuliai", – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, konkurso vertinimo komisijos pirmininkė Angelė Ščiukauskienė.

Konkursas vyksta dviem etapais. Iš pradžių atskirų kategorijų gražiausios sodybos išrenkamos seniūnijose, antrajam etapui jas pateikia seniūnai. Šiame etape renkami rajono laureatai. Vertinant sodybas atkreiptas dėmesys ne tik į kuriamą grožį – ir į nuotekų suvarkymą, kompostavimą. Pašnekovė pastebėjo, kad šiemet kandidatų į gražiausiai besitvarkančiųjų titulą būta daug mažiau nei anksčiau.

"Kaip ir kasmet, daugiausia kandidatūrų pateikta į gražiausiai tvarkomo gyvenamojo namo sklypo kategoriją. Natūralu – juk tokių sklypų yra daugiausia. Tuo metu į gražiausios stambaus ūkininko sodybos kategoriją visame rajone atsirado tik vienas pretendentas, smulkaus ūkininko – taip pat. Iškilo klausimas: ar seniūnai šiemet buvo užsiėmę kitais reikalais, seniūnaičių rinkimais ir panašiai, ar žmonės patys nebenori dalyvauti panašiuose konkursuose? Antra, daugėja žmonių, kurie nenori, kad juos vertintų", – pasakojo pakaunės sodybas vertinusi A.Ščiukauskienė. Ji svarstė, kad, esant tokioms tendencijoms, ateityje reikėtų keisti skatinimo gražiai tvarkyti aplinką formas.

Pasak jos, konkurso dalyvių atsiranda vis mažiau, nepaisant to, kad rajonas iš esmės gražėja.

"Yra tikrai labai gražiai tvarkomų, akį traukiančių sklypų, sodybų ir ūkininkų sodybų. Šiemet visiškai išskirtinės buvo sodybos, kiekviena jų – unikali, – dėl to, pasak A.Ščiukauskienės, šioje kategorijoje išrinkti laimėtoją buvo sunkiausia. – Gyvenamojo namo sklype žmogus labiau ribojamas: mažiau erdvės, kaimynas – čia pat. O sodyboje kur kas daugiau erdvės ir laisvės fantazijai: vienur matėme didelius gėlynus, kitur užtvenkti upeliukai ar įveisti parkai, įrengtos meilės alėjos ir panašiai. Jose apsilankęs supranti: žmogaus vaizduotei nėra ribų."

Gyvenamojo namo sklype žmogus labiau ribojamas: mažiau erdvės, kaimynas – čia pat. O sodyboje kur kas daugiau erdvės ir laisvės fantazijai.

Augalus vadina lotyniškai

Komisijos pirmininkė stebėjosi pakaunės gyventojų sugebėjimu kuriant grožį išnaudoti gyvenamąją aplinką. "Vienoje sodyboje, pasinaudojant ir natūraliu landšaftu, suformuotas skardis, įeita į mišką, sukurtos didžiausios atskiros oazės. Viskas labai apgalvota ir sutvarkyta. Sodybos savininkas norimų augalų veislių ir minčių, kaip tvarkytis, parsiveža iš užsienio, yra išsaugojęs ir natūralios pievos gabaliuką", – pasakojo A.Ščiukauskienė.

Ji pastebėjo, kad vis daugiau žmonių, kurie savo augalus vadina lotyniškais pavadinimais, nors jų specialybės visiškai nesusijusios su gamta. Vis dėlto gėlės ir egzotiniai augalai iš pakaunės sodybų visiškai neišstūmė daržovių: nors ir sumažėję, daržai išliko.

"Yra ir šiltnamių su pomidorais ir agurkais, ir gėlių darželių. Viskas kompaktiška ir labai gražiai sukomponuota", – sakė pašnekovė. Kita tendencija – gyvenamojo namo sklypų savininkai investuoja į tai, kad savo kieme galėtų kokybiškai pailsėti.

"Daug kur – baseinėliai, pirtelės, visur – poilsiui skirtos zonos: tvenkinukas, kuriame žuvys, sūpynės, kiti vaikų laisvalaikiui skirti įrenginiai. Rajono žmogus sunkiai dirba, bet vakare savo kieme jis nori atsipalaiduoti, pailsėti", – apibendrino komisijos pirmininkė.