Įkvepia keisti pasaulį

Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje įteiktos Švietimo ir mokslo ministerijos, Kauno rajono mero Valerijaus Makūno, savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Irenos Marcinkevičienės padėkos, pagerbta Metų mokytoja.

Tarp apdovanotųjų ŠMM ir mero padėkomis – trys pedagogai, buvę ir kandidatų į Metų mokytojus sąraše. Tai Garliavos J.Lukšos gimnazijos matematikos mokytoja Laima Stančiauskienė, Ežerėlio ir Zapyškio pagrindinių mokyklų neformaliojo švietimo mokytoja Lina Kaminskienė ir Garliavos Jonučių progimnazijos direktorius Jonas Petkevičius.

"Matematikos pamoka man patinka. Per ją atsipalaiduoju ir tiesiog dirbu." "Jūs įkvepiate mane keisti pasaulį. Kartais jis man atrodo beviltiškas, bet aš noriu jį keisti." "Svarbu pamokų metu jausti tokį pasitikėjimą ir pagarbą, kokius jaučiu jūsų klasėje." Šie žodžiai pamalonintų kiekvieno mokytojo širdį. Daug tokių mokinių raštelių per Mokytojų dieną gavo L.Stančiauskienė. Matematikos mokytoja nebeskaičiuoja, kiek brandos egzaminų šimtukininkų, olimpiadų ir kitų konkursų laureatų yra išugdžiusi per 34-erius darbo metus. Tiksliai žino šiųmetį derlių: iš 23 jos parengtų abiturientų aštuonių žinios per valstybinį matematikos egzaminą buvo įvertintos šimtukais, dar du moksleiviai surinko 98 proc.

Pasiteiravus, kaip mokytojai sekasi sudominti vaikus matematika, ji kiek netikėtai atsakė: "Mokytojo darbas nėra įtikti ar patikti. Jis turi misiją ugdyti, auklėti. Visi dabar dažnai vartoja žodį "sudominti". Dabar tarsi visi visus turi dominti, ir niekas nesuvokia mokytojo darbo kaip gana sunkaus, kaip atsakomybės prieš save, kaip siekio tobulėti. O tam, kad gerai sektųsi dirbti su vaikais, reikia turėti savo metodiką, savo darbo sistemą, neleisti išsimušti iš vėžių su įvairiomis pseudonaujovėmis." L.Stančiauskienė pastebi, kad šiais laikais labai madinga kalbėti apie pamokos vadybą. "Deja, jeigu vadovaučiausi pamokos vadyba, į trečią kartą mokinio ištartą "aš vis tiek nesupratau", turėčiau nieko nebeatsakyti. Aš stengiuosi aiškinti tol, kol bent jau didžioji klasės dalis supranta. Labai mėgstu darbą su vaiku klasėje", – prisipažino mokytoja.

L.Stančiauskienė savo pamokose kartais naudoja informacines technologijas, tačiau beatodairišką jų taikymą vadina masine psichoze. "Grįžta mokytojai iš Vokietijos – pasakoja apie popierinius, ranka pildomus klasės žurnalus. Yra nemažai mokyklų JAV ir kitur, kiek įmanoma atsisakančių informacinių technologijų. Mano kabinete yra išmanioji lenta, bet aš ja nepiktnaudžiauju: naudoju pamokoms paįvairinti, pavyzdžiui, per ją parodau, kaip cypia sinusoidė", – šyptelėjo mokytoja.

Pamokose pasitelkia humorą

Per pamokas mokytoja ugdo vaikų gebėjimus dirbti grupėse ir nevengia pajuokauti. "Matematika jautresniems, mažiau šios srities gebėjimų turintiems vaikams kelia stresą, todėl pamokose mes nuolat juokaujame. Tai pašalina įtampą, ir tai ypač svarbu naujokams. Tačiau tai, kad mes juokaujame, nereiškia, kad pamokoje nėra tam tikrų ribų. Reikalauju tvarkos, ramybės klasėje, – L.Stančiauskienė prisipažino siekianti išmokyti vaikus mokytis. – Pamokos dažnai specialiai nepradedu aiškindama, o pasiūlau mokiniams pirmiausia patiems paskaityti tekstą iš vadovėlio, o tada jau aš aiškinu, jie papildo. Be to, skatinu skaityti uždavinio sąlygą keletą kartų, analizuoti. Pati perku knygas ir gabiems, stipresniems vaikams jas skolinu, tam tikras potemes siūlau analizuoti patiems. Ir tie mokiniai, kurie išmoksta naudotis literatūra, išmoksta mokytis savarankiškai, pasiekia geriausių rezultatų."

Mokytojo darbe daug įtampos, išbandymų, auklėtojo darbe, kurį L.Stančiauskienė dirbo 29-erius metus, – net ekstremalių situacijų. "Yra tekę ištraukti vaiką iš po automobilio ratų, kartu važiuoti greitosios automobiliu, gelbėti mušamą vaiką. Vienas mokinys man po beveik 30 metų priminė, sako: mokytoja, atsimenate, kaip jūs mane lydėjote į policiją, ten mane užstojote, o po to nusivedėte į kavinę? Žinojau, kad tas vaikas gyvena labai sudėtingomis sąlygomis. Tada valgytą bandelę jis atsimena iki šiol, o aš buvau ir pamiršusi", – prisipažino mokytoja.

Pralaimi išmaniosioms technologijoms

Ežerėlio ir Zapyškio pagrindinių mokyklų šokių mokytoja L.Kaminskienė apgailestavo, kad norinčių šokti vaikų po truputį mažėja: "Tautinis šokis pralaimi nelygioje kovoje su išmaniosiomis technologijomis. Tačiau tėvai randa būdų, kaip paskatinti vaikus lankyti būrelius: pailgina naudojimosi kompiuteriu laiką, nuperka geresnį telefoną. Tiesa, būreliai konkuruoja vieni su kitais, ir jų daugėja. O vaikai nori viską išbandyti."

Didžiausią džiaugsmą dirbant su kolektyvu mokytojai teikia sėkmingi pasirodymai. "Pamokose mane labai džiugina, kai vaikas, kuriam prasčiau sekasi, pasiekia geresnį rezultatą. Būna, pats vaikas netiki, kad jis tai sugebės, o jis ima ir padaro. Gal ne 100 proc. taip, kaip reikia, bet vis tiek padaro. Tai labai džiugina ir mane, ir tuos vaikus", – pasak L.Kaminskienės, svarbu nekritikuoti, nežlugdyti vaiko pasitikėjimo savimi. Pašnekovės žodžiais, šokių mokytojos darbe reikia nemažai psichologijos žinių. Mat kartais mokytojai tenka spręsti šokių porų konfliktus, bandyti užglaistyti situacijas, kai partneriai nebenori šokti kartu.

L.Kaminskienės vadovaujami Zapyškio pagrindinės mokyklos tautinių šokių šokėjai porą kartų laimėjo pirmas vietas konkurso "Aguonėlės" rajoniniame ir zoniniuose turuose, patekę į respublikinį turą. "Tai buvo didelis laimėjimas, nes mes, kaimo mokykla, varžėmės su meno, choreografijos mokyklų auklėtiniais. Dabar mes konkursuose nebedalyvaujame, nes vis dėlto tai yra papildomas krūvis vaikams, stresas: aš turiu juos spausti, reikalauti, tačiau man nesinori ir tų vaikų išgąsdinti, kad jie visai neišsibėgiotų", – užsiminė pašnekovė.

Pasak mokytojos, dalyvauti respublikinėse Dainų ir šokių, Moksleivių dainų šventėse vaikai labai nori, nors joms ruošiantis tenka rimtai padirbėti. "Tai kaip dopingas: vieną kartą tokioje šventėje sudalyvavus, negali sustoti", – vaikų akyse degantį norą dalyvauti didžiosiose šventėse prisiminė L.Kaminskienė. Pasak jos, šokių mokytojas turi būti šiuolaikiškas, visapusiškas, ieškoti vis naujų dalykų, naujos medžiagos, nes ta pati vaikams nusibosta.

Stengiasi dirbti kitaip

Paprašytas išvardyti, kuo Jonučių progimnazija skiriasi nuo kitų ugdymo įstaigų, jos direktorius J.Petkevičius išskiria tris dalykus: probleminį mokymą, projektą "Tėvai – lyderiai" ir informacines technologijas. "Vaikams organizuojame probleminio mokymo dienas. Tai dienos, kai vyksta netradicinės pamokos. Atėję į mokyklą, visas mokinių srautas, kelios to paties amžiaus klasės, gauna problemą, kurią turi išspręsti. Ir tą problemą jie sprendžia, pasitelkdami įvairių dalykų žinias. Pavyzdžiui, gauna užduotį parengti kelionę į užsienį. Čia reikia ir geografijos, ir matematikos, ir užsienio kalbų žinių", – pasakojo J.Petkevičius.

Šioje progimnazijoje plačiai išvystytas ir "Tėvai – lyderiai" projektas: moksleivių tėvai – įvairiausių sričių profesionalai – veda pamokas moksleiviams, supažindina su savo profesijomis. Direktorius neslėpė, kad moksleiviams įdomiausia, kai pamokos vyksta darbovietėse.

Progimnazijoje plačiai naudojamos išmaniosios technologijos: čia įrengta išmanioji klasė, mokymo procese dažnai pasitelkiama elektroninė mokymosi aplinka EMA. Išmaniąja klase naudojasi įvairių dalykų mokytojai, dažniausiai tų, kuriuose kalbama apie erdvinius (3D) objektus. Klasėje naudojami vadinamieji 3D akiniai.

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

Mokytoją aš suprantu kaip švietėją, nuoširdų mokinio draugą, globėją. Manau, kad pakaunės mokytojams sudaromos sąlygos taip dirbti. Visoje Lietuvoje vyksta pokyčiai, gerinama ugdymo kokybė. Tie pokyčiai neįmanomi be geros vadybos, naujos mokymosi aplinkos. Mūsų kelias yra kurti šiuolaikišką, gerai dirbančią mokyklą. Tai reiškia, kad ir kabinetai, ir sporto salės, ir viskas, kas susiję su mokymosi aplinka, kasmet gerėja, ir tai prisideda prie geresnės ugdymo kokybės. Turime gražių pavyzdžių. Kalbant apie aplinkos kūrimą, daug padarę yra ir Zapyškio pagrindinė mokykla, ir Ringaudų daugiafunkcis centras, Garliavoje – Jonučių gimnazija ir progimnazija, J.Lukšos gimnazija, A.Mitkaus pagrindinė mokykla, taip pat Domeikavos gimnazija. Gerinant mokyklos aplinką dirbame ir toliau. Yra parengti visų iki šiol nerenovuotų gimnazijų, mokyklų renovacijos projektai, jie laukia savo eilės. Dar šiais metais prasidės Čekiškės P.Dovydaičio ir Piliuonos gimnazijų rekonstrukcija, rengiamas Neveronių gimnazijos rekonstrukcijos projektas, parengti Zapyškio, Kačerginės mokyklų sporto salių priestatų projektai.

Bus įgyvendintas Raudondvario pradinės mokyklos projektas, atidaryta mokykla-darželis ir Akademijos gyvenvietėje. Švietimo sritis buvo, yra ir bus prioritetinė.

Kalbant apie moksleivių rezultatus, šiemet jie labai džiugina. 42 abiturientų valstybinių brandos egzaminų darbai įvertinti 100 balų – iš viso šiemečiai pakaunės abiturientai gavo 54 šimtukus. Tai yra dvigubai daugiau nei pernai.

Mūsų mokiniai sėkmingai pasirodė respublikinėse ir tarptautinėse olimpiadose, konkursuose. Šeši mokiniai tapo Lietuvos mokinių olimpiadų ir konkursų laimėtojais. Čia išsiskiria U.Karvelis, Babtų, J.Lukšos, Jonučių gimnazijų mokiniai. Džiugina dalyvavimas olimpiadose. Net 880 mokinių dalyvavo rajoninio lygio olimpiadose. Pagal šiuos rezultatus esame pirmi Lietuvos žiedinių savivaldybių kontekste. Tam įtakos turi ir stabilus moksleivių skaičius, ir auganti mokytojų kvalifikacija. Gerėjanti mokymosi aplinka taip pat turi įtakos mokinių pasiekimams.

Iš Kauno rajono mokytojų bendruomenės norėtųsi paminėti istorijos mokytoją Ričardą Gudaitį, chemijos – Astą Račkauskienę, matematikos mokytojas Laimutę Rutkauskienę, Viliją Tarnavičiūtę ir Sigitą Žuklijienę, technologijų – Vidą Šliupienę, Kulautuvos pagrindinės mokyklos dailės mokytoją Daivą Sasnauskienę ir daugelį kitų.

Norisi pasidžiaugti ir Garliavos J.Lukšos gimnazijos direktoriaus Vidmanto Vitkausko, Lapių pagrindinės mokyklos direktorės Vaidos Trofimišinienės, Garliavos A.Mitkaus pagrindinės mokyklos direktorės Valės Urbelienės darbu ir pasiekimais.