Keliame grėsmę sau ir kitiems

Bendrojo naudojimo konteinerius ar šalia esančią teritoriją užkraudami didelių gabaritų, žaliosiomis atliekomis, padangomis ar kitomis atliekomis, žmonės, pirmiausia, kuria netvarką savo mieste. Šalia konteinerių įrengiami nelegalūs sąvartynai, kurie gali kelti pavojų žmonių sveikatai, teršti dirvožemį, vandenį ar skleisti nemalonų kvapą.

Atliekas draudžiama palikti šalia konteinerių, gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ar kitose tam neskirtose vietose. Taip pat draudžiama didelių gabaritų, statybines, žaliąsias atliekas, senus baldus, panaudotas padangas mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius.

Įmonės nuotr.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Komunikacijos ir aplinkai saugaus elgesio skatinimo departamento direktorė Renata Surovec pastebi, kad ir miškuose vis dar metamos ne tik įvairios buitinės, bet ir didžiagabaritės, statybinės atliekos, automobilių padangos, plastikas ir kitos atliekos, kurios gadina gamtovaizdį, jau nekalbant apie tai, kad kelia didelių pavojų gyvūnams, žmogui, visai gamtai. Taršą didina ir atliekų atidavimas neatsakingiems jų tvarkytojams, kurie tik paima atliekas, tačiau atsakingai jų nesutvarko.

Kiekvienas daiktas turi turėti savo vietą

Greta pripildytų mišrių komunalinių atliekų konteinerių įrengti popieriaus ir kartono, plastiko ir metalo, stiklo pakuočių atliekų konteineriai neretai būna pustuščiai. Jeigu gyventojai tinkamai atliktų pirminį atliekų rūšiavimą dar namuose, atliekų srautas pasiskirstytų tolygiau ir didelė dalis jų nugultų ne į komunalinių, o į pakuočių konteinerius. Į šiuos konteinerius metamos popieriaus pakuotės turi būti kiek įmanoma išlankstytos ir suspaustos, kad konteineryje užimtų kuo mažiau vietos, o plastiko pakuotės – sausos ir tuščios, kad neužterštų kitų konteineryje esančių atliekų.

„Kauno švara“ primena, kad į rūšiavimo konteinerius metamos pakuočių atliekos yra išvežamos nemokamai – jų surinkimą ir tvarkymą finansuoja gamintojų ir importuotojų organizacijos. Kuo daugiau atliekų išrūšiuojama, tuo mažiau jų patenka į bendrus mišrių atliekų konteinerius, už kurių išvežimą ir sutvarkymą sumoka gyventojai.

Atliekų kalnai neatsiranda iš niekur. Juos šalia atliekų konteinerių aikštelių suneša ar net dideliais kiekiais atveža patys gyventojai. Didžiagabarites, žaliąsias, statybines atliekas šalia konteinerių ar kitose atliekoms neskirtose vietose palikti draudžiama. Gyventojai šias atliekas nemokamai gali nuvežti į Kauno regioninio atliekų tvarkymo centro (RATC) atliekų surinkimo aikšteles (https://www.kaunoratc.lt/aiksteles/, daugiau informacijos skelbiama: https://www.kaunoratc.lt/paslaugos/gyventojams/). Taip pat Kaune, trijose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, veikia daiktų „Atiduotuvės“. Jos įkurtos tam, kad geri, bet nebereikalingi daiktai nevirstų atliekomis. Į „Atiduotuves“ daiktus atvežti ir juos pasiimti galima visiškai nemokamai. „Atiduotuvės“ Kaune veikia aikštelėse, esančiose Energetikų g. 60, Kuršių g. 9E, Julijanavos g. 1A.

Įmonės nuotr.

Kauno RATC Edukacijos ir viešųjų ryšių specialistė, prabilusi apie vis dar gajų elgesį, kai didžiagabaritės atliekos paliekamos prie buitinių atliekų konteinerių ar nelegaliuose sąvartynuose, želdynuose ar miškuose, spėjo, kad pagrindinė priežastis – žmonių sąmoningumo trūkumas. Ji pastebėjo, kad bendras didelių gabaritų atliekų, pristatytų į surinkimo aikšteles, kiekis šiemet išlieka panašus kaip ir pernykštį pusmetį. Pernai sausį–birželį buvo priimta apie 16,7 tūkst. t atliekų, o šiemet per tą patį laikotarpį – 16,4 tūkst. t atliekų. „Kai kurių atliekų atvežta daugiau nei pernai, o kai kurių mažiau. Pavyzdžiui, surinktų mišrių statybinių atliekų kiekis šiek tiek padidėjo, elektronikos atliekų padidėjo apie 100 t, o baldų atliekų surinkta šiek tiek mažiau“, – skaičiavo specialistė.

Aplinkosauginio sąmoningumo, atliekų kultūros trūkumas

Kodėl vienuose miesto mikrorajonuose gyventojai tvarko atliekas atsakingai ir gyvena gražioje aplinkoje, o kituose – šalia konteinerių ar kitose atliekoms mesti netinkamose vietose padaryti sąvartynai? Ar žmonių kultūros lygis, socialinė padėtis nulemia aplinkosauginį atsakingumą ir suvokimą, kad atliekos negali būti metamos bet kur ir teršiama aplinka, kurioje gyvename? Galbūt neatsakingą elgesį lemia žinių stoka?

Žmonės turi žinoti, kad kuo daugiau išrūšiuos, tuo geriau. Nors rūšiavimo ir nerūšiavimo konteinerių atliekos yra perrūšiuojamos, tačiau kai žmonės patys atliekas išrūšiuoja, yra išsaugoma pirminė žaliavų kokybė. Jeigu popierių įmesime į paprastą konteinerį, o ant jo primesime bioskaidžių atliekų, jis jau taps nebeperdirbamas. Atliekas rūšiuoti yra labai nesudėtinga. Įprastai ant konteinerių galima rasti sąrašą atliekų, kurios turi keliauti į jo vidų.

Įmonės nuotr.

Žmonės turi žinoti ne tik pirmines rūšiavimo taisykles, tačiau ir vietas, kur reikia nuvežti didžiagabarites, statybines, žaliąsias ir kitas rūšiavimui netinkamas ir nekomunalines atliekas. Pagirtina, kad atliekų turėtojai žino atliekų tvarkytojų pareigas, tačiau turėtų žinoti ir savo pareigas ir suprasti, kad teisingas atliekų tvarkymas yra susijęs su jų pačių gyvenimo kokybe, mokesčiais ir tuo, kokią planetą paliksime ateinančioms kartoms.

Tiems, kas domisi, visada stengiamės paaiškinti ir padėti rasti tinkamiausią sprendimą, tačiau nepamirškime, kad taisyklių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Padeda išvežti

Tokiais atvejais, kai gyventojai neturi galimybės pristatyti nereikalingų daiktų į didžiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, prašome kreiptis į „Kauno švarą“, kuri teikia atliekų išvežimo iš namų paslaugą. „Kauno švaros“ darbuotojai ne tik išveš nebereikalingus, nebeveikiančius namų apyvokos daiktus (buitinę techniką, baldus ar kt.), bet ir išneš juos iš jūsų namų. „Atliekos bus saugiai pristatytos į Kauno RATC tolimesniam atliekų tvarkymui, o jūsų tvarkymosi laikas žymiai sutrumpės“, – pagalbą siūlo „Kauno švara“.

Įmonės nuotr.

Didžiagabaričių atliekų išvežimo paslaugą galite užsisakyti labai paprastai, tereikia paskambinti tel. +370 699 55 328 arba parašyti e. paštu [email protected]. Daugiau informacijos https://www.svara.lt/isvezimas/.

Dėl statybinių atliekų išvežimo kreiptis tel. +370 601 14 821 arba rašyti e. paštu [email protected]. Daugiau informacijos https://www.svara.lt/statybinis/.

Žaliųjų atliekų konteinerius „Kauno švara“ suteikia nemokamai. Už papildomą mokestį galima rinktis šių atliekų išvežimo paslaugą – https://www.svara.lt/zaliosios/.

Šiukšlinimas yra administracinis nusižengimas

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 str. „Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas“ reikalavimų pažeidimų juos padariusiems asmenims skiriamos administracinės nuobaudos. Tiems, kurie vis tik numoja ranka ir šiukšlina kiemuose ar kitose viešosiose erdvėse, primename, kad, nesilaikant savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių, gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.

„Kauno švaros“ įrengtos kameros šalia atliekų konteinerių fiksuoja pažeidėjus, kurie meta ar net automobiliais atveža ir šalia konteinerių iškrauna nemažus kiekius didžiagabaričių, statybinių, žaliųjų ar kitų atliekų. Toks šiukšlinimas yra draudžiamas, tai – administracinis nusižengimas. Medžiaga su užfiksuotais pažeidėjais siunčiama į Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių, skiriamos baudos.

Būkime pilietiški – fiksuokime ir drausminkime šiukšlintojus! Tyla, nepastebėjimas, susitaikymas šiukšlintojus drąsina veikti toliau. Tik nuo mūsų visų bendrų pastangų priklauso miesto grožis, todėl nesirinkime tylos, bet nedelsdami kartu išgyvendinkime ydingus įpročius. Pastebėjus Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų pažeidėjus, prašome užfiksuoti pažeidimą ir nedelsiant kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių internetiniu adresu https://epaslaugos.kaunas.lt/paslaugos/viesosios-tvarkos-pazeidimai/ arba į „Kauno švarą“ e. paštu [email protected]. Taip pat galite kreiptis į skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 (visą parą) arba per policijos elektroninių paslaugų sistemą ePolicija.lt, informaciją galima pateikti e. paštu ir AAD prie Aplinkos ministerijos [email protected].