Sekmadienį suėjo lygiai metai, kai mirė Algirdas Patackas – rezistentas, Kovo 11-osios akto signataras ir poetas. Velionio šeima ir Kauno įgulos karininkų ramovė, kurioje velionis dirbo dešimtmetį, suorganizavo jo atminimo popietę.
Priešpiet buvo aplankytas A. Patacko kapas Petrašiūnų kapinėse, vėliau laikytos šv. Mišios Arkikatedroje bazilikoje, o po jų Ramovės didžiojoje salėje vyko atminimo popietė „Metai be Algirdo Patacko“ ir furšetas.
Į popietę atvyko Metų kaunietė Aistė Grybauskienė, politologas Vytautas Sinica, politikas Vytautas Landsbergis. Pastarasis, po tylos minutės ir Lietuvos himno, pradėjo atsiminimų popietę.
„Algirdas buvo labai svarbi asmenybė, nors jis ir neturėjo jokio vadovaujančio posto, bet jo vadovavimas buvo jaučiamas. Kartais į galvą ateina visokie pamąstymai“, – pritilo profesorius ir po pauzės pradėjo skaityti savo eilėraštį.
„Kur tu, senoji
šalie
riterių ir karalių?
Kur jūs, laisvieji
ūkininkai vaikai
riterių ir karalių?
Lieka pirkliai ir žaidėjai.
Nykstančių nykviečių vėjai.“
Nežinia, tyčia ar ne, bet paskutinę eilutę V. Landsbergis pakeitė. Originale ji turėjo skambėti „kvaištančių nykviečių vėjai.“
Baigęs eilėraštį V. Landsbergis paaiškino, kad A. Patackas buvo iš tos riterių ir karalių šalies.
„Reikia prisiminti tuos, kurie buvo nepajudinami, nepakeičiami, tuos, kurių mums taip reikia šiandien“, – kalbėjo V. Landsbergis.
A. Patackas buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Garbės savanorio ženklu ir vardu, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.
A. Patackas mirė 2015 metų balandžio 3-ią dieną po sunkios ligos.
Naujausi komentarai