Panemunės tilto statybininkams trupinius numesdavusi Vyriausybė šiemet žada dvigubai didesnę porciją. Kauno valdžia tikisi, kad tai leis statybas baigti iki kitų metų pabaigos. Vis dėlto nerimo yra – statybų bendrovei dar nesumokėta už pernykščius darbus.

Premjeras žodžio neišsižada

Pakankamo finansavimo nesulaukiančios, bet į priekį besiiriančios Panemunės tilto statybos gali priartėti prie akligatvio, jei tiltą statančiai bendrovei "Kauno tiltai" nebus sumokėta už pernai atliktus darbus. Įmonė sutinka ir toliau statybas finansuoti savo lėšomis, tačiau, "Kauno dienos" žiniomis, reikalauja, kad būtų atsiskaityta už praėjusių metų darbus, kurių vertė – daugiau kaip 23 mln. litų.

Kauno miesto savivaldybė šiam tikslui skolinasi 12 mln. litų ir nuo metų pradžios Lietuvos Vyriausybės nariams zyzia, kad iš kelių priežiūros fondų Panemunės tilto statyboms šiais metais turi būti skirta bent tokia pati suma.

Kelių priežiūros fondams diriguojantis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius iki šiol pabrėždavo, kad tiltas – jį susprogdinti nusprendusios Kauno savivaldybės reikalas. Kauno tarnautojų ir politikų bombardavimo žodžiu ir raštu išvargintas Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius dar sausį pažadėjo R.Sinkevičių perkalbėti.

"Tikimės, kad premjero pažadą lydės ir sprendimai, bet kol kas turime laišką, kuriuo informuojama, kad planuojami skirti tik 5 mln. litų. Panemunės tilto statybų finansavimo klausimo nėra ir Vyriausybės darbotvarkėje", – būgštavo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

"Iš tiesų premjeras žadėjo šiems metams Panemunės tiltui rasti 10 mln. litų. Todėl tikrai bus kalbama su ministru R.Sinkevičiumi ir ieškoma pinigų", – ramino A.Butkevičiaus atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Stato savo lėšomis

Nuo Panemunės tilto rekonstrukcijos pradžios Kauno miesto savivaldybė primygtinai prašė, kad iš Lietuvos kelių priežiūros ir plėtros programos ar kitų šaltinių Panemunės tiltui būtų skirta 70 mln. litų.

Per dvejus metus Lietuvos automobilių kelių direkcija tilto reikmėms numetė tik 10,3 mln. litų, o Kauno miesto savivaldybė – 1,5 mln. litų. Daugiausia į statinį sukišo jį rekonstruojantys "Kauno tiltai". Bendrovės atstovai viešai teigia, kad į statybas investuos tiek savų lėšų, kiek reikės, tačiau, "Kauno dienos" žiniomis, statybos gali greitai sustoti, jei įmonei nebus sumokėta už pernykščius darbus. Toks reikalavimas suprantamas – joks verslininkas nenorės užkonservuoti savo pinigų, nežinodamas, kada juos atgaus.

Panemunės tilto statyboms pinigų šykštinčios Vyriausybės atstovai buvo pareiškę, kad niekas nedraudžia Kauno miesto savivaldybei tilto statybai reikiamų pinigų pasiskolinti iš bankų, nes savivaldybės skolinimosi lubos buvo pakeltos.

"Kaunas jau ir taip pasiskolino Savanorių pr. estakadai, K.Petrausko g. rekonstrukcijai, karinių oro pajėgų perkėlimui į Aleksoto aerodromą, kempingui, paplūdimiui, Prisikėlimo bažnyčios šventoriui tvarkyti", – iš pasiskolintų lėšų tvarkomus objektus vardijo A.Kupčinskas.

Prašymus ignoruoja

"Skirdama keletą papildomų milijonų litų Panemunės tiltui valstybė tikrai nenuskurstų, nes ne tokiems svarbiems objektas skiriama dar daugiau lėšų", – įsitikinęs A.Kupčinskas. Kaip mažiau reikšmingiems objektams skiriamų didelių sumų pavyzdį jis pateikė naujo tilto statybas į Kaliningrado sritį.

"Jokia savivaldybė savo jėgomis nėra pasistačiusi nė vieno tilto per Nemuną", – teigė meras. Panemunės tiltas tapo lakmuso popierėliu, parodančiu dabartinių šalies ir miesto valdžių santykių artumą.

"Nesuprantu, kaip Druskininkuose gatvių remontas pripažįstamas Lietuvai ypač svarbiu projektu, o tiltas per Nemuną – ne", – stebėjosi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

"Ar jį reikėjo sugriauti? Ekspertai nesutaria. Gal ir reikėjo griauti, o gal reikėjo renovuoti arba apriboti sunkiasvorio transporto eismą. Sugriovė, o kaip atstatyti – neaišku, – dienraščiui yra sakęs R.Sinkevičius. – Nesakau, kad Panemunės tiltas nesvarbus, bet jis – A.Juozapavičiaus prospekto tęsinys. Tai miesto vidaus gatvė, kuria turi rūpintis savivaldybės."

Skriaudžia ne tik Kauną

80 ar net daugiau proc. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos savivaldybėms skirdavusi Vyriausybė šiais metais nusprendė savivaldybėms numesti mažiau nei pusę programos lėšų. Tam prieštaraujanti Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) Vyriausybės nariams priminė, kad šalies savivaldybių keliams skiriamas finansavimas pastaraisiais metais vis mažėja. Be to, ne vienais metais būdavo duodama mažiau nei pažadama.

LSA Vyriausybei rašė: "Didesnė valstybės pagalba, skiriant savivaldybėms didesnę Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų dalį, būtina ne tik todėl, kad savivaldybėms priklausančių vietinių kelių ir gatvių ilgis sudaro beveik tris ketvirtadalius (apie 74 proc.) visų Lietuvos kelių ilgio, bet ir todėl, kad patobulintą dangą (asfalto ir trinkelių grindinio) turi tik apie 16 proc. (apie 10 tūkst. km) vietinių kelių ir gatvių. Kita dalis vietinių kelių ir gatvių neturi asfalto dangos: 67,3 proc. vietinių kelių yra žvyrkeliai (apie 40 tūkst. km), o 16,4 proc. - gruntiniai keliai (apie 10 tūkst. km). Vien miestų gatvių – vienų aktyviausiai naudojamų ir nudėvimų kelių - ilgis sudaro apie 28 proc., palyginti su valstybinės reikšmės kelių ilgiu."

Rimantė Jablonskytė,
"Kauno tiltų" atstovė spaudai

Praėjusiais metais buvo išardyta senoji tilto perdanga, sukalta spraustasienė, įrengti gręžtiniai tilto poliai ir tilto atramos. Šiuo metu virinamos masyvios tilto metalinės konstrukcijos ir pamažu stumiamos ant tilto atramų. Tai ilgas procesas, kurį planuojama baigti rudenį. Darbai vyksta sudėtingomis sąlygomis - dideliame aukštyje virš upės. Baigus tilto metalinių konstrukcijų įrengimo darbus ir esant palankiems orams, bus montuojami klojiniai ir betonuojama tilto perdanga, įrengtas išlyginamasis betono sluoksnis, paklota hidroizoliacija bei važiuojamoji tilto danga.

Pernai "Kauno tiltai" statybos darbų atliko už 24 mln. litų. Kauno miesto savivaldybė bendrovei kol kas sumokėjo tik 12 mln. litų. Šiais metais "Kauno tiltai" yra numatę atlikti tilto statybos darbų dar už 41 mln. litų. Taigi, metų pabaigoje Panemunės tilto statybos darbų bendrovė bus atlikusi iš viso už 65 mln. litų.