Lapkričio 1 dienos duomenimis, Kauno mieste socialinę pašalpą gauna 6026 šeimos, būsto šildymo išlaidų kompensaciją – 11 629 šeimos, mokiniams skiriamą socialinę paramą – 3386 mokiniai, kompensaciją už ugdymą nevalstybinėje ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje – 574 vaikai, o išmokas vaikams – 54 752 vaikai. Naujienų agentūros ELTA kalbinta Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė sakė, kad socialinė pašalpa, išmokos vaikams, šeimoms, patiriančioms socialinę riziką, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, galimos ir ne pinigais – socialinėmis kortelėmis, apmokant vaikų išlaikymo išlaidas ikimokyklinėse įstaigose ir kita forma.

– Ar mažėja paramos prašytojų, ir jei taip, su kuo tai galima sieti – su mažėjančiu Kaune gyventojų skaičiumi ar su turtėjančia miesto bendruomene?

– Iš tikrųjų pastaraisiais metais piniginės socialinės paramos gavėjų mažėja. Pernai, palyginti su 2017-aisiais, jų sumažėjo 6,3 proc., o šįmet, lyginant su praėjusiais metais, manome, sumažės 4,5 proc. Tikėtina, kad tai – dėl efektyvaus piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo. Įtaką daro ir padidėjusios asmenų pajamos. Prisiminkime, 2018/2019 m. didėjo minimalioji mėnesinė alga (MMA) bei minimalus valandinis atlygis, pensijos ir pan. Neabejotina, kad įtakos turi ir teigiami darbo rinkos pokyčiai, gerėjanti Lietuvos ekonomika.

– Mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto lėšų didžiausia dalis tradiciškai savivaldybėje kasmet atitenka švietimo reikmėms, o kiek jų skiriama teikiant paramą nepriteklių kamuojamiems Kauno gyventojams?

– Piniginei paramai per metus skiriama apie 7,8 mln. eurų. Kauno miesto savivaldybėje nepasiturintiems gyventojams teikiama socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens bei karšto vandens išlaidų kompensacijos, kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo kompensacija, taip pat – socialinė parama kitais įstatyme nenustatytais atvejais.

Iš tikrųjų pastaraisiais metais piniginės socialinės paramos gavėjų mažėja.

Auginti vaikus tėvams finansiškai padeda savivaldybė, skirdama išmokas vaikams (vienkartinės ir periodinės išmokos, išmokos tėvų globos netekusiems vaikams ir pan.). Teikiama socialinė parama mokiniams (mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamas maitinimas), parama būstui įsigyti ar išsinuomoti, kompensacija už ugdymą nevalstybinėje ikimokyklinėje įstaigoje, kitos socialinės išmokos.

– Kaip kito paramos teikimas per kelerius pastaruosius metus – ar keitėsi kriterijai, užtikrinantys paramos gavimą?

– Esminiai pokyčiai vyko siekiant mažinti socialinę atskirtį. Priminsiu, nuo 2017 metų būsto šildymo išlaidų kompensacijos asmenims (šeimoms) skiriamos, jei tos išlaidos viršija 10 procentų skirtumo tarp asmens gaunamų pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio (iki tol buvo 20 procentų). Tad gyventojai jau gavo didesnes kompensacijas už būsto šildymą.

Nuo 2018 metų sausio iki 122 eurų pakilo valstybės remiamos pajamos. Tad asmenims buvo skiriama didesnė socialinė pašalpa. Ilgalaikiams paramos gavėjams įsidarbinus, metus laiko skiriama ir papildoma socialinė pašalpa (anksčiau ją galėjai gauti tik pusmetį). Taip pat skiriant piniginę socialinę paramą, į asmenų pajamas jau neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai).

Remiamiesiems naudinga ir tai, kad apskaičiuojant socialinės pašalpos dydį ar nustatant teisę į kompensacijas, į šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma dalis su darbo santykiais susijusių pajamų (nuo 15 iki 35 proc., priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus joje).

Nuo šių metų sausio mėnesio taip pat pradėtos mažinti paramos gavėjų, vykdančių individualią veiklą ar įsigijusių verslo liudijimus, pajamos. Nuo sausio socialinė pašalpa teikiama ir gyvenamosios vietos nedeklaravusiems nepasiturintiems asmenims, tačiau faktiškai gyvenantiems Kauno mieste.

Išplėstas papildomos socialinės paramos rūšių sąrašas naujomis formomis, numatant teisinį pagrindą savivaldybėms skirti ne tik vienkartinę pašalpą, bet ir tikslinę, periodinę bei sąlyginę pašalpas. Mažinant vaikų skurdą ir pajamų nelygybę visoms šeimoms, auginančioms vaikus, nuo 2018 metų sausio 1 dienos skiriama vienodo dydžio išmoka vaikui (universali) vaikams.

– Ar pakanka priemonių garantuoti, kad miesto biudžeto lėšos neatitektų vadinamaisiais dubliavimo atvejais – kai šeima, pavyzdžiui, išvykusi, bet to nedeklaravusi, ir parama vaikui jau gauta užsienio valstybėje, kur auginamas kūdikis, gimęs Lietuvoje?

– Iki 2018-ųjų, pagal galiojusį Išmokų vaikams įstatymo teisinį reglamentavimą, tokias išmokas galėjo gauti asmenys, kurių duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo įrašyti į Gyventojų registrą. Tad paramą galėjo gauti ir asmenys, kurie faktiškai negyveno Lietuvoje, o tik buvo deklaravę gyvenamąją vietą. Tačiau jau beveik dvejus metus šio įstatymo nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims.

Beje, savivaldybių administracijoms įstatymu suteikta teisė apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl išmokų. Savivaldybė gali tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomos informacijos, įrodančios teisę gauti išmokas. Jei įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją ir duomenis apie gyvenamąją vietą, paaiškėja, kad jie netikslūs, gyvenamąją vietą patikrinę socialiniai darbuotojai surašo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą. Į šį dokumentą reaguojama sprendžiant dėl paramos skyrimo.

Išmoka vaikui gali būti skiriama ir tuo atveju, jei nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas gyvena ES ar Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyje arba Šveicarijos Konfederacijoje (ŠK). Tuomet nustatoma, kuri valstybė turi pirminę, o kuri – antrinę kompetenciją mokėti išmoką šeimai, išvengiant dubliavimo. Savivaldybės administracijos darbuotojai kreipiasi į kitos ES, EEE šalies ar ŠK kompetentingą įstaigą, prašydami papildomos informacijos. Išsiaiškinama, kuri valstybė turės pirmenybę mokėti išmoką. Bet kai vaikas gyvena ne ES, o, pavyzdžiui, Rusijoje ar Ukrainoje, išmokos šeimai mokamos pagal tos šalies, kurios teritorijoje gyvena vaikas, teisės aktus.