Pereiti į pagrindinį turinį

Partizanams – kūrėjos J. Vaitkutės instaliacija

Iš plikų medžių šakų menininkė Jolita Vaitkutė sukūrė miško brolių istoriją, kurią nuo šiol pasakos Juozo Lukšos gimnazijos sienos.
 

Jolita Vaitkutė ir Vidmantas Vitkauskas

Duoklė visiems partizanams

Po mirties suteiktas Vyčio Kryžiaus I-ojo laipsnio ordinas, mylimai žmonai Nijolei ranka rašytas pluoštas laiškų ir senutėlė, samanų spalvos pilotė – tai tik saujelė asmeninių J. Lukšos-Daumanto daiktų, kurie saugomi jo vardu pavadintos mokyklos muziejuje, Garliavoje.

Minint Lietuvos kariuomenės 99 metines, o iki valstybės atkūrimo šimtmečio likus lygiai 85 dienoms, įspūdingą J. Lukšos gimnazijos kolekciją papildė dar vienas eksponatas – menininkės J. Vaitkutės kurtas paveikslas „Miško broliai“, kuriame atkurti trijų Lietuvos partizanų veidai. Instaliacijos centre – J. Lukša-Daumantas, jam iš kairės – Adolfas Ramanauskas-Vanagas, dešinėje – Jonas Žemaitis-Vytautas. 

„Ieškodami šimtmečio herojų, galvojome apie žmones, kurie atspindėtų ne tik kovą, bet ir tikėjimą, viltį, – savo pasirinkimą aikštelėje tarp antro ir trečio mokyklos aukšto atkartoti istorinės trijulės veidus, motyvavo J. Vaitkutė. – Nors matote tik kelis partizanus, ši instaliacija skirta visiems, kovojusiems už nepriklausomą Lietuvą, ne tik su ginklu rankose.“

Neatsitiktinė vieta 

Nauja ir netradicinė forma perduodant jaunajai kartai informaciją apie mūsų praeitį ir istoriją yra tūkstantį kartų vertingesnė už įprastinius minėjimus.

Meninei instaliacijai J. Lukšos gimnazija pasirinkta neatsitiktinai. Anot mokyklos vadovo Vidmanto Vitkausko, neeilinis kovotojas ir neeilinis vadas, neretai dangstęsis Skirmanto, Kazimiero, Aramino, Kęstučio, Skrajūno ir Miškinio slapyvardžiais, gimė, mokėsi ir studijavo netoli Garliavos. Tose pat apylinkėse jis kovojo ir už Lietuvos laisvę.

„Dabartinei kartai okupacija ir rezistencija – tolima praeitis, seniai vykę įvykiai. Nauja ir netradicinė forma perduodant jaunajai kartai informaciją apie mūsų praeitį ir istoriją yra tūkstantį kartų vertingesnė už įprastinius minėjimus, paskaitas ir susitikimus, – nuo istorinių asmenybių veidų numetus baltą skraistę, garbe, tekusia mokyklai džiaugėsi V. Vitkauskas. – Vos tik išvydę pirmąjį – J.Žemaičio veidą supratome, kad galutinis rezultatas bus stulbinantis. Akivaizdu, kad taip ir yra.“

Miško brolių portretuose nerasite obelų, kriaušių ar kitų vaismedžių šakų – partizanų veidai surinkti tik iš miško medžių: uosio, klevo, ąžuolo. Visas kūrybinis procesas truko apie 26 valandas.

„Tai reiškia, kad buvo mažai miego“, – iš po juodos skrybėlės bryliaus žvelgė kiek išvargusios J.Vaitkutės akys.

Liks neliestas

Priešingai nei ankstesnės iš žemės, pieštukų, šaukštų ar maisto produktų kurtos, laikinumui pasmerktos meninės instaliacijos, ši liks neliesta.

J.Vaitkutė juokavo, kad net ir labai norėdami moksleiviai jos nesugebės išardyti – kiekviena detalė prie sienos prilipdyta itin kibiais, baldų tvirtinimui skirtais klijais.  

„Miško broliai“ – antrasis Šimtmečio iniciatyvų konkurso darbas, kurį artėjančio Valstybės atkūrimo šimtmečio proga visuomenei pristatė J. Vaitkutė.

Pirmasis jų pavadintas „Šimtas žemės apkabinimų“. Penkių instaliacijų ekspozicijoje atkurti filosofo Stasio Šalkauskio, partizano Adolfo Ramanausko-Vanago, kunigo Tėvo Stanislovo, dainininko Vytauto Kernagio ir rašytojos Jurgos Ivanauskaitės portretai. Gruodžio pradžioje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus sukurta ir trečioji instaliacija, žmonėms priminsianti, kad kiekvienas mūsų esame kūrėjai.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų