Socialinės pašalpos – iš savivaldybės biudžeto? Kauno rajono vadovai šiandien su Seimo Socialinių reikalų komitetų nariais diskutavo, iš kokių lėšų ateityje bus mokamos šios išmokos.

Pateikė skaičius

Kauno rajono gyventojų socialinėms pašalpoms šiemet iki spalio prireikė 7,9 mln. litų. Pernai per visus metus – 11,2 mln. litų. Pinigai išmokoms iki šiol buvo skiriami iš valstybės biudžeto.

Nuo sausio socialinių pašalpų skyrimas taps savivaldybių rūpesčiu, o finansavimas numatytas tik iki 2015 m.

Vakar Kauno rajono savivaldybėje išvažiuojamąjį posėdį surengę Seimo socialinių reikalų komiteto nariai apie planuojamus pokyčius diskutavo su savivaldos atstovais.

"Mums kelia susirūpinimą, kad po kelerių metų socialines pašalpas numatyta finansuoti iš savivaldybių biudžetų, kurie jau dabar kenčia nepriteklių", – pastebėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Angelė Ščiukauskienė.

Išmokų kontrolė

Kauno rajone pastaraisiais metais buvo įgyvendinti įvairūs projektai ir išmokų gavėjų skaičius sumažėjo. Šiemet pašalpos gavėjų Kauno rajone yra vos 4,18 proc., kai šalies vidurkis – 9 proc. Kai kuriose savivaldybėse finansinę pagalbą gauna net kas penktas gyventojas.

"Turite ūkišką merą, kuris subūrė profesionalų komandą. Kitos savivaldybės iš jūsų gali daug ko pasimokyti", – Kauno rajono vadovus gyrė Seimo socialinių reikalų komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė.

Kauno rajone – žymiai mažesnis nei daugumoje savivaldybių nedarbo lygis, mažesni mokesčiai verslininkams, kasmet sukuriama po 200 naujų vietų vaikams darželiuose, nebuvo uždaryta nė viena biblioteka, mokykla, net ir krizės metu beveik nemažinti atlyginimai kultūros darbuotojams.

Seimo narius nustebino savivaldybės iniciatyva sukurtos socialinės paramos teikimo komisijas, kurios vietose įsitikina, ar paramos prašančio gyventojo būklė tikrai sudėtinga. Tai sumažino galimybę piktnaudžiauti išmokomis ir sumažino jų gaunančiųjų gretas. Kol kas šios komisijos veikia visuomeniniais pagrindais.

"Atneša žmogus dokumentus pašalpai gauti. Iš jų atrodo, kad pagalbos tikrai reikia. Tačiau patikrinus jo gyvenimo sąlygas, paaiškėja, kad situacija yra visai kitokia. Pasitelkus bendruomenę išsiaiškinome ir atvejų, kai šeima tyliai kenčia nepriteklių ir pagalbos nesikreipia", – pasakojo A. Ščiukauskienė.

Prieš pradedant veikti komisijoms, balandį pašalpoms buvo išmokėta 1,04 mln. litų. Rugsėjį ši sumažėjo iki 619 tūkst. litų.

Prašo pastovumo

Kauno rajono mero Valerijaus Makūno teigimu, papildomas finansavimas padėtų išspręsti dar daugiau socialinių problemų, tačiau svarbiausia, kad finansavimo tvarka ir nuostatos nebūtų nuolat kaitaliojamos.

Meras taip pat pastebėjo, kad savivaldybės apkraunamos vis naujomis funkcijomis, o pinigų suma nepadidinama.

Viena didžiausių socialinių problemų V. Makūnas įvardijo vietų darželiuose vaikams trūkumą. "Primti galime 2 tūkst. vaikų, dar tūkstantis jų laukia eilėje. Kas metai sukuriame po 200 naujų vietų, bet matome, kad patys savo jėgomis šios problemos neišspręsime. Reikia kalbėti apie naujų darželių statybą. Tam reikės valstybės paramos, pati savivaldybė neišsimokės", –pastebėjo Kauno rajono meras.

Trūksta būstų

Dar viena be valstybės paramos neišsprendžiama problema – socialinio būsto statybos. "Šiuo metu eilės laukia 525 šeimos. Per pastaruosius penkerius metus socialinis būstas suteiktas vos 70-čiai šeimų. Per šį laikotarpį kiekvienais metais vidutiniškai gavome po 500 tūkst. per metus", – vardijo savivaldybės atstovai.

Meras pastebėjo, kad trečdalis laukiančiųjų – jaunos šeimos.

"Kaip jau minėjau, svarbu, kad būtume tikri dėl ilgalaikio finansavimo. Tuomet galėtume imti paskolas, tartis su verslininkais ir statyti naujų būstų", – akcentavo V. Makūnas.

"Taip, didžiulė problema, kai savivaldybės gauna metinį biudžetą, o apie tolimesnį nieko nežino", – pritarė Seimo socialinių reikalų komiteto pirmininkė K. Miškinienė.

Komiteto narė Raminta Popovienė savo kolegoms pristatė Kauno rajone savo kurtą Socialinių paslaugų centrą ir jo filialus.