Manau, kad ir vykdoma paveldotvarkos programa taip pat davė stiprų postūmį atsinaujinti Kauno miestui. Šiandieną tai jau galima pastebėti išėjus pasivaikščioti po Senamiestį ir centrinę miesto dalį. Tikiuosi, kad netrukus ateis laikas didelėms tarptautinio verslo injekcijoms ne tik į Kauno rajoną, bet ir į patį miestą. Tam, manau, padės sparčiai auganti mieste verslo biurų infrastruktūros pasiūla. Pagaliau ir dangoraižiai kaip Vilniuje ar Klaipėdoje kada nors papuoš ir mūsų miestą.

Fasadus nusprendę atnaujinti Kaune esančių pastatų savininkai šįmet sulauks kur kas didesnės pagalbos. Kauno miesto savivaldybė, pernai fasadams atnaujinti skyrusi 400 tūkst. eurų, šįmet šią sumą didina iki 1 mln. eurų. Tai puiku, jei planas bus įgyvendintas, mieste atjaunės apie 50 namų.

Viskas būtų lyg ir gerai. Kaunas po truputį atsigauna, o prie to prisideda ir savo pastatus tvarkantys kauniečiai. Aišku, diskutuotinas klausimas, kad visų kauniečių sąskaita tvarkomas kažkieno privatus, o ne bendras miesto turtas. Vieša paslaptis, kad nemaža dalis paveldosaugos objektų yra supirkta be tikslo aktyviai kurti pridėtinę vertę juos tvarkant, pritaikant efektyvesniam panaudojimui, o tiesiog investuota į bendrą nekilnojamojo turto augimo tendenciją. Todėl šioje vietoje pasigendama viešos diskusijos su Kauno miesto visuomene dėl prioritetinių klausimų sprendimo investuojant mūsų visų (kauniečių) lėšas.