Mena kovas su kryžiuočiais

Pasak paveldotvarkos eksperto Zenono Baubonio, pakaunės piliakalniai mena 2 tūkst. metų Lietuvos istoriją. "Jie visi yra istoriškai vertingi. Tačiau daugiausia visuomenės dėmesio sulaukia tie objektai, kurie yra paminėti ankstyvosiose kronikose ir siejami su kovomis su kryžiuočiais. Kaune rajone yra keturi piliakalniai, ant kurių stovėjo pilys: Jaučakiai, kur 1323 m. minima Paštuvos pilis, Karmėlavos (1385 m.), Ringovės (Ringės pilis – 1364 m.) ir Vikūnų – 1365 m.", – vardijo Z.Baubonis.

Kalbant apie jų pritaikymą visuomenės poreikiams, ekspertas pasidžiaugė, kad Kauno rajono savivaldybė ir vietos bendruomenės neapleido šių piliakalnių, savo jėgomis talkų metu bandė tvarkyti bent dešimt piliakalnių. "Tačiau dėl lėšų stokos dažniausiai apsiribodavo tik pomiškio ir trako iškirtimu. Piliakalniai netenka pusės savo vertės, kai juos užgožia medžiai ir krūmai, dingsta piliakalnių kraštovaizdžio vertė, jie nustoja vaidinę patriotinį-auklėjamąjį vaidmenį, telieka mokslinė vertė, piliakalniai tarnauja kaip šaltiniai mokslo tyrimams", – pabrėžė Z.Baubonis.

Sulaukė rimtesnio dėmesio

Pastaraisiais metais pakaunės piliakalniai, pasak paveldotvarkos eksperto, sulaukė rimtesnio Kauno rajono savivaldybės ir Saugomų teritorijų tarnybos dėmesio: kompleksiškai sutvarkyti ir pažintinei rekreacijai pritaikyti Pyplių ir Pakalniškių piliakalniai.

Šiandien Kauno rajono piliakalnių vizitine kortele, be abejonės, yra Pyplių piliakalnis, esantis Ringaudų seniūnijoje. Šis piliakalnis tapo ir Kauno rajoną reprezentuojančiu kultūros paveldo objektu. 2018 m. vyko piliakalnio sutvarkymo darbai, kuriems buvo skirta net 270 tūkst. eurų. Objektas pritaikytas lankytojams, čia įrengti laiptai, informaciniai stendai ir apžvalgos aikštelės. "Tvarkymo metu piliakalnis išniro iš medžių ir krūmų paunksnės, ji tyrinėjo archeologai. Tai geriausias piliakalnių tvarkymo pavyzdys Kauno rajone", – tvirtino Z.Baubonis.

"Piliakalnis datuojamas I–II tūkst. pradžia. Pasakojama, kad piliakalnį prancūzai kepurėmis supylę, kad piliakalnyje buvusi skylė", – legendą atskleidė Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vyr. specialistė, atsakinga už kultūros paveldą Eglė Knygauskaitė-Liakienė.

Šiandien Kauno rajono piliakalnių vizitine kortele, be abejonės, yra Pyplių piliakalnis, esantis Ringaudų seniūnijoje.

Išskirtinis ne tik pakaunėje

Dar vienu reprezentaciniu kultūros paveldo objektu Kauno rajone tapo Pakalniškių piliakalnis, esantis Samylų seniūnijoje, kurio tvarkymą organizavo Kauno marių regioninio parko direkcija. Viešoji įstaiga "Kultūros paveldo išsaugojimo darbai" pagal 2015 m. architekto A.Vengrio parengtą projektą atliko kraštovaizdžio formavimo kirtimus, žemės darbus, įrengė informacinius stendus, rodykles, ženklus, riboženklius, parengė maketus. Čia atsirado nauji mediniai ir akmeniniai laiptai, suolai, pėsčiųjų takai, terasuoti takai, apžvalgos aikštelės ir piliakalnio aikštelės užtvaras. Minėtų statinių vietose atlikti detalūs archeologiniai tyrimai.

Z.Baubonis apgailestavo, kad dėl įstatymų priešpriešos piliakalnis, deja, taip ir neišniro iš medžių užgožties. "Jie buvo tik šiek tiek išretinti, tačiau to nepakako, kad piliakalnis iš tolo puikuotųsi savo gynybiniais pylimais ir grioviais", – tvirtino paveldotvarkos ekspertas.

E.Knygauskaitė-Liakienė pasidžiaugė, kad nuo sutvarkyto Pakalniškių piliakalnio atsiveria nuostabus Kauno marių pakrančių vaizdas, matyti Pažaislio vienuolyno statiniai. "Šis piliakalnis iš kitų Kauno rajono piliakalnių išsiskiria, nes turi atitolintą nuo piliakalnio atskirą priešpilį. Tokių piliakalnių Lietuvoje labai mažai", – pabrėžė Z.Baubonis.

Pasakojama, kad Pakalniškių piliakalnis supiltas senovės lietuvių rankomis. Manoma, kad ant jo kadaise stovėjo Nemuno slėnio žemių valdovo Vaišvydo statyta medinė pilis.

Apipinti legendomis

"Dar vienas lankytojus traukiantis kultūros paveldo objektas Kauno rajone yra Ringovės piliakalnis, vadinamas Pilike, Linksmuoju kalnu, esantis Vilkijos apylinkių seniūnijoje, Ringovės kaime. Ant piliakalnio įrengti laiptai, apžvalgos aikštelė, čia vyksta įvairūs bendruomenės renginiai. Spėjama, kad XIV a. piliakalnyje buvo mėginama statyti galingą medinę pilį, bet po mūšių ties Kaunu jos nebeprireikė", – pasakojo E.Knygauskaitė-Liakienė.

Šis piliakalnis patenka į turistinį maršrutą "Panemunės pilys" ir labai gausiai lankomas. Piliakalnio šlaitai statūs, apie 30 m aukščio, todėl turistai, užlipę į piliakalnio aikštelę, gali apžvelgti nuostabų Nemuno vingių kraštovaizdį.

Ne mažiau turistus vilioja ir vaizdingu kraštovaizdžiu garsėjantis Piepalių piliakalnis (Babtų sen.). Šis piliakalnis yra dešiniajame Nevėžio krante į šiaurės rytus nuo Piepalių kaimo. Nors jo šlaitai statūs, tačiau į kalną užkopti galima laisvai, mat įrengti takeliai. Kalnas yra daugiau kaip 10 m aukščio, tad nuo jo galima grožėtis srovenančiu Nevėžiu ir pirmuoju paminklu, skirtu S.Dariui ir S.Girėnui paminėti. Kiek tolėliau matosi Babtų gyvenvietė.

Piliakalnį gaubia ne viena legenda. Pasakojama, kad jį supylę švedai. Kita legenda byloja, kad piliakalnyje du broliai radę skrynią pinigų. Jiems nesusitarus, kuris turėtų eiti arklių atsivaryti skryniai parsivežti, vienas iš brolių nusikeikęs: "Kad jie skradžiai žemėn nueitų." Su šiais žodžiais skrynia esą nugarmėjusi į Nevėžį.

Lentainių piliakalnyje įrengti laiptai, apžvalgos aikštelės, informaciniai stendai, galima pasigrožėti ypatingu Neries upės kraštovaizdžiu, piliakalnis yra užsitarnavęs ramybės oazės vardą ir toks, koks yra dabar, tapo bendruomenės pastangomis. Manoma, kad Lentainių piliakalnis susiformavo I–II tūkstantmečio pradžioje. Yra duomenų, kad piliakalnyje seniau buvo pagonių bažnyčia ir joje galbūt net aukodavo juodus šunis.

"Vertėtų paminėti ir Jaučakių piliakalnį, esantį Vilkijos apylinkių seniūnijoje. Jaučakių piliakalnis yra vienas reikšmingiausių piliakalnių Kauno rajone, datuojamas I tūkst. antra puse – II tūkst. pradžia, turintis archeologinę, istorinę, kraštovaizdinę vertę. Manoma, kad piliakalnyje 1369 m. stovėjusi kryžiuočių sunaikinta Paštuvos (Vilkijos) pilis. Jaučakių piliakalnis su gyvenviete – vienas geriausiai išsilaikiusių panemunės piliakalnių, turintis taisyklingą formą ir įdomią fortifikaciją", – pasakojo E.Knygauskaitė-Liakienė.

Apie Jaučakių piliakalnį taip pat esama įdomių legendų, padavimų. Pasakojama, kad piliakalnį supylę švedai, kad jame buvęs dvaras, bet kažkas jį prakeikęs ir dvaras nugrimzdęs. Esą piliakalnio šlaite buvęs urvas, o piliakalnio viršuje – kiaurymė, į kurią metant akmenį girdėdavosi skambant, o dugno negalima pasiekti. Taip pat pasakojama, kad piliakalnyje gyvenę milžinai, jame stovėjusi pilis, kuri buvo prakeikta ir prasmego į žemę, čia buvo aukojamos aukos, o naktimis vaidenasi.

Paveldotvarkos eksperto nuomone, vienas išskirtinių Kauno rajone yra miniatiūrinis Vikūnų piliakalnis, kur 1365 m. minima bajoro Ivano pilis. "Šis piliakalnis turi visus jį iš gamtinės aplinkos išskiriančius bruožus: pastatintus šlaitus ir pylimus", – sakė Z.Baubonis.

Zenonas Baubonis

Susiduria su problemomis

Be abejo, paminėjome tik kelis labiausiai turistų lankomus piliakalnius, nes iš viso Kauno rajono teritorijoje jų yra net 24. Didžioji dalis stūkso upių slėniuose. Nemuno slėnyje – Pyplių, Jadagonių, Ringovės, Butvilonių, Neries slėnyje – Lentainių, Karmėlavos, Lepšiškių, Šančių, Nevėžio slėnyje – Piepalių, Vikūnų, Bernatonių piliakalniai. Prie Kauno marių – Samylų, Pakalniškių, Žiegždrių. Beveik visi jie turi kultūrinę, istorinę, mokslinę, pažintinę, auklėjamąją, estetinę vertę, gražiai įsikomponuoja į rajono kraštovaizdį. Daugelis jų integruojami į kultūrinio turizmo maršrutus.

"Kauno rajono savivaldybė skiria daug dėmesio piliakalnių priežiūrai, bendradarbiauja su bendruomenėmis. Tačiau vykdant piliakalnių priežiūrą susiduriama ir su problemomis. Tai keturračių išvažinėti šlaitai, juodųjų archeologų veikla, pasitaiko neteisėtų žemės ūkio darbų piliakalnių prieigose, kai kurie piliakalniai sunkiai pasiekiami, yra miškuose", – neslėpė E.Knygauskaitė-Liakienė.