Kauno bendrabučiai – padidinto pavojaus zona. Čia ne tik laisvai liejasi alkoholis, bet ir klesti smurtas. Neatsitiktinai Kauno apskrities vyrų krizių centras pradėjo dešimties ciklų susitikimus su problemiškiausių miesto bendrabučių gyventojais. Projektą "Partnerystė, vykdant smurto prevenciją bendruomenėje" vykdomas su Kauno apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu ir Kauno apygardos probacijos tarnyba.

Ne visi susidomėjo

Anot akciją organizuojančios Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovės Dovilės Bubnienės, tokie susitikimai nėra naujiena, tačiau būtent jie prisideda prie visoje Lietuvoje vykstančios akcijos "16 aktyvumo dienų prieš smurtą".

Prieš patį pirmąją vizitą viename iš Palemono bendrabučių D.Bubnienė nedrįso prognozuoti, kokia bus žmonių reakcija, tačiau gyventojai į akciją pažvelgė geranoriškai ir nepabijojo kalbėti apie smurtą, su kuriuo susiduria kasdien.

Bendrabučio fojė, prie liftų, vykusiame susitikime su gyventojais buvo rodomi prevenciniai filmai, dalijami lankstinukai, vaišinama arbata su sausainiais.

Kadangi D.Bubnienę atlydėjo ir policijos pareigūnai, ne visi į namus grįžtantys bendrabučio gyventojai išdrįso pasilikti. Vieni nervingai trypčiojo prie liftų, kiti skubiai nėrė į daugiabučio koridorius.

Mato daug smurto

Vis dėlto nemažai gyventojų, daugiausia vyresnio amžiaus vyrai ir jaunutės merginos, gurkšnojo arbatą ir kalbėjosi su D.Bubniene, policijos pareigūnais. Su "Kauno diena" sutikęs pasišnekėti Jurijus neslėpė, kad bendrabučiuose galima "prisižiūrėti visko".

"Kai prisižiūri, kaip čia visko būna, kaip vyrai elgiasi su moterimis... Visur tai matoma, ir per televizorių tas pats", – anot vyro, nemažai smurtaujančiųjų yra ir tarp kaimynų. Jis pats į konfliktus nesikiša, nes esą, kur du mušasi, trečias nereikalingas, tačiau džiaugiasi, kad yra galimybė apie smurtą pranešti tarnyboms.

"Pažiūrėkite, kas dedasi: prisigeria, pripjauna, nušauna. Baisu, kas žmogus yra žmogui. Smurtaujama, nes daug geriama. Priežastis yra alkoholis", – Jurijus pripažino, kad dažniausiai yra smurtaujama prieš moteris, nes vyrai stipresni.

"Atvirai pasakius, nėra namų be dūmų. Bet jei susipyksti ir žinai, kad nesusivaldysi, jau geriau iš namų išeik", – patarė Jurijus.

Neturi galimybių

Susitikime dalyvavo ne viena jauna mergina. Dauguma jų – vienišos mamos. Jau tris vaikus turinti jaunutė Kristina teigė, kad smurtą mato kasdienien. "Būna smurto proveržių ir prieš moteris, ir prieš vaikus. Aišku, stengiesi, kad to smurto šeimoje nebūtų", – prisipažino jauna mama, į susitikimą atėjusi su savo penkiamete dukra.

Su jaunesniąja jos dukra ir kūdikiu namuose liko Kristinos pusbrolis, todėl ji ir galėjo ateiti į susitikimą. Moteris tikino, kad tokios akcijos reikalingos, gal ir ji pati dažniau dalyvautų, tačiau paprastai nėra galimybių išeiti iš namų. Tris vaikus jauna mama augina viena, be vyro.

"Kai esi viena su vaikais, nei kur išeisi, nei užsiimsi. Labai sunku", – pasakojo Kristina. Jos draugė, dar neturinti vaikų, pridūrė, kad šiais laikais smurtauja visi. Paklausta, kokiais atvejais ji pati smurtauja, mergina tik nusijuokė ir numojo ranka.

Santykių forma

Palemono bendrabutyje su gyventojais bendravęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus specialistas Bronius Palšis tikino, kad smurtas yra labai įsigalėjusi problema, su kuria kovoti yra be galo sudėtinga.

"Pati mūsų kultūra Lietuvoje yra ganėtinai smurtinė: patyčios vyrauja tiek mokykloje, tiek šeimoje, tiek darbe. Jos dažnai įvardijamos kaip juoko forma, tačiau vis tiek dėl to kyla problemų", – sakė B.Palšis ir pridūrė, kad emocinis ir psichologinis smurtas dažnai yra tam tikra santykių norma.

Anot jo, akcija bendrabutyje nesiekiama pabrėžti, kad problema egzistuoja tik čia. "Skrajutes dalijome ir aplinkinių namų gyventojams, kabinome plakatus, kvietėme juos taip pat ateiti čia ir pabendrauti šia tema. Svarbiausia įvardyti, kad tokia problema egzistuoja, o tada – netoleruoti ir bandyti ją spręsti", – sakė bendruomenės pareigūnas.

Praneša telefonu

Kauno apskrities VPK duomenimis, 2014 m. Kauno apskrityje užfiksuota beveik 5 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Pradėti 1 644 ikiteisminiai tyrimai. Šiemet Kaune pastebima, kad smurto atvejų šiek tiek sumažėjo, nors jau kelerius metus fiksuojamas daugmaž pastovus skaičius.

"Statistika gali greitai pasikeisti, nes teigiamų tendencijų yra: mes apie tai kalbame, sprendžiame tas problemas, gyventojai kreipiasi. Manau, jei žmonės praneša, tai yra pasiekimas. Visuomenė po truputį keičiasi", – anot B.Palšio, paprastai žmonės apie smurtavimą praneša bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.

Dažniausiai kreipiamasi dėl fizinio smurto – jį lengviausia nustatyti, tačiau vieną smurto rūšį paprastai lydi ir visos kitos. Šeimoje, kurioje yra fiziškai smurtaujama, neapsieinama ir be emocinio bei psichologinio smurto.

Pamirštami mikrorajonai

B.Palšis nesitiki, kad po tokių akcijų žmonės staiga pasikeis, tačiau mano, kad po truputį taps sąmoningesni. "Kalbant apie bendruomenės pareigūno darbą, toks bendravimas trunka ilgai. Tai kaip ir kiekvieni santykiai – nelengva iš karto užmegzti ryšį. Negali pusvalandį ar valandą pakalbėjęs iš karto tikėtis pokyčių. Žmogus gali sutikti, pritarti tau, bet kad nuoširdžiai pasikeistų, mažai tikėtina", – sakė bendruomenės pareigūnas.

Pasak jo, stengiamasi dalyvauti įvairiose prevencinėse akcijose, prisijungti prie įvairių akcijų, kad būtų didinamas konkrečios bendruomenės sąmoningumas.

"Viskas dažniausiai vyksta miesto Centre, pereinama su balionais per Laisvės alėją. Viskas gražu, bet kodėl, tarkime, Palemonas negali būti kitoks, kodėl akcija negali prasidėti būtent čia?" – klausė B.Palšis.