Verslo centre „Magnum“ veikia žymiausių impresionistų kūrybą pristatanti paroda „Pasaulio dailės lobynai: nuo Monė iki van Gogo“. Nors šios parodos tikslas nėra tiesiogiai nukreiptas į terapiją, tačiau sukurta atmosfera, galima sakyti, artima terapijai.

„Man patinka. Tokia maloni popietė su menu, kvapais, muzika ir aliuzija į gamtą“, – šyptelėjo parodos lankytoja Justė Lukauskė.

„Pasaulio dailės lobynai: nuo Monė iki van Gogo“ pristatoma 10 žymiausių impresionistų kūryba. Naivu būtų tikėtis, kad pasauliniai impresionistų šedevrų originalai būtų atvežti į Lietuvą. Norint pamatyti parodoje eksponuojamų paveikslų originalus, tektų aplankyti net 15 didžiųjų pasaulio galerijų, kai kurie jų tapę privačių kolekcijų dalimi ir eksponuojami retai. Todėl verslo centre veikiančioje parodoje eksponuojamas 21 sertifikuotas, originalaus dydžio ir originalia technika – aliejumi ant drobės, dailininkų pertapytas kūrinys.

Man patinka. Tokia maloni popietė su menu, kvapais, muzika ir aliuzija į gamtą.

Tačiau viena kai paveikslai tiesiog kabo ant baltos galerijos sienos ir kita, kai ekspozicijai sukuriama specifinė atmosfera. Impresionistų darbų ekspozicija suskirstyta į keturias erdves, pavadintas rytas, diena, vakaras ir naktis.

Šios keturios erdvės atskirtos ne tik paveikslams pritaikytomis pertvaromis. Įkomponuotos medžių, gėlių ir kitų augalų kompozicijos tarsi perkelia lankytoją iš urbanistinio miesto centro į menu dvelkiančią gamtą. Ir tai ne šiaip sau.

Gamta – neišsenkantis impresionistų kūrybos šaltinis. Dėl tuo metu naujai atsiradusių dažų tūbelių, kurios leido neišdžiūti spalvai ir dažus nešiotis kartu su savimi, dailininkai išėjo tapyti į lauką. Stebėdami kaip natūralus apšvietimas keičia vaizdą sulig kiekviena minute, impresionistai norėjo užfiksuoti tuoj praeisiančią akimirką.

Tačiau grįžkime prie terapijos. Kaip BNS teigia Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė, socialinių mokslų daktarė, Lietuvos meno terapijos asociacijos Tarybos pirmininkės pavaduotoja Asta Vaitkevičienė, dėl parodose matomų vaizdinių ir simbolių, kurie skatina asociacinius ryšius mūsų mintyse, galima išlaisvinti vaizduotę, pamiršti kasdienybę, susikurti sau šventę. Be to, meno kūrinių stebėjimas susijęs su smalsumu, o smalsumas sukelia nuostabą ir kartais pragmatinį klausimą: „kaip čia padaryta?“. Jeigu leidžiamės šio klausimo vedami – tyrinėjame technikos arba meno kūrinio sukūrimo ypatybes. Tai skatina mūsų kūrybiškumą.

Paklausta, kas geriau: ar pamatyti pertapytus, sertifikuotus žymiausių dailininkų darbus gyvai, ar apskritai geriau jų nematyti, jei tai nėra originalai, A. Vaitkevičienė teigė, kad nėra lengva atsakyti vienareikšmiškai, tačiau įprastai gyvenime, kai negalime pasiekti kažko, kas turi aukščiausią vertę, renkamės alternatyvą. „Manyčiau, kad meistriškos kopijos ir yra tokia alternatyva, jeigu nėra galimybės pamatyti originalo. Aukšto meistriškumo pertapytas darbas turi tą patį teigiamą poveikį paprastam žmogui“, – teigė meno terapijos specialistė.

Į parodą „Pasaulio dailės lobynai: nuo Monė iki van Gogo“ atėjusi Jolanta Barbakovienė neslėpė apie terapinį parodos poveikį nesvarsčiusi.

„Aš apie tai nepagalvojau, bet manau, kad išėjusi jausiuosi kaip po geros terapijos. Mes žinojome, kad tai nėra originalai. Kai žiūriu savo artimųjų nuotraukas, taip pajuntu šiltus jausmus. Tai neoriginalų žiūrėjimas, manau, yra taip pat normalus jausmas ir man smagu, kad galiu su jais susipažinti“, – apie malonų laiką vaikštinėjat ekspozicijoje sakė J. Barbakovienė.

Aukšto meistriškumo pertapytas darbas turi tą patį teigiamą poveikį paprastam žmogui.

Rita Laužadytė papildė draugę: „Tai yra galimybė pamatyti ir pamačius tuos neoriginalus gal bus didelis noras pamatyti kažkur originalus, kažkur nukeliauti“.

Moterys tvirtino nė kiek nebuvo sutrikusios dėl to, kad paroda rengiama ne kažkokioje galerijoje ar meno centre, o verslo centre.

„Nežinau kiek čia išteklių kainavo visa tai padaryti. Man netrukdo tokia vieta. Yra langai, yra šviesa, erdvė. Man patinka ši vieta, netoli centro. Mes atėjome pasivaikščiodamos“, – tęsė J. Barbakovienė.

R. Laužadytė šyptelėjo išgirdusi šios parodos reklamą visiškai nesureikšmino, kad ji vyksta verslo centre. Tiesiog, draugės planavo pasimatyti ir nutarė, kad susitikimą dar gali praskaidrinti nueinant į parodą.

Žymiausių impresionistų kūrybą pristatančios parodos „Pasaulio dailės lobynai: nuo Monė iki van Gogo“ organizatorė, VšĮ „Art Central“ projektų vadovė Agnė Norkutė patikino, kad „Magnum“ verslo centro erdvė pasirinktina neatsitiktinai.

„Ieškojome netradicinės vietos. Norime meną padaryti žemiškesnį ir paprastesnį. Galerija lyg įpareigoja lankytoją išmanyti mene, o kitose aplinkose rengiama paroda, tarsi, leidžia jaustis laisviau ir be ypatingo išmanymo galima jaustis gerai“, – aiškino A. Norkutė.

„Pasaulis atėjo pas mus. Žiūri į tuos paveikslus ir norisi suprasti, kuo jis toks garsus. Tikrai, jų visų aš nemačiusi“, – atviravo J. Barbakovienė.

„Gal ir po parodos turi praeiti šiek tiek laiko, kad viskas susigulėtų. Tas jausmas keičiasi. Kai žiūri – vienas įspūdis, po to kažkas lieka, atsirenki. Atėjome pamatyti paveikslus o gavome kažką daugiau. Dar reikia su tuo susidraugauti“, – netikėtumo sukurta parodos atmosfera neslėpė R. Laužadytė.

Impresionistai tapė tai, ką matė juos supančiame pasaulyje – miestą, kuriame gyveno, kraštovaizdį, kuriame atostogavo, šeimą, draugus, darbus ir vaizdą pro psichiatrinės ligoninės langą, kaip Vincentas van Gogas. Dailininkai mėgo piešti įprastus dalykus, kurie buvo kasdienio gyvenimo dalis. Iki impresionistų niekas nemanė, kad šios temos gali būti įdomios.

Impresionistų darbų paroda yra pirmasis VšĮ „Art Central“ projektas, kurios misija – prisidėti prie visuomenės tobulėjimo, ugdymo, atvirumo ir pažangos, suteikiant laisvę tyrinėti meno ir kultūros pasaulį.