Brangi viešnagė
Į „Kauno dieną“ kreipėsi Suomijoje gyvenantis italas Daniele Trabucco. Vyras pateko į nepavydėtiną situaciją, tad nusprendė, kad tik viešumas padės atgauti du jo šunis.
Vyras pasakojo, kad iš Suomijos buvo nusprendęs pakeliauti po Europą, kartu jis vežėsi ir du savo šunis – Mikį ir Mulan, kuriuos prieš keletą metų buvo pasiėmęs iš „Penktos kojos“. Prie Lietuvos ir Lenkijos pasienio vienas šunų pradėjo loti, tad lenkai atsisakė įleisti į šalį, pamanę, kad augintinis – agresyvus. Stresinėje situacijoje užsieniečio sveikata sušlubavo, tad jis kreipėsi į prieglaudą, kad ši savaitę pasaugotų jo šunis.
„Jie šypsojosi, sakė jokių problemų. Kitą dieną jiems parašiau, kad pasiimsiu savo šunis, nes radau labai gražų būstą Suomijoje, kur galėsiu ramiai būti su savo šunimis, bet „Penktos kojos“ atstovai atsisakė grąžinti man šunis. Dvi savaites taip ir važinėju, bet niekaip nepavyksta susigrąžinti augintinių. Aš tatuiruočių menininkas, turiu didelę širdį ir neleisiu, kad mano šunys tiesiog pradingtų iš mano gyvenimo, tikrai nepasiduosiu, darysiu viską, kad tik juos atgaučiau. Aš su prieglaudos atstovais tikrai gražiai kalbėjausi, nes nežinojau jų praeities, bet draugai iš Klaipėdos pasakojo, kad tai ne pirma tokia istorija, kai nepavyksta iš „Penktos kojos“ atgauti gyvūnų“, – pasakojo D. Trabucco.
Kadangi vyras gyvena ne Lietuvoje, jam bandymai atsiimti šunis brangiai kainuoja. Tenka mokėti ne tik už keliones, bet ir apgyvendinimą, teisininko paslaugas. Per kelias savaites užsienietis dėl savo šunų jau išleido daugiau nei 3 tūkst. eurų ir, atrodo, išlaidos tik didės, nes su „Penkta koja“ nepavyksta susikalbėti, todėl ginčas persikels į teismus.
Atiduoda tik vieną?
Italas pasakojo, kad iš pradžių iš „Penktos kojos“ buvo pasiėmęs vieną šunį, po metų priglaudė ir antrąjį. Prireikė laiko, kol abu augintiniai priprato tiek prie šeimininko, tiek vienas prie kito ir dabar buvo tarsi neišskiriami draugai: kartu miegojo, žaidė, ėdė.
Iš pradžių „Penkta koja“ visiškai nesileido į kalbas ir nė neketino užsieniečiui grąžinti jo mylimų šunų. Po ilgų susirašinėjimų tiesiogiai ir per advokatus, nurodžius, kad istorija bus paviešinta, iš „Penktos kojos“ D. Trabucco gavo žinią, kad prieglauda sutinka grąžinti vieną iš dviejų šunų, motyvuodama, kad antrasis yra agresyvus ir nesutaria su kitais gyvūnais.
„Kai priglaudžiau antrąjį šunį, jie nieko nesakė, kad šuo nesutaria su kitais, nieko neminėjo, kad yra rizika priglausti tokį šunį, nes jis neva gali pulti kitus. Tada jokios agresyvaus šuns problemos nebuvo, o dabar jie bando sakyti, kad Mulan – agresyvus. Pažiūrėkite, ar jums panašu, kad jie nesutaria?“ – rodydamas Mikio ir Mulan nuotraukas telefone, klausė D. Trabucco.
Vyras dėl negrąžinamų šunų kreipėsi į policiją, Valstybinę maisto veterinarijos tarnybą (VMVT), advokatus. Pastarieji pradėjo teisine kalba kalbėtis su „Penkta koja“, kad Suomijoje gyvenančiam italui būtų grąžinti abu šunys.
„Mano žodžiai nėra tik žodžiai, aš turiu visus dokumentus, kad priglaudžiau šunis iš „Penktos kojos“. Turiu susirašinėjimus su jais. Viską turiu. Esu pasiryžęs eiti iki galo, kad ne tik atgaučiau savo šunis, nes jie yra mano šeima, bet ir kad „Penktos kojos“ verslas iš viso būtų uždarytas. Netyčia sutikau vieną vyrą, kuris taip pat turėjo problemų su šia prieglauda. Jie apgaudinėja žmones“, – susierzinimo dėl visos šios istorijos neslėpė užsienietis.
D. Trabucco tikino, kad kol kas jam iki galo neaišku, kur yra jo šunys, – ar vis dar „Penktoje kojoje“, ar jau jiems ieškoma naujų šeimininkų. „Aš vis atnaujinu savo e. pašto dėžutę, ar tik negavau dar kokios informacijos apie Mikį ir Mulan. Ši situacija – tiesiog beprotiška ir nesuvokiama“, – pridūrė pašnekovas.
Situacija žinoma
„Kauno diena“ kreipėsi į VMVT dėl „Penktos kojos“ negrąžinamų šunų užsieniečiui. VMVT patvirtino, kad šis atvejis žinomas.
„Norėtume akcentuoti, kad gyvūnų prieglaudos nėra laikino gyvūnų saugojimo vieta. Tokią paslaugą teikia gyvūnų viešbučiai ir kitos panašios įstaigos. Todėl tai, ką pats gyvūnų savininkas susitaria su įstaiga (šiuo atveju gyvūnų prieglauda), yra jau tarpusavio susitarimas ir jei jis nėra kaip nors įforminamas, tuomet dėl nuosavybės teisės klausimų ir gyvūnų grąžinimo asmenys gali kreiptis civiline tvarka į teismą, nes tik šis gali nuspręsti, ar grąžinti gyvūnus savininkui, ar ne“, – aiškino VMVT komunikacijos atstovai.
Dienraščiui atsiųstame komentare nurodoma, kad pagal gautą pranešimą VMVT yra atlikusi patikrinimą „Penktoje kojoje“.
„Įstaiga yra priėmusi gyvūnus iš minimo asmens, kuris, pasak prieglaudos atstovų, juos atidavė savo noru. Patikrinimo metu nustatyta, kad šunys į priimtų gyvūnų apskaitą neįvesti, nes buvo atiduoti laikinai globai tą pačią dieną, todėl, pasak globos vietos atstovės, prieglauda gyvūnų nepriėmė, o iškart juos perdavė kitam globėjui. Sutartis dėl šunų laikymo sudaryta su laikinu globėju tarp fizinio asmens ir „Penktos kojos“ atstovės 2026 m. gegužės 11 d.“, – VMVT informavo apie tai, kad šunys yra laikinų globėjų priežiūroje.
VMVT specialistai pažymėjo, kad pagal VMVT Kauno departamento 2023 m. kovo 1 d. sprendimą „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“, viešajai įstaigai „Penktai kojai“ draudžiama nuo 2023 m. kovo 21 d. priimti į gyvūnų globos vietą naujus gyvūnus.
„Gyvūnų globos įstaiga pažeidus atitinkamus teisės aktų reikalavimus yra traukiama atsakomybėn pagal atitinkamai numatytus administracinių nusižengimų straipsnius. Tyrimas tęsiamas dėl galimo ženklinimo ir registravimo reikalavimų nesilaikymo“, – apie tai, kad minėta prieglauda negali priimti naujų gyvūnų, nurodė VMVT.
Prieglaudos pozicija
Apie susidariusią Mikio ir Mulan negrąžinimo situaciją paprašėme pakomentuoti ir pačios „Penktos kojos“. Nusiuntęs jiems klausimus, dienraštis atsakymus gavo iš advokatės Evelinos Nevulienės, atstovaujančios prieglaudai.
„Pirmiausia svarbu patikslinti esminę aplinkybę: viešoji įstaiga „Penkta koja“ nėra gyvūnų viešbutis ir neteikia laikino gyvūnų saugojimo paslaugų. Šiuo atveju su gyvūnus atvežusiu asmeniu nebuvo sudarytas joks susitarimas, kad prieglauda savaitę prižiūrės šunis, o vėliau juos grąžins. Gyvūnus laisva valia į prieglaudą atvežė ir juos paliko pats savininkas. „Penkta koja“ jokiais savo veiksmais neprisidėjo prie to, kad minėtų gyvūnų būtų atsisakyta.
Asmuo atvežė gyvūnus prie prieglaudos, paliko juos su visais dokumentais ir daiktais, pasakė: „Enough is enough“ (liet. „Gana yra gana“) ir išvyko. Tokios aplinkybės pagrįstai buvo laikomos gyvūnų atsisakymo faktu. Joks asmuo laikinai globai nepalieka gyvūnų su visais jų dokumentais ir daiktais. Atsisakius gyvūnų, o vėliau pakeitus savo nuomonę, gyvūnai nėra automatiškai grąžinami, nevertinant šeimininko atsakingumo, nuomonių kaitos, jo galimybės užtikrinti gyvūnams nuolatinę gyvenamąją vietą ir pan.“, – prieglaudos poziciją nurodė advokatė E. Nevulienė.
Ji aiškino, kad „Penkta koja“ šių gyvūnų nepriėmė kaip laikinai saugotinų gyvūnų ir niekada nesutiko jų laikyti iki tol, kol savininkui taps patogu juos pasiimti atgal.
„Prieglaudos paskirtis nėra teikti gyvūnų saugojimo ar gyvūnų viešbučio paslaugas. Jeigu jūsų nurodomo asmens tikslas būtų buvęs laikina gyvūnų priežiūra, jis neabejotinai būtų kreipęsis į gyvūnų viešbutį, sudaręs sutartį dėl laikinos priežiūros, už teikiamas paslaugas atsiskaitęs“, – teigė teisininkė.
„Vertinant situaciją, svarbiausias kriterijus yra ne suaugusio asmens patogumas, o gyvūnų gerovė, saugumas ir stabilumas. Gyvūnai negali būti kilnojami pirmyn ir atgal vien dėl to, kad žmogus vieną dieną nusprendžia jų atsisakyti, o kitą – juos susigrąžinti“, – pridūrė E. Nevulienė.
Ji teigė, kad užsieniečio pasakymas, jog „Penkta koja“ persigalvojo ir siūlė grąžinti vieną šunį iš dviejų, yra neteisingas.
„Prieglaudos pozicija nepasikeitė: gyvūnai nebuvo priimti laikinai priežiūrai, jie buvo atiduoti kaip nebereikalingi ir keliantys problemų jų šeimininkui. Esamoje situacijoje minėtam asmeniui buvo siūlomos kompromisinės išeitys ir tai buvo daroma siekiant rasti sprendimą, kuris pirmiausia atitiktų pačių gyvūnų interesus. Tai nereiškia, kad „Penkta koja“ pripažįsta pareigą grąžinti abu gyvūnus asmeniui, kuris jų atsisakė“, – aiškino advokatė.
Neleisiu, kad mano šunys tiesiog pradingtų iš mano gyvenimo.
Pasak E. Nevulienės, galimi sprendimai teikiami atsižvelgiant į tai, kad minėtas asmuo esą pats pateikė informaciją apie tai, kad vienas iš šunų ne kartą buvo užpuolęs kitą šunį, dėl šunų keliamo triukšmo jis prarado gyvenamąją vietą, vienas iš šunų užpuolė Lenkijos pasienio pareigūną, dėl to jam nebuvo leista įvažiuoti į šalį.
„Dėl visų šių problemų, su kuriomis susidūrė D. Trabucco dėl auginamų šunų, jis ir priėmė sprendimą abu šunis atiduoti į prieglaudą. Siekiant, kad minėta situacija nepasikartotų, yra siūloma apsvarstyti vieno augintinio auginimo galimybę, taip pirmiausia užtikrinant gyvūnų gerovę ir išvengiant visų minėtų probleminių situacijų“, – aiškino „Penktos kojos“ atstovė.
Tai nėra įrodymas?
„Kauno diena“ prie klausimų taip pat buvo pridėjusi ir kelias Mikio ir Mulan nuotraukas, kuriose matyti, kad šunys kartu sutarė. Tačiau advokatė teigė, kad tai nepakankamas įrodymas, jog augintiniai iš tiesų sutaria, esą gyvūnų elgesys gali ir keistis.
„Tai, kad gyvūnai kažkada gyveno kartu ar nuotraukose matyti kartu, savaime nereiškia, kad bet kokiomis aplinkybėmis jų buvimas kartu yra geriausias sprendimas. Gyvūnų elgesys gali keistis dėl streso, sveikatos būklės, aplinkos pasikeitimo, ankstesnių patirčių ir kitų aplinkybių. Todėl sprendžiant dėl gyvūnų laikymo kartu ar atskirai, negalima remtis vien ankstesnėmis nuotraukomis ar subjektyviu buvusio laikytojo vertinimu, ypač kai jis pats nurodė visas problemas, kurios kyla tarp šunų ir aplinkinių. „Penkta koja“ vadovaujasi informacija apie jų faktinę savijautą ir elgesį po susidariusios situacijos“, – aiškino E. Nevulienė.
Advokatė dienraščiui nurodė, kad susiklosčiusią situaciją bandoma spręsti, tačiau minėtas asmuo savo atliktų veiksmų esą kritiškai nevertina, principus iškelia aukščiau gyvūnų gerovės.
„Prie konstruktyvaus dialogo neprisideda grasinančių žinučių siuntimas prieglaudai, darbuotojų vadinimas idiotais, konflikto eskalavimas grasinant įvairiomis institucijomis ir žiniasklaida ar melagingos informacijos skleidimas socialiniuose tinkluose. Apsimestinių skambučių, nurodant neva skambina žurnalistai, įrašymas ir pan.
Svarbu pažymėti esminį faktą – ne prieglauda pasiėmė jo šunis, pats asmuo niekieno neverčiamas ir laisva valia atvežė gyvūnus su visais jų dokumentais, daiktais ir juos paliko. Visos šios situacijos esmė – neatsakingas gyvūnų savininko požiūris, manant, kad gyvūnus galima mėtyti kaip daiktus, o vėliau persigalvojus, jo reikalavimai besąlygiškai turi būti tenkinami“, – komentavo „Penktos kojos“ teisininkė.
Ji nurodė, kad „Penkta koja“ bendradarbiauja su VMVT, teikia prašomus paaiškinimus ir dokumentus.
„Šiuo metu pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad gyvūnai būtų saugūs, prižiūrimi ir nepatektų į dar vieną nestabilią situaciją. Atsakinga globa reiškia ne tik teisę turėti gyvūną, bet ir pareigą priimti nuoseklius, gyvūno gerovę užtikrinančius sprendimus. Deja, kol kas gyvūnus atidavęs asmuo nenori eiti į jokius kompromisus ir reikalauja, kad besąlygiškai būtų tenkinami tik jo poreikiai, visiškai neatsižvelgiant į gyvūnų gerovę“, – nurodė E. Nevulienė.
Naujausi komentarai