Šią savaitę miesto taryba svarstys, už kiek Kaunas gyvens 2015 m. Biudžeto projekte nurodoma, kad išlaidos bus didesnės už pajamas, tačiau savivaldybės finansų specialistai ramina ir tikina, kad esą viskas bus gerai.

Išlaidos didėja

"Šis biudžeto projektas yra geras – nei kas nuskriaustas, nei kokių nors probleminių vietų palikta", – tikino savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius. Jis apie šių metų miesto piniginę kalba nenoriai – esą dar anksti, dar neužbaigti visi dėliojimai, darbai spaudžia taip, kad net nėra kada kalbėti, o taryba viską svarstys ir tvirtins ketvirtadienį.

Biudžeto projekte nurodoma, kad šiemet miesto savivaldybė ketina surinkti beveik 230 mln. eurų pajamų, o išleisti pasiruošusi beveik 24 mln. eurų daugiau. 2014 m. Kauno miesto taryba buvo patvirtinusi 734 mln. litų (beveik 213 mln. eurų) biudžetą.

Daugiau kaip pusės visų miesto finansų reikės švietimui – šiam sektoriui teks 51,6 proc. miesto biudžeto arba beveik 131 mln. eurų.

Pasiteiravus, ar kurios nors sritys turės pasispausti ir gaus mažiau, Finansų skyriaus vedėjas neįvardijo. "Faktiškai visur asignavimai auga. Kilo algos, tai automatiškai reikės daugiau pinigų, atsirado skirtumų dėl litų perskaičiavimo į eurus. Koeficientai bus didinami, tai irgi turi būti numatyta biudžete", – vardijo A.Laucius. Vien biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, minimaliam tarnybiniam koeficientui padidinti reikės beveik 1,4 mln. eurų.

Šiemet miesto biudžete planuojamas darbo užmokesčio fondas palyginti su 2014 m. didėja 3,3 mln. eurų. Miesto politikų pritarimo taip pat reikės tarybos sekretoriato išlaidų sąmatai, kurioje kiek daugiau nei 490 tūkst. eurų. Tarybos sekretoriate yra 28,5 etato.

A.Laucius įvardijo ir vieną naujovę, kuri šiemet turi įtakos formuojant biudžetą. "Savivaldybėms patikėta apskaičiuoti ir išmokėti kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį. Tam reikia 5,3 mln. eurų", – sakė Finansų skyriaus vedėjas. Savivaldybėms pernai buvo patikėta kita valstybės funkcija – skirstyti socialines pašalpas, tačiau ši užduotis nepasirodė pernelyg sunki. Dauguma savivaldybių džiaugiasi sutaupančios lėšų, kurios anksčiau atitekdavo ne visai sąžiningai pasipinigauti sumaniusiems pašalpų gavėjams.

Norai viršija galimybes

"Turime istorinę galimybę suformuoti pirmąjį biudžetą eurais, tuo šių metų biudžetas ir yra išskirtinis. Antradienį komitete svarstysime gautus kitų komitetų, frakcijų ir visuomenės pasiūlymus, juos apibendrinsime ir ketvirtadienį teiksime tarybai", – sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė.

Ji pabrėžė, kad bus atsižvelgiama tik į pagal reglamentą pateiktus pasiūlymus. "Jeigu siūloma kažkam skirti lėšų, turi būti nurodyta, iš kur jų paimti arba kuriai sričiai sumažinti. Pasiūlymus teikiantys politikai ir kauniečiai turi įsigilinti, kad savo siūlymais neišbalansuotų biudžeto", – aiškino E.Gudišauskienė. Anot jos, tarybos nariams tai neturėjo būti naujiena, nes visų frakcijų atstovai dalyvavo darbo grupėje ir apie tai buvo informuoti, tačiau aišku, kad visų siūlymų patenkinti greičiausiai nebus įmanoma, nes parastai norai būna gerokai didesni už galimybes.

"Turi būti atlikti visi paruošiamieji darbai, kad būtų galima numatyti lėšų biudžete. Kitu atveju jos bus tiesiog įšaldytos ir negalėsime jų panaudoti kitiems, galbūt svarbesniems darbams", – svarstė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė.

Ji pasidžiaugė, kad šiemet didėja asignavimai švietimo, kultūros ir socialinėms sritims, nes didėja šių sferų darbuotojų atlyginimai. Kovo 11-ąją visa Lietuva švęs Nepriklausomybės atkūrimo 25-erių metų sukaktį, tad biudžete bus skirta lėšų šventiniams renginiams. "Finansuosime naujų vietų darželinukams kūrimą, numatyta daug infrastruktūros projektų, pinigų reikės gatvių priežiūrai ir remontui, architektūriniams urbanistiniams ar idėjų konkursams", – vardijo E.Gudišauskienė.

Vėl nori skolintis

Miesto politikams taip pat teikiami sprendimo projektai dėl šiemet ketinamų imti paskolų. "Pinigai bus skirti investiciniams projektams įgyvendinti. Iš biudžeto to negalėtume padaryti", – tikino A.Laucius.

Jeigu taryba palaimins, savivaldybė ketina skolintis 3,8 mln. eurų sporto objektų investicijų ir inžinerinių statinių projektams rengti bei įgyvendinti. Įdomu tai, kad iš šios sumos didžiausias kąsnis – beveik 2,9 mln. eurų – atiteks Karinių oro pajėgų aviacijos bazės gelbėjimo posto iškėlimui iš Aukštosios Fredos į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą. Aerodromo pakraštyje jau kyla angaras, o pernai savivaldybė šiam reikalui skyrė 1,1 mln. eurų skolintų lėšų. Kol dar taryba nebuvo palaiminusi šio sraigtasparnių posto perkėlimo, miesto valdžia kalbėjo apie gerokai mažesnes sumas projektui įgyvendinti.

Iš tos pačios paskolos žadama baigti "Vilijos" baseino rekonstrukciją. Tam bus skirta 753 tūkst. eurų. Lėšų pastato rekonstrukcijai užbaigti gali tikėtis ir Kauno futbolo mokykla "Tauras" – šiems darbams savivaldybė turėtų skirti beveik 44 tūkst. eurų skolintų lėšų. Už likusius pinigus žadama suprojektuoti ir įrengti reguliuojamas pėsčiųjų perėjas prie švietimo įstaigų.

Dar 3,2 mln. eurų savivaldybė skolinsis iš ES ir kitų tarptautinių fondų finansuojamiems projektams rengti ir įgyvendinti. 695 tūkst. eurų bus panaudota Atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelėms bei infrastuktūrai įrengti.

478 tūkst. eurų teks dviračių takams įrengti. 6 km ilgio dviračių takas sujungs Eigulių, Kalniečių ir Žaliakalnio seniūnijas. O tarp Senamiesčio, Aleksoto ir Naujamiesčio nusidrieks 14 km ilgio dviračių takas. Likusius pinigus savivaldybė planuoja naudoti 2014–2020 m. finansinio laikotarpio ES projektams rengti ir įgyvendinti.

Žada mažinti skolas

Nors kasmet vis prašoma pritarimo skolintis, o 2014 m. Vyriausybė net padidino skolinimosi limitą Kaunui, A.Laucius tikina, kad pernai savivaldybei pavyko sumažinti skolų naštą, ir žada, kad šiemet rodikliai dar labiau pagerės. Finansų skyriaus vedėjo pateiktais duomenimis, savivaldybės skola yra 84 mln. eurų. A.Laucius priminė, kad pernai į biudžetą pavyko surinkti 2 mln. eurų daugiau, nei planuota.

Kai kurie tarybos nariai ne kartą yra kritikavę, kad biudžeto projektas parengiamas kone už uždarų durų, o opozicijoje dirbantiems tarybos nariams išnagrinėti nemažos apimties dokumentą ir pateikti racionalius pasiūlymus lieka vos kelios dienos.

"Laisvės formuojant biudžetą yra gal 10 proc. Komitetai jau turi tam tikrų siūlymų, o frakcijos dar ruošia. Juos vertins Biudžeto ir finansų komitetas", – aiškino A.Laucius.

Privatizavimo fondas – utopija?

Galima numatyti, kad miesto tarybai teikiama Privatizavimo fondo sąmata yra gana optimistinė ir tokia išlieka jau ne vienus metus, mat skelbiama, kad didžiausios įplaukos į šį fondą turėtų būti už parduotas Stoties turgaus akcijas – daugiau kaip 1,1 mln. eurų. Visa planuojamų pajamų suma šiek tiek viršija 1,5 mln. eurų.

Savivaldybei jau ne vienus metus niekaip nesiseka parduoti Stoties turgaus akcijų dėl juridinių niuansų. Ar tai pavyks šiemet ir ar yra kokių nors permainų sprendžiant šį klausimą, A.Laucius nenorėjo komentuoti.

Kauno politikai jau ne kartą užsiminė, kad Privatizavimo fondo išlaidų projektas, kur surašoma, ką ketinama daryti už realiai neegzistuojančius pinigus, yra tik būdas popieriuje bent kiek pridengti biudžeto lėšų stygių – ne vienoje eilutėje yra pastabos, kad įvairiems ūkiniams darbams Privatizavimo fondo lėšų nepakaks.

Komentarai

Rimantas Mikaitis, miesto tarybos narys

Liberalų sąjūdžio frakciją stebina, kad savivaldybė, jau pernai žadėjusi iš esmės atnaujinti įvažas į daugiabučių kvartalus, šiemet ir vėl šiuos darbus planuoja finansuoti iš Privatizavimo fondo ir tam žada skirti vos 400 tūkst. eurų. Tačiau tų lėšų vargiai atsiras, nes didžioji dalis pajamų į Privatizavimo fondą planuojamos pardavus Stoties turgaus akcijas, kurių niekaip nesiseka parduoti jau daug metų. Privatizavus kitus smulkius objektus, nepavyks surinkti net tokios nedidelės sumos. Mes siūlome įvažų remontui biudžete numatyti 1,34 mln. eurų – sumą, kurią biudžeto projekte numatoma skirti M.K.Čiurlionio tilto koncesijai. Anksčiau koncesijos mokesčiui buvo naudojamos ir skolintos lėšos. Eilutė biudžete garantuotų, kad jau pavasarį galėtų prasidėti apčiuopiami darbai. Akivaizdžiai per mažai – tik 87 tūkst. eurų biudžete numatyta kompensacijoms toms kauniečių šeimoms, kurių vaikai nepateks į savivaldybės darželius, ir tėvai turės juos vesti į privačius darželius. Siūlome tam numatyti 100 tūkst. eurų daugiau. Nepagrįstai išaugo sumos sraigtasparnių bazei perkelti į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą. Nors savivaldybė ir giriasi, kad pernai įsiskolinimai buvo mažinami, skolos įspūdingos. Vien už pernai rudenį remontuotas gatves šiemet reikės sumokėti apie 1,2 mln. eurų, o už Panemunės tilto statybą įsiskolinimas siekia 13,3 mln. eurų.

Arvydas Garbaravičius, miesto tarybos narys

Biudžeto formavimo principai nesikeičia, tik kol būdavau darbo grupės narys, dar šį tą sužinodavau, o dabar gaunu tik didelę storą skaičių santrauką, ir už biudžetą tenka balsuoti aklai. Lieka neatsakyti klausimai apie finansinių įsipareigojimų dydį. Nenorima parodyti visų įsiskolinimų, nes ateina rinkimai, ir labai patogu girtis, kad Kauno valdžia geresnė už praskolinto Vilniaus. Rinkėjams tai, matyt, patinka. Teigiama, kad mes visi galime teikti pasiūlymus, ir į juos bus atsižvelgta. Aš siūlau išasfaltuoti aikštelę prie Pažaislio vienuolyno, kad tas kompleksas tikrai būtų patrauklus. Reikia pinigų Prisikėlimo bažnyčios liftui, kuris keltų žmones iki pat viršaus. Tai neužbaigtas objektas. Nesutvarkyti ir neišnaudoti tokios bažnyčios, kuri gavo bazilikos titulą, yra visiškai kvaila. Oficialiai Socialdemokratų frakcijos vardu siūlome šiuos darbus finansuoti iš viešiesiems ryšiams prieš rinkimus skiriamų pinigų. Nustokime girtis, ir daug ką bus galima padaryti, tik abejoju, ar į mūsų pasiūlymą bus atsižvelgta. Manau, kad tarybos nariai suklups ant kelių, ir biudžetas bus patvirtintas, nes niekas dar nežino, kaip baigsis rinkimai.

Tautvydas Barštys, miesto tarybos narys

Savivaldybę galima vadinti svarbiausia miesto įmone, todėl jos biudžetui formuoti galioja tie patys principai kaip ir verslo bendrovėse. Formuodamas savo bendrovių biudžetą, svarbiausiu principu laikau pajamų ir išlaidų balansą. Skaitant šių metų miesto biudžeto projektą, susidaro toks įspūdis, kad biudžetas sudarytas labai rizikingai, neįvertinant realybės.

Kodėl asignavimai beveik 24 mln. eurų viršija pajamas? Iš kur bus paimta nesuplanuota pajamų suma? Kodėl planuojamas didesnis biudžetas? Ar tik nebus taip, kad didesnis biudžetas reikalingas ne kauniečių gyvenimo kokybei gerinti, bet savivaldybės įsiskolinimams padengti? Prieš tvirtinant biudžetą reikėtų žinoti, kiek savivaldybė skolinga bankams su laiku negrąžintais kreditais, koks įsiskolinimas savivaldybės įmonėms, kiek skolinga kitoms organizacijoms, kokie yra delspinigiai? Deja, bet biudžeto projekto dokumentuose nepateiktas savivaldybės konsoliduotas skolos dydis 2015 m. pradžioje ir planuojamas konsoliduotos skolos dydis metų pabaigoje. Projekto autoriai planuoja šiemet surinkti gyventojų pajamų mokesčio 15,36 mln. eurų daugiau nei pernai. Kaip mes surinksime daugiau šio mokesčio, jei kauniečių kasmet mažėja, investicijų neatsiranda, esminio verslo ir gamybos augimo nematyti? Taigi, šis biudžeto dokumentas nėra nuosekliai subalansuotas ir su milžiniškomis išlaidomis gali privesti savivaldybę prie nemokumo. Gali atsitikti, kad 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį nebus iš ko mokėti atlyginimų biudžetinių įstaigų darbuotojams ir užtikrinti savivaldybei valstybės deleguotas funkcijas. Ir dar. Ar Kauno savivaldybėje jau išnaikinta korupcija, kad biudžeto projekte korupcijos prevencijos programoms neskirta nė euro?