"Kauno švaroje“ įdiegta moderni plastiko rūšiavimo linija, bet išsiversti be rankų darbo neįmanoma - kiekvieną butelį pagal spalvą išrūšiuoja darbininkai.

Investavusi 1,3 mln. litų, „Kauno švara“ įdiegė plastikinės pakuotės ir polietileno rūšiavimo bei presavimo liniją. Pusę naujų įrengimų sumos planuojama gauti iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo. 

Iš plastikui skirtų konteinerių iškratytas turinys keliauja ant konvejerio, šeši darbuotojai akylai peržiūri atliekas ir rankomis atrenka plastiko butelius pagal spalvas, plastikines pakuotes meta į atskirą talpą. Likusios neplastikinės šiukšlės toliau konvejeriu keliauja į atliekų konteinerį. Gyventojai ne itin sąžiningai rūšiuoja - pašalinių atliekų būna nuo 5 iki 35 proc.

„Kauno švaros“ direktoriaus Daliaus Tumyno teigimu, dabar darbininkams jau nebereikia nusukti nuo butelių kamštelių - buteliai yra subadomi ir supresuojami.

„Rankų darbas neišvengiamas norint atskirti skirtingas plastiko spalvas. Taip rūšiuojama daugelyje šalių. Egzistuoja ir labai brangios technologijos, kurios atskiria spalvas pneumatiniu būdu. Tačiau jos nepakankamai efektyvios ir nepopuliarios“, - aiškino atliekų tvarkymo įrangą „Kauno švarai“ tiekusios bendrovės „RB Baltic“ direktorius Rytis Bakševičius.

Prieš tai „Kauno švaros“ darbuotojai rūšiuodavo plastikus stovėdami aplink atliekų krūvą. Įdiegus naują liniją, pasak R.Bakševičiaus, darbas tapo efektyvesnis apie 10 kartų. Anksčiau  per dieną būdavo supresuojama apie 300 kilogramų plastiko, dabar tokį rezultatą galima pasiekti per valandą.

Prie plastikinių butelių priklijuotos popierinės etiketės atskiriamos sekančiuose etapuose. Buteliai smulkinami, išplaunami, popierinės dalys pašalinamos.

Naujosios linijos atidaryme dalyvavęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas mano, kad atsakingai rūšiuoti atliekas išmoks naujoji karta - šių įpročių turi būti mokoma nuo darželio ir mokyklos. Antai Danija rūšiavimo tradicijas išugdė per dvi dešimtis metų. Ilgainiui vaikai ėmė mokyti tėvus mesti šiukšles į skirtingus konteinerius.

Šiuo metu Kaune yra pastatyta netoli 3 tūkst. konteinerių, skirtų plastikui, metalui ir popieriui. Miesto savivaldybės ir „Kauno švaros“ pastangomis ateinančią vasarą numatyta pastatyti dar 600 konteinerių, Aplinkos ministerija šiemet Kaunui papildomai žada skirti dar 900 tokių atliekų surinkimo įrenginių.

„Kauno švaros“ atstovai aiškina, kad išrinkti vietą konteineriams nelengva, nes daugelis miestiečių nenori, kad jie stovėtų arti jų laiptinių. Kita vertus, nemažai kauniečių teiraujasi, kodėl rūšiavimui skirtų konteinerių nėra prie jų namų. Varpo formos, spalvingi konteineriai jiems neatrodo atgrasūs.

Vis tik kol kas didžioji dalis perdirbimui tinkamų atliekų nusėda sąvartynų sluoksniuose, ten jų niekas neišrūšiuoja.

Supresuotos plastiko atliekos parduodamos ją perdirbančioms įmonėms. Tiesa, antrinių žaliavų supirkimo kainos pastaruoju metu yra nukritusios.

Kauno technologijos universiteto ekspertai prognozuoja, kad 2010 metais komunalinių atliekų sraute susidarys apie 100 tūkst. tonų plastikų atliekų. Europoje pakuočių atliekos sudaro apie 54 proc. visų plastikų atliekų srauto. Atsižvelgdama į ES direktyvą, iki 2013 metų pradžios Lietuva privalo užtikrinti, kad būtų perdirbama mažiausiai 22,5 proc. plastikinių pakuočių svorio.