„Užblokavo žmonos paskyrą. Nieko baisaus, necenzūrinio, melagingo ji neskelbė. Nebuvo kažkokių išskirtinių pasisakymų, nuotraukų ar netinkamo turinio. Žiūrint šių dienų srautą ir pasisakymus – jos turinys labiau orientuotas į ieškomą/teikiamą pagalbą, dalinosi A. Tapino, Praeities žvalgo ir panašiais pasisakymais. Dalijosi „Raudonojo Kryžiaus“ skelbimais ir kt., ant įvairių naujienų, įrašų šia tema spaudė „Patinka“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo kaunietis Mantas.
Žiūrint šių dienų srautą ir pasisakymus – jos turinys labiau orientuotas į ieškomą/teikiamą pagalbą.
Jis, ir žmona Giedrė aktyviai darbavosi palikdami neigiamą informaciją „Google maps“ sistemoje prie rusiškų objektų, įstaigų, tačiau nepasiekiamas ir neprieinamas tapo tik žmonos feisbukas.
„Turinys neprieinamas“, – buvo rašoma net ir draugams, norėjusiems peržiūrėti šios kaunietės feisbuko sieną. Jai pačiai švietė spyna šalia jos nuotraukos ir įspėjimas, kad jos paskyra yra užrakinta, nes joje pastebėta neįprasta veikla.
„Tai reiškia, kad kažkas naudojosi paskyra be jūsų žinios“, – tvirtino feisbukas, pridurdamas, kad kitiems jos paskyros informacija neprieinama norint apsaugoti paskyros kūrėją.
Bet kokiu atveju, norint atgauti savo paskyrą, reikia kreiptis tiesiogiai į „Meta“, tačiau šios procedūros užtrunka. Giedrė savo paskyros valdymą atgavo per kelias dienas. Iki paskyros atgavimo – du žingsniai. Antrasis vis strigo. Į el. paštą niekaip neateidavo feisbuko laiškas su reikiamais kodais.
„Kažkaip pavyko pakeisti paskyros kontaktinį el. pašto adresą į naujai sukurtą. Tuomet jau viskas vyko sklandžiai, nors reikėjo atsakyti į begalę klausimų, kad feisbukas galėtų įsitikinti, kad tai tikrai yra žmonos paskyra, pavyzdžiui, ar tam tikri asmenys yra jos feisbuko drauguose, kokius puslapius ji pamėgusi ir t.t.“, – pasakojo Mantas.
Dėl komentaro apie kibernetines grėsmes gyventojams kreipėmės į Lietuvos kariuomenę, Krašto apsaugos ministeriją.
„Šiuo metu kibernetinio saugumo situacija Lietuvoje kol kas yra stabili, tačiau kibernetinių incidentų rizika yra didelė, ypač, prieš Lietuvos ypatingos svarbos informacines infrastruktūras ir valstybės informacinius išteklius.
Pastebima tendencija, kad valstybinės institucijos gauna daugiau pranešimų apie galimas kibernetines atakas, melagienų platinimą. Piliečiams, kaip ir įprastai, rekomenduojama naudoti kelių faktorių autentifikavimo mechanizmus prisijungiant prie el. pašto paslaugų, socialinių tinklų ir pan.“, – komentavo ministerijos atstovai.
Rekomenduojama informaciją internete tikrinti remiantis oficialiais ir patikimais šaltiniais, taip pat naudotis saugaus elgesio internete rekomendacijomis, prieinamomis NKSC interneto svetainėje, o taip pat patarimais, kaip apsisaugoti nuo sukčių, taip pat svetainėje www.esaugumas.lt susipažinti su Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro rengtu informaciniu biuleteniu.
„Nacionalinio kibernetinio saugumo centro specialistai kartu su kitomis tarnybomis atidžiai stebi situaciją ir keičiasi informacija su partneriais. Krašto apsaugos ministerija praėjusią savaitę paskelbė rekomendacijas piliečiams ir organizacijoms apie kibernetinio saugumo rizikas, su kuriomis galima susipažinti čia“, – ragino ministerijos atstovai.
