Europos archeologijos dienų proga Kauno pilyje vyko diskusija „Atkastas Kaunas: netikėti radiniai Kauno Rotušės aikštėje“, kurioje miesto archeologai sudėliojo taškus: ką iš tiesų pavyko rasti po 4 tūkst. kv. m. plotą apėmusių 2024–2025 metų kasinėjimų?
Dar 2023 m. prasidėjo vieni didžiausių Kauno rotušės aplinkos archeologinių tyrimų, kuriuos paskatino paties Rotušės pastato tvarkybos darbai ir artėjanti aikštės rekonstrukcija. Toliau sekė archeologiniai tyrimai pačioje aikštėje, kuriuos 2024–2025 metais vykdė archeologas Pavel Vutkin.
Diskusijoje P. Vutkin pristatė, ką rado detaliųjų tyrimų metu ištirtose net 198 perkasose. Išžvalgytas maždaug 16 450 kv.m plotas – tai didžiausios apimties archeologiniai tyrimai, kada nors vykdyti Rotušės aikštėje.
Praeities tyrinėtojai neslepia – pastarieji dveji metai Kauno senamiesčio archeologijai buvo istoriniai. „Tai buvo malonus objektas, dėkingi gyliai. Ir buvo gerai dėl to, kad aikštė nebuvo užversta šiukšlėmis“, – P. Vutkin paaiškino, kad neturėdami konteinerių žmonės šiukšles anksčiau pildavo kur papuolė, tačiau Rotušės aikštėje to, greičiausiai, buvo vengiama.
Nuo Turgaus aikštės iki obelisko pamatų
Archeologas priminė, kad dabartinė erdvė anksčiau veikė kaip Turgaus aikštė. Ne naujiena, kad ir pati Rotušė bėgant amžiams buvo perstatyta – būtent šių kasinėjimų metu pavyko rasti XVII amžiaus Rotušės pastato pamatus.
„Tai nebuvo didelis atradimas. Apie juos buvo žinoma, bet jie nebuvo įteisinti. Mes tai padarėme“, – pristatymą apie atradimus tęsė P. Vutkin.
Kitas tyrėjų tikslas buvo apčiuopiamesnis. „Prieš tyrimus tikėjomės rasti obelisko pamatus. Tai ir pavyko padaryti“, – teigė archeologas. XIX amžiaus pirmojojoje pusėje priešais pačią Rotušę stovėjo didžiulis obeliskas, skirtas Rusijos imperijos pergalei prieš Napoleono kariuomenę įamžinti. Paminklas buvo nugriautas tik 1917 metais. Dabar, rekonstrukcijos metu, specialistams pavyko tiksliai dokumentuoti jo struktūrą, tačiau nutarta, kad tai buvo svetimkūnis aikštėje ir jis nėra saugomas. Tiesa, pamatas paliktas ten, kur ir buvo.
Viduramžių komfortas ir mįslingi radiniai
Kasinėjimų metu archeologai leidosi į maždaug 1,5 metro gylį ir pasiekė kur kas senesnius – XV–XVI amžiaus – Kauno istorijos sluoksnius, kurie miestiečiams atvėrė unikalius radinius.
Nors prie pat Rotušės jau anksčiau buvo žinomos aštuonios vaško lydymo krosnys, šių tyrimų metu aptiktos dar dvi. Tiesa, ar jose tikrai lydytas vaškas, tikslaus atsakymo tyrėjai dar neturi. Bet kokiu atveju, tai dar kartą įrodo, kad Kaunas Hanzos sąjungos laikais buvo milžiniškas vaško prekybos centras. Kadangi krosnys glūdi giliai, jas nuspręsta saugiai užkonservuoti po naująja aikštės danga.
Čia pat buvo atkasti ir galimai XV amžiaus medinių vandentiekio vamzdžių likučiai – tiesioginis įrodymas, kad Kauno elitas komfortiškai gyveno ir pažangia inžinerija naudojosi dar gilioje senovėje. Taip pat aptikta ir to paties XV amžiaus krosnelė. Nors tiksli jos paskirtis kol kas nežinoma, manoma, kad tokių objektų aikštėje galėjo būti ir daugiau.
Didžiuliu galvosūkiu tyrinėtojams tapo priešais Rotušę atkasti betoniniai objektai. „Literatūroje neradome jokių aprašymų apie tai. Vėliau Kauno miesto muziejaus darbuotojai atrado, jog tai buvo betoniniai dengti vandens baseinai“, – pasakojo P. Vutkin. Paaiškėjo, kad jie buvo įrengti Antrojo pasaulinio karo metais, kai vokiečiai ruošėsi ginti Kauną. Įdomu tai, kad šiuose kariniuose baseinuose tyrinėtojai atkasė itin vertingą sakralinį radinį – sidabrinę paauksuotą monstracijos dalį.
O štai pačiam archeologiniams tyrinėjimams vadovavusiam P. Vutkin įdomiausias atradimas buvo XVII amžiaus aikštės dangos fragmentas. „Jį sudaro smulkūs akmenėliai, galvijų kaulai. Yra nuomonė, kad žmonės specialiai mėtydavo galvijų kaulus ant grindinio, kad jis sutvirtėtų“, – intriguojančią detalę atskleidė tyrėjas.
Istorinių tyrimų evoliucija
Ši erdvė tyrėjus domino jau seniai. Pirmieji archeologiniai tyrimai čia atlikti dar 1931 m., kai miesto muziejaus vadovas prof. Eduardas Volteris, bandydamas surasti požeminį tunelį, neva jungusį Kauno rotušę ir pilį, šiauriniame pastato šone aptiko požeminį nuotekų rezervuarą.
Vėliau, jau sovietmečiu, sekė visa eilė Rotušės aikštės tyrinėjimų, tačiau archeologas doc. dr. Mindaugas Bertašius diskusijoje pabrėžė, kad tokio masto tyrimų, kokius dabar atliko P. Vutkin, miesto istorijoje tiesiog nėra buvę.
„Tarybiniais metais buvo atsitiktiniai tyrimai. Jungiant kokį nors vandentiekį atlikdavo archeologinius žvalgymus“, – skirtumus aiškino M. Bertašius.
Šių naujausių tyrimų metu aptiktas XIV–XX a. susidaręs kultūrinis sluoksnis liudija nuolatinę žmonių veiklą šioje teritorijoje bei aiškiai atskleidžia, kurioje aikštės dalyje gyvenimas buvo intensyvesnis. Nors diskusijoje buvo prisipažinta, kad dalis Rotušės aikštės kultūrinio-archeologinio sluoksnio yra sunaikinta ankstesnių ten vykusių statybų ir žemės darbų metu, radinių gausa vis tiek stebina. Iškalbingiausias buvo XV amžiaus sluoksnis, nors aptikta artefaktų ir iš XIV amžiaus.
Kauno pradžia giliau?
Itin reikšminga tyrimų metu rastų monetų informacija – jos gali būti nukaltos dar iki miestui suteikiant Magdeburgo teises. „Tai leidžia manyti, kad Kauno pradžios turime ieškoti anksčiau“, – šyptelėjo archeologas.
Apibendrindami diskusiją tyrėjai pažymėjo, kad visi aikštės tyrimų metu aptikti objektai atskleidžia neįkainojamą informaciją apie buvusį aikštės vaizdą, joje vykdytas veiklas ir kasdienį Kauno miesto gyvenimą.
„Šių tyrimų medžiaga patvirtina, kokie reikalingi archeologiniai tyrimai net ir beveik visai sunaikintoje vietoje. Archeologijoje visada spėlioji – niekada nežinai tiksliai, bet tai ir įdomu“, – rezumavo praeities tyrinėtojai.
Naujausi komentarai