Pereiti į pagrindinį turinį

Po kraupios „TikTok“ transliacijos – psichologės raginimas kiekvienam: atsakė, ką daryti

2023-05-05 08:15

Trečiadienį pasklidusi žinia apie viename Kauno butų nusižudžiusį vyrą, kuris prieš tai paryčiais transliavo vaizdus, kaip save žalojasi, sukrėtė visuomenę.

Photos.com, Scanpix nuotr.

Prieš tai vyras buvo paskelbęs kelis trumpus pranešimus, kuriuose rašė, kad gyventi jam liko vos kelios minutės ir kaip ketina nusižudyti.

Po transliacijos vaizdo įrašu paliktas komentaras, raginantis šiam vyrui  kuo greičiau iškviesti pagalbą. Policijos departamentas teigė, kad sulaukta vieno žmogaus skambučio, o netrukus apie transliaciją, per kurią vyras save žaloja, pareigūnams pranešė Interpolo padalinio Singapūre atstovai.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė Kristina Navickienė portalui kauno.diena.lt teigė, kad į patiriamus pažįstamo ar nepažįstamo asmens psichologinius sunkumus reikia žiūrėti rimtai.

„Žmogus neprivalo su jais visada susidoroti pats ar negalime tikėtis, kad kažkas kitas išspręs. Savižudybės rizikos ženklų gali būti įvairių“, – sakė K. Navickienė.

Pirmiausiai, vardijo specialistė, tai galime pamatyti iš asmens pakitusio elgesio, kai demonstruojamas neatsargus elgesys (savižala) ar agresija, atsitraukimas nuo šeimos ir draugų, interesų ir hobių praradimas, psichoaktyvių medžiagų padidėjęs vartojimas bei ieškojimas būdų ir priemonių, kaip įvykdyti savižudybę – tai labai svarbūs rizikos ženklai.

Freepik.com nuotr./Redakcijos montažas

Ji pridūrė, kad įvairiose žinutėse, gautose asmeniškai ar internetinėje erdvėje, mintys apie savižudybę gali būti išsakytos netiesiogiai: „Man sunku gyventi“, „Nematau prasmės būti čia“, arba tiesiogiai: „Geriau nusižudyti“.

Minėtos ir panašios žinutės – labai svarbios ir bylojančios, kad asmuo išgyvena stiprų psichologinį skausmą bei patiria savižudybės grėsmę.

„Šiais atvejais labai svarbu reaguoti ir kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112. Pateikta informacija laiku apie pastebėtus ženklus gali išgelbėti gyvybę ir specialistai galėtų suteikti reikiamą pagalbą“, – ragino K. Navickienė.

Anot jos, dažnai asmuo, kuris išgyvena savižudybės grėsmę, nemato išeities iš savo susidariusios situacijos ir jaučiasi tarsi spąstuose. Tam įtaką daro daugybė socialinių, psichologinių ar kitų veiksnių asmens gyvenime. Todėl svarbu laiku suteikti psichologinę pagalbą parodant, kad išeitis yra.

Visada turime atkreipti dėmesį į išsakomas asmens abejones gyventi, kalbėjimą apie neviltį ir bejėgiškumą bei išgyvenamas stiprias emocijas.

„Visada turime atkreipti dėmesį į išsakomas asmens abejones gyventi, kalbėjimą apie neviltį ir bejėgiškumą bei išgyvenamas stiprias emocijas tokias, kaip: liūdesys, kaltė, gėda, vienišumas bei pakitusį asmens elgesį ir staigius emocijų pokyčius“, – teigė Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė pridūrusi, kad žmogaus sudėtingoje situacijoje negalime palikti vieno, o turime kreiptis pagalbos kontaktais.

„Vis dar vyrauja mitas, kad klausti tiesiogiai žmogaus apie tai, ar jis galvoja apie savižudybę – negalima. Visgi, tai yra mitas, todėl paklausimas – ar tu turi minčių apie savižudybę, nepaskatins asmens nusižudyti, o reagavimas į akivaizdžiai matomą daroma žalą sau yra būtinas“, –  akcentavo K. Navickienė.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizuoja įvairias savižudybių prevencijos priemones (mokymus, susitikimus, renginius bei psichologinę pagalbą krizėje esantiems), kurios skirtos visuomenei ir specialistams, daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje www.kaunovsb.lt.

Nacionalinėje savižudybių prevencijos platformoje www.tuesi.lt galima rasti kontaktus apie visoje Lietuvoje teikiamą pagalbą ir kitą naudingą informaciją, siekiant padėti krizėje ar savižudybės rizikoje atsidūrusiam žmogui.

Skubi pagalba 112

Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam

Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius

www.tuesi.lt

Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems

Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose

www.artimiems.lt
Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą www.pagalbasau.lt

Psichologinių krizių pagalbos centras

Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė

1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.)

https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/

Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger)

Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms

www.krizesiveikimas.lt

+370 640 51555

Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba)

Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas

Medo.lt

+370 606 07205

Susidūrus su registracijos anketos gedimais

Rašyti el. Laišką

Jaunimo linija 
Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai

+370 800 28888 (visą parą kasdien)

Pokalbiai internetu
I–VI 18.00–00.00 val.

Vaikų linija 
Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai

116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.)

Pokalbiai internetu
I–V 17.00–23.00
Registruotis ir rašyti
Atsako per 24 val.

Linija „Doverija"
Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai

+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.

 

Vilties linija 
Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai

116 123 (visą parą kasdien)

Pokalbiai internetu
I–V 17.00–20.00 val.
Rašyti el. laišką
Atsako per 3 darbo dienas

Pagalbos moterims linija 
Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai

+370 800 66366 (visą parą kasdien)
Rašyti svetainėje (kiekvieną dieną 17.00–22.00 val.)
Rašyti el. laišką

Atsako per 24 val.

Mamos linija

Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai

Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00)

Rašyti el. laišką

Ankstukų pagalbos linija

Nemokama psichologinė pagalba

+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00)

Rašyti laišką

Vyrų linija
Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai

+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.)

Rašyti laišką
Atsako per 72 val.

Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas"

+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.)

Rašyti laišką

Atsako per 72 val.

Tėvų linija

Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai

+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.)

Rašyti laišką

Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas

Sidabrinė linija
Emocinė parama senjorams, pagalbą teikia profesionalūs konsultantai, reguliariai bendrauja savanoriai ir kiti senjorai

Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu

+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.)

Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų