"Mes pamirštame mylėti save", – priežastį, kaip atsidūrė ant operacinio stalo, nurodo Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas baritonas Benjaminas Želvys.

Kentėjo 18 metų

Kauno valstybinio muzikinio teatro renovacijos rūpesčiais gyvenančiam jo vadovui B.Želviui nebeliko kur trauktis, kai daugiau nei 18 metų kamavusi varikozė parodė savo dantis.
"Paskutiniuosius septynerius ar šešerius metus išsiplėtusios venos ir susiformavę poodiniai guzeliai mane jau vargino nuolatiniais uždegimais, skausmu. Nors ir bandžiau naudoti įvairius vaistus, kiek įmanoma daugiau judėti, tačiau nelabai kas padėjo", – skundėsi žinomas kaunietis B.Želvys.

Respublikinės Kauno ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vedėjo mokslų daktaro Jono Andriuškevičiaus teigimu, nieko keista, kad šios paciento taikytos priemonės buvo neefektyvios. Jam buvo likęs vienintelis kelias – chirurginis kojų venų šalinimas.

Tiesiog fantastiška pažanga

Šiandien B.Želvys neslepia savo nuomonės: žmonės labai apsileidę.

"Prieš 18 metų man buvo šuntuotos širdies kraujagyslės ir kairės kojos venų gydytojai jau tada negalėjo naudoti operacijai, sakė, kad ateityje tikriausiai turėsiu problemų", – pasakojo B.Želvys.

Vis dėlto kol neprasidėjo nuolatiniai skausmai ir uždegimai, žinomas ir kaip Muzikinio teatro solistas bei "Baritonų trio" vokalistas B.Želvys į savo ligą buvo linkęs nekreipti dėmesio. Atlikėjas juokavo, kad kitus mes labai dažnai mokome ir vos neįsakmiai liepiame eiti pas gydytojus, bet save dažniausiai pamirštame.

"Teisingai kartais žmonės sako, kad reikia save labiau mylėti, nes kai nemyli – bėdų daugiau būna. Gydytojai padeda, diagnozuoja, išoperuoja, bet visų pirma pats žmogus turėtų nepamiršti savimi rūpintis. Žinoma, aš čia drąsiai šneku, tačiau pats to nedarau", – pripažino B.Želvys.

Laimei, jo sveikata nuoširdžiai rūpinasi žmona Kristina ir draugai – už ką jis labai jiems dėkingas.

"Mano draugas kolega Rimantas Lekavičius pastebėjo, kad žmonija daro pažangą, jeigu pas gydytoją nuvažiuojame patys, o ne su greitąja. Čia jau fantastiška pažanga", – pritarė atlikėjas.

Paprasčiausiai negali nedirbti

B.Želvys pripažino, kad pernelyg ilgai delsė ir į gydytojus dėl kojų venų nesikreipė, nes nesinorėjo savaitei iškristi iš aktyvaus gyvenimo.

Jis buvo klaidingai įsitikinęs, kaip tebegalvoja visi venų varikoze sergantys ligoniai, kad po operacijos ligoninėje teks praleisti savaites, o nedarbingumas truks net kelis mėnesius.
"Septynerius ar šešerius metus kentėjau naiviai tikėdamasis, kad mano liga praeis savaime. Darbas veja darbą, o dar ir prasidėjusi teatro renovacija reikalauja ypač daug dėmesio, todėl niekaip neradau laiko gydytis. Labiausiai bijojau, kad teks savaitę iškristi iš ritmo. Tačiau kai su gydytoju Jonu Andriuškevičiumi pasikalbėjau, jis man pasakė: "Ateini, išoperuoju, ir išeini", – lemiamus žodžius, padėjusius apsispręsti, citavo B.Želvys.

Atlikėjas neslėpė susižavėjimo šiandiene medicina ir dienos chirurgijos galimybėmis.

"Aš tikrai sužavėtas chirurgu Jonu ir visu Dienos chirurgijos skyriumi. Atsiguliau į ligoninę pavakarę, o kitą rytą jau grįžau į darbą", – stebino B.Želvys.

Jis patyrė, kad skubančiam ir intensyviai dirbančiam žmogui dienos chirurgija yra tikras išsigelbėjimas. Po daugumos operacijų, jei nekyla komplikacijų, pacientas namo išleidžiamas tą pačią dieną ar kitos dienos rytą ir net gali nesinaudoti nedarbingumo išmokomis.

Jei būtų moteris

"Medikai man paaiškino, kada ateiti perrišti tvarsčių, kaip elgtis namuose, kaip save prižiūrėti. Džiaugiuosi, kad nekilo jokių komplikacijų ir nieko nelaukęs galiu tęsti darbus. Man tai labai svarbu. Žinoma, aš suprantu, kad turiu prisižiūrėti ir save saugoti, nes kitaip man atliktas personalo darbas gali nueiti perniek", – svarstė Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas.

Paklausus, ką jis patartų nuo išsiplėtusių kojų venų kenčiantiems vyrams, atsakė: visas problemas reikia spręsti iš karto, o kai jos susijusios su sveikata, juolab laukti nėra ko.

"Jeigu vyrai, kaip moterys, dėvėtų sijonus ir todėl rūpintųsi savo kojų sveikata bei grožiu, būtų mažiau komplikacijų. Kas žino, jeigu aš būčiau moteris, gal jau seniai išsiplėtusias kojų venas būčiau išsioperavęs", – juokavo B.Želvys.

Komentaras

Jonas Andriuškevičius, Respublikinės Kauno ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vadovas

Benjamino Želvio kojos venų operacija truko apie valandą, jokių komplikacijų nekilo. Kitą dieną operuota koja perrišta, įvertintas pjūvių gijimas, kojos kraujotaka, jutimai. Nesant sutrikimų, neprieštarauta, kad pacientas galėtų grįžti į darbą.

Solistas širdies operacijai prieš 18 metų pasiryžo nieko nelaukdamas, o šalinti kojų venas vis atidėliojo. Žmonės dažnai nepagrįstai bijo ir laiku nesikreipdami į gydytojus tik sunkina situaciją.
Po kojų venų operacijos pacientui grįžti į darbą niekas negali uždrausti. Aišku, dirbant yra didesnė rizika, pirmas tris paras po operacijos reikia laikytis tausojamojo režimo. Benjamino sveikatos būklė yra stebima. Jeigu operacija būtų buvusi komplikuota, išoperuotos žaizdos būtų kraujavusios, pjūvio vietos patinusios, šio paciento sprendimo nebūčiau palaikęs. Šiuo atveju viskas praėjo sklandžiai.

Pirmos trys paros po operacijos yra svarbiausios todėl, kad būtent per tą laikotarpį, ypač pirmą parą, galima kraujavimo grėsmė. Per savaitę paaiškėja, ar žaizdos nesupūliuos dėl kokios nors infekcijos.

Po venų operacijos kojas privaloma subintuoti elastiniu bintu, negalima smarkiai lankstyti kojų, tūptis, būtina vengti didelės fizinės apkrovos, sunkaus darbo.

Šiandien, taikant modernias operavimo technikas, ne tik po venų, bet ir po nekomplikuotų išvaržų, tulžies pūslės šalinimo operacijų pacientai gali greitai sugrįžti į darbą.