Prieš keletą savaičių pagaliau patvirtintas naujas vienmandačių rinkimų apygardų žemėlapis, kuriame Kauno Centro ir Žaliakalnio apygardos sujungtos į vieną. Kauniečiai rinks vienu Seimo nariu mažiau nei anksčiau.

Radikalių pokyčių nebus?

Kai kurios politinės partijos dar pernai dėliojo ir garsiai aptarinėjo, kuriuos kandidatus kauniečiams pasiūlys vienmandatėse apygardose per spalį vyksiančius rinkimus į Seimą. Vis dėlto netrūko ir trypčiojimo, nes buvo laukiama Vyriausiosios rinkimų komisijos siūlomo naujo apygardų žemėlapio. Buvo žinoma, kad, sumažėjus rinkėjų skaičiui, Kaunui viena apygardą teks atiduoti sostinei. Tad ir laimingųjų kandidatų reikės mažiau nei iki šiol.

"Kažkokių radikalių pokyčių nebus. Ar bus koks nors rimtesnis poveikis partijų pasiskirstymui Kaune, šiek tiek per anksti kalbėti. Net ir po pirmųjų rinkimų, kai apygardų ribos perskirstomos, nubrėžti aiškią tendenciją nėra įmanoma. Reikės palaukti", – naujo apygardų žemėlapio artėjant rinkimams nesureikšmino politologas Algis Krupavičius.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) reagavo į Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir pakoregavo rinkimų apygardų ribas, tad būsimuose Seimo rinkimuose Kaune vienu Seimo nariu bus renkama mažiau, palyginti su ankstesniais rinkimais.

Prašė mažiau permainų

Net ir pritarę, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimo reikia paisyti ir koreguoti apygardų ribas, politikai permainų vienmandačių apygardų žemėlapyje nelaukė išskėstomis rankomis. Pernai spalį Seimo frakcijų atstovai išpeikė VRK parengtą apygardų žemėlapį ir liepė jį perbraižyti iš naujo.

Politikai atvirai įvardijo, kad šie rinkimai gali vykti tik su minimaliomis permainomis, ir ragino neliesti kiek įmanoma daugiau apygardų. Galima nuspėti kodėl – nemažai būsimųjų kandidatų vengė paleisti vėjais įdirbį su rinkėjais, nuveiktą apygardose pagal senąjį žemėlapį. Socialdemokratų pasiūlytą idėją visai naikinti vienmandates apygardas pastūmėjo gerokai į ateitį – esą tai gali būti įgyvendinta ne anksčiau kaip 2020 m.

Paklaustas, kodėl Seimo nariai nelabai norėjo pokyčių apygardų žemėlapyje, politologas A.Krupavičius tikino, kad tos permainos atsirado pavėluotai. "VRK rinkimų apygardų ribų pakeitimą pateikė gerokai per vėlai. Tokie sprendimai turėtų atsirasti anksčiau, bent jau viduryje kadencijos, kad politikai patys galėtų ruoštis ateinantiems Seimo rinkimams, žinodami, kad vienos ar kitos rinkimų taisyklės keičiamos", – dėstė jis.

Anot jo, uždelsimo priežasčių yra įvairių. "Pasiteisinimų galima rasti. Buvo nemažai rinkimų – prezidento, Europos Parlamento, pirmieji tiesioginiai merų rinkimai. Tačiau rinkėjų skaičiai tikrai yra gerokai pakitę nuo 1992 m., kai buvo suformuotos vienmandatės rinkimų apygardos, ir tai jau buvo aišku po 2012 m. Seimo rinkimų. Iš karto po jų ir reikėjo tuo darbu užsiimti, kad bent jau 2014 m. tie sprendimai jau būtų priimti ir apygardų ribos būtų perbraižytos", – įsitikinęs A.Krupavičius.

Siūlė jau seniai

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas nebuvo linkęs prisiimti priekaištų dėl to, kad esą apygardų žemėlapis patvirtintas per vėlai.

"Teisininkai gali paaiškinti, kad mes privalome paisyti įstatymų", – šyptelėjo Z.Vaigauskas. Apygardų ribas VRK turi nustatyti iki rinkimų likus ne mažiau kaip 100 dienų.

"Galima ir anksčiau, bet aš neįsivaizduoju, kaip tai įmanoma padaryti. VRK yra kolegiali institucija, o ne vienas kas nors tą žemėlapį braižo. Be to, ir rinkėjų skaičius turi tendenciją keistis, bet čia jau smulkmenos. Juo labiau kad didžiulis pasipriešinimas buvo", – tikino VRK pirmininkas.

VRK dar 2012 m. siūlė pakeitimus, 2013 m. pateikė studiją, kad reikia keisti apygardų ribas. "Po Konstitucinio Teismo sprendimo pristatėme pirmąjį projektą, sulaukėme vertinimo, kad geriau iš viso nieko nedaryti", – pridūrė Z.Vaigauskas.

Prognozuoja sėkmę

Neoficialiai įvairių partijų atstovai pripažino neskubantys atskleisti kandidatų pavardžių, kol nepatvirtintas naujais apygardų žemėlapis, tačiau A.Krupavičius tikino nemanantis, kad tai buvo svarbiausia delsimo priežastis.

"Didysis nežinomasis yra tai, kiek aktyviai Kauno mieste rinkimuose dalyvaus "Vieningas Kaunas": kiek kels kandidatų pats ar kiek yra pasiryžęs remti kitų partijų kandidatus. "Vieningas Kaunas" kartu su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais yra tos jėgos, kurios gali tikėtis sulaukti didžiausio miestiečių palankumo būsimuose Seimo rinkimuose. Bet tai tiesiogiai nesusiję su vienmandačių rinkimų apygardų perskirstymu", – pabrėžė politologas.

Anot A.Krupavičiaus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai vienmandatėse apygardose paprastai gaudavo santykinę daugumą, tad jiems apsispręsti, kas kurioje rinkimų apygardoje dalyvaus, daug paprasčiau. Ši partija pernai pirmoji įvardijo kone visus kandidatus Kauno vienmandatėse apygardose.

Užleis apygardą lyderiui

Jau pernai konservatoriai skelbė, kad Centro apygardoje kels miesto tarybos narės Gintarės Skaistės kandidatūrą, o Žaliakalnyje kandidatuos pats partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

"Sprendimas bus priimtas sausio 16 d., kai vyks partijos tarybos posėdis, bet preliminariai esame sutarę, kad kandidatu Centro-Žaliakalnio apygardoje bus keliamas Gabrielius Landsbergis. Turėjau pasiūlymų kitose apygardose kandidatuoti, bet galvoju kandidatuoti partijos sąraše", – pasakojo G.Skaistė.

Politikė neslėpė, kad jai išties šiek tiek gaila įdėto įdirbio. "Jau keletą metų nuosekliai šitoje apygardoje dirbau, įdėjau daug darbo, susipažinau su žmonėmis ir apygardos problemomis. Situacija yra tokia, kokia yra, ir turbūt niekas nekaltas, tik VRK, kuri apsisprendė taip, o ne kitaip. Belieka susitaikyti. Dabar planuoju padirbėti kandidatuodama partijos sąraše ir sulaukti kauniečių palaikymo", – optimistiškai nusiteikusi G.Skaistė.

Visi kiti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatai Kauno apygardose buvo aiškūs dar pernai. Aleksoto–Vilijampolės apygardoje jėgas išbandys Edita Gudišauskienė, Kalniečių – Andrius Kupčinskas, Šilainių – Rimantas Jonas Dagys, Pramonės – Kazys Starkevičius, o Dainavos – Tadas Langaitis. Dainavos apygardoje buvo pasiūlytas Paulius Lukševičius, bet partijos taryba nusprendė, kad čia kandidatu bus keliamas Juozas Pundzius, anksčiau vadovavęs Kauno klinikoms.

Gali būti ir staigmenų

"Kol buvo neaišku, ar VRK sujungs Žaliakalnio ir Centro, ar Kalniečių ir Dainavos rinkimų apygardas, partija neskubėjo patvirtinti visų kandidatų. Ir dabar dar nesame iki galo apsisprendę. Sujungtoje Centro–Žaliakalnio apygardoje svarstomos Vilijos Vertelienės arba Dainiaus Pavalkio kandidatūros", – atskleidė Socialdemokratų partijos Kauno skyriaus pirmininkė Orinta Leiputė.

"Kauno diena" rašė, kad Socialdemokratų partijos taryba dar pernai gegužę patvirtino dalį kandidatų į Seimą. Šilainiuose rinkėjams bus siūloma balsuoti už Seimo narę Birutę Vėsaitę, Kalniečiuose – už Seimo narę O.Leiputę. Kauno miesto skyriaus vicepirmininko Dariaus Razmislevičiaus kandidatūrą ketinama kelti Pramonės apygardoje.

Anksčiau sklandė kalbos, kad į Kalniečių vienmandatę apygardą dairosi dabartinis Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. "Jau esame patvirtinę, kad L.Linkevičius kandidatuos Panemunėje", – sakė O.Leiputė.

Kol kas dar nėra nuspręsta dėl dviejų apygardų Kaune. Aleksoto–Vilijampolės apygardoje renkamasi iš Evaldo Gusto ir Stepono Vaičikausko kandidatūrų. "Dainavos apygardoje svarstoma Renatos Drulienės kandidatūra, yra ir daugiau kandidatų", – tikino Kauno skyriaus pirmininkė. Ji neslėpė, kad kol partijos taryba dar nėra priėmusi galutinių sprendimų, gali būti ir netikėtumų, nes partijoje yra perspektyvaus jaunimo.

Dar neapsiprendę

Bene labiausiai neapsisprendę šiuo metu atrodo Kauno liberalai, kol kas nenorintys įvardyti kandidatų vienmandatėse apygardose pavardžių.

"Lemiamus sprendimus Liberalų sąjūdžio partijoje priima skyriaus ir partijos tarybos. Manau, kad per sausį sudėliosime tą savo kandidatų puokštę, kurią pasiūlysime rinkėjams per Seimo rinkimus rudenį", – aptakiai kalbėjo Kauno skyriui vadovaujantis Simonas Kairys.

Pernai jis pats buvo įvardijęs, kad Centro vienmandatėje apygardoje dėl Seimo nario mandato ketina varžytis Rimantis Mikaitis. Ar jis liks kandidatu ir sujungs šią apygardą su Žaliakalniu? "Jis yra stiprus kandidatas. Visaip gali būti. Kol kas nenoriu komentuoti", – išsisuko S.Kairys.

"Pokyčiai galimi, bet dar ankstoka ką nors konkretaus pasakyti. Reikia įvertinti apygardų sumažėjimą ir konkurencinę aplinką. Per šventes tos temos nelietėme, tad darbai dabar įsivažiuoja", – kortų neatskleidė R.Mikaitis.

Pernai skelbta, kad S.Kairys ketina grumtis dėl Seimo nario mandato Kalniečių apygardoje. Aleksoto–Vilijampolės rinkėjams bus siūloma rinktis liberalę Oną Balžekienę, Šilianiuose – administracijos direktoriaus pavaduotoją Sigitą Šliažą, o Panemunės vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatuos Adelė Majauskienė. Vienoje iš Kauno apygardų išbandyti jėgas turi ambicijų ir Seimo narė Dalia Teišerskytė.

Kauno liberalai pernai neslėpė ieškantys pastiprinimo tarp žinomų žmonių, kurie kartu su šia partija dalyvautų Seimo rinkimuose. S.Kairys patvirtina, kad palaikymo iš šono vis dar tikimasi.

"Durys tikrai neužsidaro. Nacionaliniu lygiu žinomam asmeniui pas mus vietos atsiras. Pavardės paaiškės sausio pabaigoje", – teigė Kauno skyriaus pirmininkas.

Pokyčių nesureikšmina

"Turime visus kandidatus, tik dar svarstymai vyksta dėl Centro ir Žaliakalnio bei Kalniečių apygardos. Kandidatai yra, tik neaišku, kurioje apygardoje kuris kandidatuos. Apygardų sujungimas didelės įtakos neturi", – tikino Darbo partijos Kauno skyriui vadovaujantis Vydas Gedvilas.

Anot jo, Panemunėje partija kels Sauliaus Girdausko kandidatūrą, Aleksoto–Vilijampolės apygardoje kandidatuos Sigitas Klimas, Pramonės – Vidas Pocius, o Šilainių – Mečislovas Zasčiurinskas, anksčiau kandidatavęs Centro apygardoje. Dainavos apygardoje kandidatuos pats V.Gedvilas.

"Kalniečiuose greičiausiai – Gitana Markovičienė. Centro–Žaliakalnio apygardoje planuojame kelti Ernestos Ranusienės kandidatūrą", – įvardijo V.Gedvilas.

Partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderė Kaune Aušra Ručienė tikino, kad vienmandačių apygardų žemėlapio pokyčiai jų planams esminės įtakos neturėjo. "Visose apygardose jau turime kandidatus, bet kol kas dar neįvardysime", – sakė A.Ručienė. Paklausta, ar pati kandidatuos kurioje nors Kauno apygardoje, ji net nedvejojo. "Be abejo. Ručys (jos vyras Rimas Antanas Ručys – aut. pastaba) ir aš", – atskleidė A.Ručienė.

Seimas nedomina

Kaune per savivaldybių tarybų rinkimus triumfavusio "Vieningo Kauno" lyderis, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ne kartą yra išsakęs poziciją, kad Seimas jo nedomina.

"Vieningas Kaunas" – ne politinė partija ir Seimo rinkimuose nedalyvaus. Remti nieko neplanuojame, o jeigu iš mūsų organizacijos narių kas nors norės dalyvauti, tikrai nedrausime", – tikino visuomeninės organizacijos valdybos narys Povilas Mačiulis, tačiau pavardžių, kas iš "Vieningo Kauno" galėtų tapti kandidatais į Seimą neatskleidė ir tikino jų tiesiog nežinantis.

P.Mačiulis neslėpė, kad "Vieningas Kaunas" sulaukė kvietimų ir pasiūlymų dalyvauti Seimo rinkimuose iš įvairių politinių partijų, tačiau ir V.Matijošaitis, ir jis pats yra pasirengę dirbti Kaunui. "Gavus tokį kauniečių pasitikėjimą, būtų neetiška dabar dalyvauti Seimo rinkimuose", – šyptelėjo P.Mačiulis.

VRK patvirtintos vienmandatės apygardos Kaune

Aleksoto–Vilijampolės

Centro–Žaliakalnio

Dainavos

Kalniečių

Panemunės

Pramonės

Šilainių

Konstitucinis Teismas išaiškino

2015 m. spalį Konstitucinis Teismas, ištyręs trečdalio Seimo narių skundą, paskelbė, kad dabartinė rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose nustatymo tvarka prieštarauja Konstitucijai.

Prieštaraujančiomis Konstitucijai KT įvardijo Seimo rinkimų nuostatas, kad atskirose vienmandatėse rinkimų apygardose rinkėjų skaičius gali svyruoti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų skaičiaus.

Iki šiol rinkėjų skaičius vienmandatėje apygardoje galėjo skirtis iki 20 proc. nuo vidurkio, todėl tarp atskirų apygardų – didžiausių ir mažiausių – galėjo susidaryti net iki 50 proc. rinkėjų skaičiaus skirtumai.

KT patvirtino, kad dėl tokių didelių skirtumų mažose rinkimų apygardose rinkėjo balsas, esant vienodam rinkėjų aktyvumui, yra reikšmingesnis nei didžiosiose, tai reiškia, kad rinkėjų balsai tampa nelygiaverčiai.

Naujasis projektas atitinka Konstitucinio Teismo rekomendaciją, kad pagal gerąją rinkimų praktiką nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus apygardose negali viršyti 10 proc.