Vienmandačių favoritai

Nors naujoji Europos Komisija (EK) netrukus – jau nuo lapkričio – tikisi pradėti darbą, šiandien būtų rizikinga lažintis, kas mūsų naujuoju eurokomisaru, tikėkimės, tapsiantį Andrių Kubilių pakeis EP. Konservatoriams net minčių nekilo, kad nepavyks į Briuselį prastumti jų vienintelio svajonių eurokomisaro Gabrieliaus Landsbergio, tad nė nesvarstė kitų scenarijų. Paskutinę akimirką ištraukė ką tik į EP vėl perrinkto A. Kubiliaus kandidatūrą. Kai tokie politiniai sprendimai daromi iš anksto nestrategavus, problemų kamuolys ridenasi toliau: dabar jau kyla dilema, kas pakeis jį.

Norinčių, žinoma, yra, nes europarlamentaro postas – vienas geidžiamiausių, dėl jų partijų viduje verda aršios kovos. Tačiau šįsyk susidarė paradoksali situacija, nes, tikėtina, tai gali grėsti arba konservatoriams prarasti vieną mandatą Seime, arba rinkėjams dar kartą susimokėti už naujus rinkimus kurioje nors vienmandatėje, o jie kainuotų apie kelis šimtus tūkstančių eurų.

Keli pirmi už brūkšnio eilėje į EP – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) elitas, gavęs ir vienmandates šiai partijai paprastai palankiuose Vilniuje ir Kaune. Vytauto Didžiojo universiteto docento Igno Kalpoko vertinimu, visi jie turi neblogų galimybių laimėti.

Pirmasis eilėje – praėjusios kadencijos europarlamentaras Liudas Mažylis kandidatuoja Savanorių vienmandatėje apygardoje Kaune. Tačiau jis yra pareiškęs, kad dabar jo prioritetas – kuo sėkmingiau pasirodyti Seimo rinkimuose.

Po jo – Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kuri vėl varžosi Pilaitės-Karoliniškių vienmandatėje, kur 2020 m. antrame ture sutriuškino Saulių Skvernelį. „Į EP kandidatavau nuoširdžiai, tikrai su džiaugsmu būčiau ėmusis tų pareigų, jei būčiau buvusi išrinkta. Tačiau dabar situacija kitokia, tęsiu darbus Lietuvoje“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė, Seimo narė.

Kaip ir praėjusiuose Seimo rinkimuose Kauno Kalniečių vienmandatės rinkėjų palankumo tikisi krašto apsaugos eksministras parlamentaras Arvydas Anušauskas. Į klausimą, kaip elgsis, jei rinktis tektų jam, juokdamasis sako: „Manęs tai nepalies, nes pirmas už brūkšnio L. Mažylis. Aš buvau išrinktas vienmandatėje 2020 m., manau, laimėsiu ir 2024-aisiais. Tad EP man neaktualu. Nežadu ten eiti, juolab ir tokių galimybių nebus.“

Justiniškių-Viršuliškių apygarda, kaip ir dauguma sostinėje, tradiciškai balsuoja už konservatorius, tad pirmąkart joje kandidatuojantis parlamentaras Matas Maldeikis taip pat turi gerų galimybių.

Pasirinkimas: pirmasis eilėje prie EP mandato L. Mažylis, kandidatuojantis Savanorių vienmandatėje apygardoje Kaune, yra pareiškęs, kad dabar jo prioritetas – kuo sėkmingiau pasirodyti Seimo rinkimuose. / J. Elinsko / ELTA nuotr.

Toliau TS-LKD sąraše į EP – per nemokamus pasiskraidymus į Dubajų abejotinos reputacijos verslininkų privačiu lėktuvu iš Seimo išskridusi Monika Navickienė. Ji žadėjo, kad traukiasi iš aktyvios politikos, gal dar nepersigalvojo.

Po jos sąraše – dar viena politikė iš konservatorių elito, vidaus reikalų ministrė parlamentarė Agnė Bilotaitė, taip pat kandidatuojanti konservatoriams paprastai palankioje sostinėje – Vilniaus pietinėje vienmandatėje.

Tik septintas eilėje paveldėti A. Kubiliaus vietą EP – nei į Seimą vienmandatėje kandidatuojantis, nei leidžiantis save į Dubajų nemokamai skraidinti saugumo ekspertas Aurimas Navys. Tačiau jis irgi turi rinkėjų jam skirtą mandatą – yra Vilniaus miesto tarybos narys. Lyg ir ne taip seniai, pernai kovą, jį laimėjo, bet šiemet birželį jau veržėsi į europinę valdžią.

Aštuntas eilėje – Audronius Ažubalis, negavęs vienmandatės, bet esantis gana aukštai, – vienuoliktas partijos sąraše.

Pasitikėjimo išdavystė

TS-LKD vicepirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sako negalinti pasakyti, kaip elgsis kiti, jei turės galimybę rinktis, kurį mandatą – Europos ar Lietuvos parlamento – rinktis, jei pastarąjį laimės vienmandatėje apygardoje, o partija apie galimus scenarijus dar nediskutavo.

„TS-LKD lig šiol galiojo nuostata, kad vienmandatininkai kituose rinkimuose nekandidatuoja. Tačiau šiemet rinkimų ciklai persidengė, buvo likę keli mėnesiai iki Seimo kadencijos pabaigos, tad tokia galimybė suteikta“, – sako R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Jei Seimo rinkimuose pasiseks pirmiems keturiems, dabar esantiems tuoj už brūkšnio EP rinkimų sąraše, klausimas, kokia bus M. Navickienės pozicija.

Gal M. Navickienė, jei pasirinkimas teks jai, sumanys vykti į Briuselį? Apie jos galimybes, pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, partijoje taip pat nebuvo kalbos.

Vis dėlto TS-LKD – gausi partija, tačiau skirtingų rinkimų sąrašų pradžioje – vis tos pačios pavardės. „Politika – dinamiškas dalykas, niekaip negali numatyti, kaip čia pasisuks ir kokių kandidatūrų atsiras“, – sako R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Vis dėlto, kad ir koks dinamiškas dalykas yra politika, toliaregiška partija į tokį vienetinį postą, kaip kad EK nario, galėjo apsvarstyti bent porą kandidatūrų ir pamodeliuoti to padarinius.

„Atrodo, viskas priklausys nuo Seimo rinkimų rezultatų. Bus įdomu stebėti, kaip seksis TS-LKD vienmandatininkams, likusiems arčiausiai už brūkšnio EP rinkimuose. Jeigu kas laimėtų vienmandatėje, bet praėjus savaitei kitai po pergalės atsisakytų iškovotų mandatų, ten tektų rengti naujus rinkimus. Tačiau jei kuriam nepasiseks Seimo rinkimuose, laukia visai gera pozicija Briuselyje. Jei pasiseks visiems pirmiems keturiems, dabar esantiems tuoj už brūkšnio EP rinkimų sąraše, klausimas, kokia bus M. Navickienės pozicija“, – svarsto I. Kalpokas.

Žinoma, kiekvienas politikas turi teisę pats spręsti, kurį mandatą rinktis. Pasak politologo, tai bus ir tam tikras partinės ištikimybės patikrinimas, nes vieta EP yra pelningesnė atlyginimo ir garantijų prasme, gal ir patogesnė. Tačiau vienmandatininkai turi papildomą svorį, jie, priešingai nei sąrašo Seimo nariai, negali užleisti savo vietos kitam.

I. Kalpokas svarsto, kad gal sprendimai kažkiek priklausys ir nuo bendrų Seimo rinkimų rezultatų. Nemažai prognozių, kad TS-LKD gresia buvimas opozicijoje, o tokiu atveju vienas mandatas į kažkurią pusę labai daug nepakeis.

„Tačiau tokie žaidimai, kai išrinktas vienmandatininkas po savaitės kitos padeda mandatą ir sako: „Ačiū, man jūsų nereikia, gerbiami rinkėjai“, gali paveikti partijos galimybes ilguoju laikotarpiu. Tokia dėmė ir pasitikėjimo išdavystė, kitaip to nepavadinsi, persekiotų bet kurį tos pačios partijos vienmandatininką. Todėl, manau, turintis galimybę išvykti į EP, bet Seimo mandatą vienmandatėje apygardoje laimėjęs politikas būtų visapusiškai skatinamas likti Seime“, – mano I. Kalpokas.

Ignas Kalpokas / J. Petronio / VDU nuotr.

Tendencijos – į bloga

Jei visų sąrašų viršuje nebūtų vis tų pačių pavardžių, nekiltų ir tokios dilemos kaip dabar. Ar tai rodo asmenybių partijoje sausrą, o gal tai rinkėjų apgavystė, suvokiant, kad tas pats žmogus negalės būti ir Seimo, ir EP, ir vietos savivaldybės tarybos nariu ar meru?

„Ko gero, ir viena, ir kita“, – mano I. Kalpokas. Pasak jo, TS-LKD dabartinė paradoksali situacija dėl EP nario susidarė, nes jie neplanavo, kad A. Kubilių reikės kur nors deleguoti. Tačiau kitur tos pačios pavardės į visus sąrašus rašomos tikslingai ir sąmoningai, ir iš tikrųjų parodo, kad partijos neturi ko pasiūlyti rinkėjams.

Seimo rinkimuose Socialdemokratų partija (LSDP) būtų turėjusi alternatyvą, jei ne čekučiai ir teismai, eliminavę iš sąrašo elito Mindaugą Sinkevičių. Tad vėl teko traukti V. Blinkevičiūtės kortą, nes trečio varianto jie neturi. „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nuo Sauliaus Skvernelio išėjimo iš partijos renkasi tik A. Verygą: į Kauno merus – A. Verygą, į EP – A. Verygą, į ministrus pirmininkus – A. Verygą, vesti sąrašą į Seimą – A. Verygą. Visa partija – Ramūnas Karbauskis ir A. Veryga kaip jo šešėlinis įsikūnijimas, kuris eina visur, kur partijos vadas pasako. Tai nieko gero nerodo apie pačios partijos galimybes turėti daugiau žmonių. Tačiau tokios asmeninės feodalinės partijos kaip LVŽS tuo ir pasižymi, kad čia negali būti alternatyvių asmenybių, alternatyvių lyderių, nes yra vienas vadas“, – sako I. Kalpokas.

Iš ką tik, šį birželį, į EP išrinktų vienuolikos mūsų atstovų keturi jau veržiasi į Seimą. LVŽS, LSDP ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai A. Veryga, Vilija Blinkevičiūtė ir Waldemar Tomaszewski netgi veda sąrašus, o pastarasis kandidatuoja ir vienmandatėje, ypač nustebindamas klaipėdiečius, mat pasirinko Klaipėdą – Pajūrio apygardą. Pirmi du jų partijos sėkmės atveju minimi kaip galimi premjerai. Demokratų sajungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Virginijus Sinkevičius taip pat jau pasiryžęs mesti europinį mandatą, nes varžosi dėl lietuviško.

Nepakartojamas: LVŽS nuo S. Skvernelio išėjimo iš partijos renkasi tik A. Verygą: į Kauno merus – A. Verygą, į EP – A. Verygą, į ministrus pirmininkus – A. Verygą, vesti sąrašą į Seimą – A. Verygą. / D. Labučio / ELTA nuotr.

Kai rinkome EP, ten veržėsi Seimo nariai, bet buvo galima suprasti, nes kadencija jau ėjo į pabaigą. Tačiau tarp kandidatų į europarlamentarus buvo net septyni iš 60 merų, kurie poste dar buvo tik metus su trupučiu. Nemažai iš jų nė neslėpė ketinimų vykti į Briuselį neturį, tačiau sutiko būti įrašyti į sąrašą rinkėjams vilioti.

Dabar vietos valdžios mandatą į nacionalinį sumanė iškeisti aštuonių savivaldybių vadovai. Joniškio rajonui vadovaujantis liberalas Vitalijus Gailius ir Regionų partijos atstovė Širvintų merė Živilė Pinskuvienė kandidatavo ir į EP, o dabar – į Seimą. Tarp kandidatų į Seimą – ir trys „valstiečiams“ atstovaujantys merai: Anykščių rajono – Kęstutis Tubis, Visagino – Erlandas Galaguz ir Kazlų Rūdos – Mantas Varaška. Į Seimą veržiasi ir dar viena liberalų merė – Zarasų rajono – Nijolė Guobienė, socialdemokratų sąraše – Jonavos rajonui vadovaujantis M. Sinkevičius, demokratų – Šilutės rajono galva Vytautas Laurinaitis. Jeigu jie būtų išrinkti, tose savivaldybėse tektų rengti naujus mero rinkimus.

Jei balsuojame už kurią nors partiją ar jos kandidatą, kaip rinkėjai norime žinoti, kad būtent toje pozicijoje mūsų išrinkti politikai nori mums atstovauti ir yra pasiryžę tai daryti iki galo.

Kai pernai kovą rinkome merus, jais siekė tapti arti penktadalio Seimo – net 25 parlamentarai, dar vienas siekė tik vietos savivaldybės taryboje. Daugiau kaip pusė jų – penkiolika – parlamentarų mandatus iškovoję vienmandatėse apygardose. Anot I. Kalpoko, rinkėjų pasitikėjimo išdavystė atsisakyti ką tik gauto mandato, bet jei esi išrinktas vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje arba meru, reiškia ir naujus rinkimus, kurie dar ir nemažai kainuoja. Tačiau neretu atveju garsi pavardė skirta jauko rinkėjams vaidmeniui atlikti.

Vis dėlto tendencijos tokios, kad tokių atvejų, kai turėdami vienos valdžios mandatus politikai jau veržiasi prie kitų, tik daugėja. Pavyzdžiui, pernai savivaldos rinkimuose kandidatavo beveik dvigubai daugiau Seimo narių nei prieš ketverius metus.

2015 m. buvo priimtos įstatymo pataisos, kad į parlamentą išrinkti europarlamentarai, savivaldybių tarybų nariai ir merai privalo savo turimus mandatus iškeisti į Seimo nario, tačiau 2022 m. priimtame Rinkimų kodekse tokios nuostatos jau nėra.

Vis dėlto, pasak I. Kalpoko, kažin ar šio klausimo teisinis reguliavimas būtų tinkamiausias: „Nemanau, kad reikėtų riboti rinkimų teisę, bet kartu aišku, kad yra ir pačių politikų, ir partijų atsakomybės, pasitikėjimo klausimas. Jei balsuojame už kurią nors partiją ar jos kandidatą, kaip rinkėjai norime žinoti, kad būtent ta pozicija, į kurią renkame, ir yra jų tikslas, kad būtent ten mūsų išrinkti politikai nori mums atstovauti ir yra pasiryžę tai daryti iki galo. Jei blaškomasi tarp skirtingų institucijų, rinkėjams turėtų kilti klausimas apie tokių politikų stuburą, gebėjimą priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. Jei kiekvieną minutę pasikeitus aplinkybėms bėgiojama iš vienos vietos į kitą, kaip valstybės valdymo klausimais galėtume tikėtis aiškumo, pastovumo, ilgalaikio matymo.