Vilioja žydinčios obelys

Kelionę po pakaunės kultūros paveldo objektus pradedame nuo Obelynės. Ši Akademijos seniūnijos vietovė žinoma ne tik pakaunės ar Kauno, bet ir visos Lietuvos gamtos mylėtojams.

Obelynė – Tado Ivanausko įkurta sodyba ir parkas. Kamšos botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje esančiame botanikos parke yra viena turtingiausių šalyje dendrologinių kolekcijų. Daugiau kaip 4 ha botanikos parke sukaupta daug dekoratyvinių formų medžių, krūmų, lianų, suformuotos jų architektūrinės kompozicijos, takai, alėjos, aikštelės. Vešlios augmenijos apsuptame name įsikūrusiame muziejuje yra autentiškų T.Ivanauskui priklausiusių baldų, knygų, albumų, žvėrių iškamšų, kailių.

Memorialinės sodybos šeimininkai – gamtininko įdukra Eleonora Baltuškevičienė su vyru Algirdu Baltuškevičiumi. Prieš metus Kauno rajono savivaldybei jie suteikė teisę naudotis jiems priklausančia sodybos ir parko dalimi. Taip Obelynė tapo vienu iš Kauno rajono muziejaus padalinių. "Kas pasikeitė? Dabar – didesnės galimybės tinkamai sutvarkyti parką. Daug išdžiūvusių medžių yra, kur seni medžiai išpjauti, sodinsime kažką naujo. Dėl to reikės tartis su miškininkais, nes nenorime sodinti bet ko ir bet kaip – norisi palikti ir erdvės. Turime darbuotoją, kuris geni medžius, pjauna žolę, tvarko parką. Tiesa, anksčiau ekskursijas priimdavome nemokamai, dabar tai yra mokamos paslaugos. Tačiau lankytojų skaičius dėl to nepasikeitė", – pasakojo sodybos šeimininkė.

Lankymo sezonas Obelynėje prasideda balandžio mėnesį. Tuomet Baltuškevičiai po žiemos plačiai atveria gyvenamojo namo, kuriame įrengta memorialinė T.Ivanausko ekspozicija, duris. "Žiemą čia nekūrenama, būtų sudėtinga priimti lankytojus", – sakė E.Baltuškevičienė.

Šiuo metu į T.Ivanausko sodybą vilioja žydinčios obelys, kriaušės, kaštonai. E.Baltuškevičienė apgailestavo, kad šiemet labai trumpai – vos dvi dienas – žydėjo magnolijos. Sodybos šeimininkai jau laukia išsiskleidžiant rododendrų žiedų – jie žydi gegužės pabaigoje–birželio pradžioje.

Išsiskiria medinėmis vilomis

Apie 10 km Šakių kryptimi nuo T.Ivanausko sodybos stūkso Pyplių piliakalnis. Užlipus ant jo, galima pasidaryti po kitapus Nemuno besiplečiantį Raudondvarį ir jo apylinkes. Istorikai Zenonas Ivinskis ir Kazimieras paunksnis yra kėlę versiją, esą čia stovėjusi legendinė Pilėnų pilis, kurios gynėjai, nenorėdami pasiduoti priešui, susidegino, Nors ši versija vėliau buvo paneigta, ši vieta traukia kaip magnetas. Žiemą, jei yra sniego, čiužinėti nuo kalvų čia užsuka šeimos su vaikais, vasarą čia buriasi iškylų gamtoje mėgėjai. Čia rengiamos kasmetinės Joninių šventės, Baltų vienybės ugnies sąšauka.

Pyplių piliakalnis stūkso Ringaudų ir Kačerginės seniūnijų paribyje. Kačerginė, kaip ir kitas tarpukario laikų kurortas Kulautuva, išsiskiria tarpukariu statytomis medinėmis vilomis. Šiomis dienomis baigiama restauruoti viena gražiausių vilų – gydytojo, brigados generolo Prano Vaiciuškos (1876–1939) vila. Antram gyvenimui ją baigia prikelti viešosios įstaigos "Kauno maratono klubas" vadovas Algirdas Pukis, prieš kurį laiką ją, smarkiai apleistą, kiauru stogu, aukciono būdu nusipirkęs iš savivaldybės.

Kito Kačerginės paveldo objekto – inžinieriaus Viktoro Rėklaičio (1890–1942) vilos – restauracija dar tik įsibėgėjo. Ši vila bus atvira visiems: čia įsikurs seniūnijos administracija, pastato bokštelyje – nedidelis muziejus. Savivaldybėje buvo svarstoma vilą parduoti, kad nereikėtų jos išlaikyti mokesčių mokėtojų lėšomis. Įvertinus Kačerginės medinės architektūros unikalumą, atsižvelgus į bendruomenės pastabas, savivaldybė ėmėsi medinę vilą gaivinti.

Rašytojai paliko pėdsaką

"Yra Kačerginė ir yra literatūrinė Kačerginė", – sako Kačerginės daugiafunkcio centro kultūrinės veiklos organizatorė Lina Sinkevičienė. Miestelyje paliko pėdsaką ne vienas lietuvių literatūros klasikas.

Pagrindinėje Kačerginės J.Janonio gatvėje stūkso Mašiotų vasarnamis. Kažkada čia gyveno rašytojo Prano Mašioto sūnus – matematikas, pedagogas Jonas Mašiotas su šeima. Pasakų namelį primenančiame buvusiame Mašiotų vasarnamyje kurį laiką veikė seniūnija, dabar juo naudojasi P.ir J.Mašiotų palikimo puoselėtojų draugija. Namelį supa P.Mašioto pasakų parkas. Jame – vaikų ir jaunimo iš medžio išdrožti P.Mašioto pasakų herojai.

Literatūros mylėtojus traukia ir rašytojui Jonui Biliūnui skirtas koplytstulpis J.Biliūno gatvėje, šalia namelio, kuriame rašytojas vasarojęs, ir rašytojo, poeto Vinco Mykolaičio-Putino namelis V.M.Putino gatvėje. Šiame name poetas 1961–1967 m. vasaromis ilsėjosi, kūrė, čia ir mirė. Kačerginės pušų apsuptyje rašytojas vertė Adomo Mickevičiaus "Poną Tadą", rašė atsiminimus, kūrė eilėraščius, tvarkė savo "Raštų" leidimą. "Rašytojui labai patikdavo lietus, žaibai, griaustinis. Nepatiko lenktyninių mašinų gausmas, pasiekdavęs nuo "Nemuno žiedo" trasos", – užsiminė L.Sinkevičienė.

Namo kieme – skulptoriaus Broniaus Zalenso sukurtas paminklas V.Mykolaičiui-Putinui. Netoliese, pušyno pakraštyje, – lietuvių literatūros klasiko garbei sukurtas skulptūrinių suolelių parkas, kuriame – Adolfo Teresiaus ir Vidmanto Vikšraičio kūriniai. Čia kasmet vyksta Poezijos žydėjimo šventė, tapusi tarptautinio festivalio "Poezijos pavasaris" dalimi.

Kituose rašiniuose tęsime paveldo temą.