Prieš 55-erius metus, pastačius Kauno hidroelektrinę, atsirado Kauno marios. Jų vietoje gyvenę žmonės sako, priverstinis išsikraustymas iš namų buvęs labai skausmingas. Specialistai sako, hidroelektrinės statybos buvo neišvengiamos, nes norėta Kauną apsaugoti nuo potvynių.

Samylų įlankoje susirinkę užlieto Nemuno slėnio gyventojai, save vadinantys „dugniečiais“, su skausmu prisimena metus, kai turėjo palikti savo sodybas. Jie sako, kad jų tėvams priverstinis iškraustymas prilygo tremčiai į Sibirą. Valdžios kalbos apie visų namuose būsiančią elektrą neguodė – teko kirsti sodus, griauti namus, perlaidoti artimuosius. Kauno marių regioninio parko duomenimis, dabartinių marių dugne anuomet buvo 35 kaimai, 700 sodybų.

Senoji Nemuno vaga pertvenkta 1959 aisiais – Kauno hidroelektrinės statyba truko trejus metus. Dabar ji – didžiausia atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti hidroelektrinė Lietuvoje.

„Kad ir kaip tai būtų liūdna, bet kitos išeities galbūt ir nebuvo, nes vienas iš svarbiausių tikslų buvo apsaugoti Kauno miestą nuo potvynių, kadangi kiekvienais metais vykdavo didžiuliai potvyniai“, – sako Kauno marių regioninio parko specialistė Ramunė Mikitiejeva.
Prie Kauno marių, didžiausio dirbtinio vandens telkinio Lietuvoje, yra įsikūrę Liaudies buities ir Salomėjos Neries muziejai, Pažaislio vienuolynas, apylinkėse auga reti augalai.

„Ir atodangose gyvena tulžiai, mariose plaukioja labai daug vandens paukščių. Pati gamta ypatingai. Kadangi mes esame prie miesto, prie Kauno, tai miestiečiams pas mus gali atsigauti siela“, – tikina Kauno marių regioninio parko direkcijos vadovė Nijolė Eidukaitienė.
Kauno marių regioniniame parke įrengti pažintiniai takai, galima apžiūrėti itin retas Lietuvoje atodangas.