Remia maisto produktais

Būrys pakaunės ūkininkų praėjusią savaitę sugužėjo į Kauno kunigų seminarijos kiemą. Netrukus iš automobilių jie ėmė krauti maisto produktus: mėsą, paukštieną, vaisius, daržoves, miltus, cukrų.

"Cukrų – į virtuvę, daržoves – į rūsį", – procesui vadovavo seminarijos prokuratorius Zenonas Šalna. Pakaunėje užaugintus žemės ūkio produktus sunešti padėjo klierikai. Į seminarijos rūsį ir virtuvę keliavo kiauliena, elniena, kalakutiena, kiaušiniai, bulvės, morkos, kopūstai, cukrus, miltai, obuoliai.

Ūkininkų tradicija prieš Kalėdas su dovanomis iš savo ūkių aplankyti Kauno kunigų seminariją pakaunėje gimė prieš keturiolika metų. "Su kitais Babtų ūkininkais sugalvojome, kad būtų gražu paremti kunigų seminariją. Kas ką augina, tas to ir atveža. Maža šventė mums visiems", – šypsojosi vienas šios iniciatyvos pradininkų Babtų ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius.

Dabar šią tradiciją tęsia Genutės Staliūnienės vadovaujama Kauno rajono ūkininkų sąjunga.

"Stengiamės pasidalyti tuo, kuo esame turtingi. O turtingi mes savo žemės ūkio produkcija. Vienais metais ji būna geresnė, kitais – blogesnė, bet pasidalyti turime kuo", – pasak G.Staliūnienės, remti kunigų seminarijas skatina ir neraminanti jų studentų mažėjimo tendencija. "Labai norime, kad kunigų seminarijos išliktų, ypač – Kaune, mūsų kaimynystėje, – vylėsi pašnekovė. – Kai kurie ūkininkai prisidėjo lėšomis – atvežėme ir truputėlį pinigėlių, kad seminaristai turėtų kalėdinėms dovanėlėms."

Ne pirmus metus šioje iniciatyvoje dalyvaujantys ūkininkai pasakojo, kad po Naujųjų metų jie paprastai kviečiami į seminariją padėkos vakarui. "Susitinkame su seminarijos studentais, būna nepaprastai gražios Mišios už žemdirbius, už naują derlių, seminaristai jose dažniausiai gieda, po jų – padėkos vakarienė: vaišinamės cepelinais, bendraujame", – G.Staliūnienės žodžiais, tas vakaras ilgam išlieka atmintyje.

"Jūs savo dėmesiu ir meile pasakote mums, kad esame reikalingi", – už paramą ūkininkams dėkojo Kauno kunigų seminarijos rektorius kunigas Ramūnas Norkus. Pasak rektoriaus, seminarijos, kurioje šiuo metu mokosi devyniolika klierikų, podėlius pasiekusios žemės ūkio gėrybės nėra simbolinė parama. "Ūkininkai daug prisideda prie seminaristų išlaikymo. Ši praktika gyva visose vyskupijose: teko dirbti Žemaitijoje – ten taip pat atvažiuoja ūkininkai, pasidalina derliumi, – pasakojo anksčiau Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijai vadovavęs R.Norkus. – Taip pat ūkininkai išreiškia savo tikėjimą: dalijasi tuo, ką gavo iš Viešpaties malonės, ir, ačiū Dievui, padeda būsimiems kunigams, kurie galbūt sugrįš į tas pačias parapijas, iš kurių susirinko ūkininkai, ir patarnaus jiems, teikdami sakramentus."

Rektorius prisipažino, kad ūkininkai jam labai artimi: pats kilęs iš 120 ha žemės dirbusios ūkininkų šeimos. "Traktorių, kombainą vairavau, kapojau malkas, dirbau kitus darbus. Man labai gerai žinoma, kiek darbo reikia įdėti prieš tai, kol tą bulvių ar miltų maišą, kaip čia matėme, iškeli iš mašinos", – pasakojo iš Pašaltuonio kaimo Jurbarko rajone kilęs seminarijos rektorius.

Maltiečių sriuba iš Ežerėlio

Praėjusi ir ši savaitė Ežerėlio maltiečiams – pats darbymetis: su savo išvirta karšta sriuba jie dalyvauja eglutės įžiebimo ceremonijose įvairiose seniūnijose. "Praėjusią savaitę viešėjome Ringauduose ir Zapyškyje, šią savaitę sriuba vaišinsime susirinkusiuosius prie Kalėdų eglės trijose seniūnijose. Trečiadienį mūsų savanoriams teks pasidalyti į dvi grupes – tą dieną dalyvausime įžiebiant eglutes dviejose – Akademijos ir Kačerginės seniūnijose. Ketvirtadienį sriubą virsime savos, Ežerėlio seniūnijos, šventės dalyviams", – įsisukusią darbų karuselę nupasakojo Maltos ordino pagalbos tarnybos (MOPT) Ežerėlio grupės vadovė Irena Tamulevičienė.

Daugiau kaip prieš metus trys Ežerėlio slaugos namų darbuotojos – direktorė I.Tamulevičienė, buhalterė Raimonda Bartašiūnienė ir tuometinė šių namų užimtumo specialistė Jolanta Malinauskaitė – nusprendė įsilieti į Maltos ordino savanorių gretas. Per metus savanorių gretos smarkiai išaugo: šiuo metu MOPT Ežerėlio grupei priklauso 20 savanorių, prie jų šliejasi ir keletas savanoriaujančių moksleivių. Tarp savanorių – slaugos namų, seniūnijos, mokyklos, vietinių įmonių atstovai ir kiti.

Už paaukotas lėšas Ežerėlio maltiečiai vėl verda sriubą ir ruošiasi lankyti skurdžiai gyvenančius, vienišus Ežerėlio ir Zapyškio seniūnijų gyventojus. "Mūsų savanoriai dalyvavo "Maisto banko" akcijoje – apylinkių gyventojai paaukojo maisto už 1 520 eurų. Paaukotus greitai negendančius maisto produktus ateinančiais metais planuojame išvežioti vienišiems seneliams ir kitiems stokojantiems žmonėms", – pasak I.Tamulevičienės, šiems žmonėms į namus Maltos ordino savanoriai kitąmet planuoja vežti ir savo išvirtą sriubą.

Nenori skelbti pavardžių

Vaiko gerovės centre "Gynia" globojami vaikai nekantraudami laukia šeštadienio. Tądien 25 gerovės centro globotiniai sės į autobusą ir išbildės į etnografinę sodybą "Ąžuolų giria" Ukmergės rajone. Sodybos šeimininkas Mantas Dubininkas aštuntus metus iš eilės vaikus pasitiks su šventine programa ir dovanomis. "Tokią šventę mūsų vaikams šis jaunas verslininkas rengia jau aštuonerius metus. Jis iš anksto paprašo vaikų sąrašo ir pagal jų poreikius pats su draugais suruošia vaikams dovanas. Sodyboje mus paprastai pasitinka Kalėdų Senelis ir daug kitų staigmenų", – šypsodamasi pasakojo gerovės centro laikinoji direktorė Regina Bašinskienė.

Prieš Kalėdas dažniau nei paprastai į gerovės centrą užsuka pakaunės mokyklų mokiniai, pavieniai žmonės. "Dabar žmonės vis dažniau nori gerus darbus daryti tyliai: prašo neviešinti jų vardų, pavardžių. Kalėdų laikotarpiu centro globotiniai sulaukia dovanų ir iš užsienio: kai kurios mūsų auklėtojos turi draugų Airijoje, Norvegijoje – jie ir atsiunčia vaikams dovanų", – pasakojo R.Bašinskienė.

Kad būtų šilčiau, kartais užtenka apkabinimo, o kartais reikia šilto megztinio.

Pasak jos, gerovės centrui, įsteigtam vietoje buvusių Pagynės vaikų globos namų, labai daug yra padėjusi įmonių grupė "Nuova", kuri, be kitų gerų darbų, kasmet išperka vaikams kelialapius prie jūros. Buvusius vaikų namus pertvarkant į šeimynas pavardės nenorėjusi viešinti ponia Aušra nupirko kiekvienai šeimynai po viryklę. Tuomet įrengtose atskirose virtuvėlėse maistą vaikai ėmėsi gamintis patys.

Vis dėlto gerovės centras kiekvienais metais sulaukia vis mažiau norinčiųjų padėti. "Žmonės atvažiuoja pas mus, pasižiūri, ir sako: o, kaip gerai jūs gyvenat – argi jums dar reikia padėti?" – atvykstančių reakciją persakė laikinoji direktorė. Ji neslėpė, kad vieno dalyko centro globotiniams dar labai trūksta: "Kai manęs kas paklausia, ko mums labiausiai trūksta, atsakau: bendravimo." Pabendrauti, padėti centre gyvenantiems vaikams pasijusti lygiaverčiais visuomenės nariais geranoriški gyventojai kviečiami visada.

Pildo vaikų svajones

Kauno rajono socialinių paslaugų centro (KRSPC) darbuotojai, per Pyragų dieną surinkę lėšų, išpildė tris vaikų iš pakaunės svajones: nupirko žieminę striukę, sportinius batelius ir kepurę. Taip jie įsitraukė į projektą "Vaikų svajonės", kuriuo siekiama padėti sunkumų patiriančioms šeimoms išpildyti kalėdines vaikų svajones. "Kad būtų šilčiau, kartais užtenka apkabinimo, o kartais reikia šilto megztinio. Šeimos gerovės skyriui gerų žmonių padovanoti švarūs ir tvarkingi drabužėliai, vaikų žaislai bei kiti daiktai greitai suranda naujus namus – socialiniai darbuotojai juos perduoda Kauno rajono gyventojams, šiuo metu patiriantiems sunkumų", – pasakojo centro direktorės pavaduotoja Kristina Stanislovaitienė.

KRSPC Šeimos gerovės skyriaus darbuotojai kartu su labdaros ir paramos fondo "Kelio į viltį" atstovais aplankė Taurakiemio ir Samylų seniūnijose gyvenančias sunkumų patiriančias šeimas, padovanojo joms reikalingų daiktų. Bendrovė "Mimeta" suteikė paramą Babtuose gyvenančiai šeimai statybinėmis medžiagomis. LIONS klubo nariai kompensuoja šeimų, kurioms teikiamos paslaugos centre, arba kitų sunkumų patiriančių šeimų vaikams akinukų įsigijimą. Lavinamųjų priemonių, rūbų įvairius užsiėmimus šiame centre lankantiems vaikams prieš didžiausias metų šventes paprastai atsiunčia Kristina Karsokaitė, suvienijusi Airijos lietuvių bendruomenę.

Garliavos vaikų dienos centras antrus metus dalyvauja Kauno rajono mokinių tarybos inicijuotoje akcijoje "Atverkime širdis". Įsitraukę į šią akciją, vaikų dienos centrą kartą per savaitę lanko Garliavos Jonučių progimnazijos mokytojai. Jų vedamuose kūrybiniuose užsiėmimuose vaikai jau mokėsi velti iš vilnos ir lipdyti iš molio.

Senjorai – Kauno rajono trečiojo amžiaus universiteto studentai – įsitraukę į akciją "Šiltos Kalėdos" mezgė kojines, pirštines, šalikus, megztinius socialinę atskirtį patiriantiems pakaunės gyventojams. Artimiausiu metu šie ne tik kūną, bet ir sielas sušildantys mezginiai turėtų pasiekti tuos, kuriems jie skirti. "Mūsų socialiniai darbuotojai nuolat ieško galinčiųjų padėti ir paremti, tarpininkauja perduodant paramą, todėl nuolat atranda geros valios žmonių ir organizacijų, kurių vienkartinė pagalba yra be galo svarbi ir vertinga", – sakė K.Stanislovaitienė.

Centro Šeimos gerovės skyriuje veikusiose kalėdinėse dirbtuvėse gimę Advento vainikai jau papuošė pakaunės gyventojų namus, kad po dienos darbų pakviestų visą šeimą bendram pokalbiui, pabuvimui kartu, pasidalijimui dienos rūpesčiais ir džiaugsmais.

Pastebi ir neigiamų dalykų

Senoliai, gyvenantys Muniškių slaugos namuose, dabar ypač laukia pakaunės moksleivių. Prisidedantys prie gerumo akcijos "Atverkime širdis" vaikai netrukus papuoš slaugos namų salę, kur vyksta šios mažos bendruomenės šventės, ir senjorų kambarius. Vėliau senelių kasdienybę turėtų praskaidrinti Domeikavos darželinukai, žadėję atvežti savos gamybos angeliukų, ir Kauno rajono savivaldybės atstovai, taip pat paprastai atvykstantys su dovanomis.

Vis dėlto slaugos namų direktorė Irena Augonienė pastebi neigiamą tendenciją: verslo įmones vis sunkiau prikalbinti padėti senoliams. "Manau, turėtų būti garbės reikalas dalytis, ypač šalia esančioms įmonėms. To nėra. Vienas kitas stebuklas įvyksta. Pavyzdžiui, bendrovė "Dojus agro", kurios filialas veikia čia pat, mums kasmet po truputį padeda, paaukoja lėšų, jų darbuotojai pernai mūsų senoliams net surengė šokių pamokas. Draudimo bendrovė "Aon Baltic" taip pat yra padėjusi. Kauno M.K.Čiurlionio LIONS klubas kasmet prieš šventes atveža tortą. Tačiau tendencijos padėti seneliams iš verslo pusės nėra. Kai darėme slaugos namų rekonstrukciją, europinės paramos negavau. Trūko lėšų, tai įkeičiau savo turtą, kad gautume paskolą. Kreipiausi į visas aplink Muniškes esančias finansiškai stiprias įmones – jokios paramos, išskyrus iš "Dojus agro", negavau. O kai vieną kartą nueini ir nieko negauni, antrą kartą eiti gėda", – nemalonią patirtį įvardijo pašnekovė.