Lietuvos regbio klubai pradėjo naują sezoną. Kauno sportininkai jį pasitiko kupini nerimo. Kodėl?

Sąlygos – apgailėtinos

"Štai čia turėtų būti tribūnos, persirengimo kambariai, svarmenų salė, pagalbinės patalpos, – rodydamas į aplūžusius suoliukus ir styrančius metalinius strypus pasakojo Kauno "Ąžuolo-FM Tauro" klubo vadovas Vytautas Vasilenka. – Tolėliau – buvusi biliardinė ir pirtis, dabar ten trainiojasi narkomanai."

Ekskursija po Partizanų g. 192 įsikūrusį regbio aikštyną, likus kelioms dienoms iki sezono pradžios, nuteikė slogiai. Ne ką geriau, nei nušiurusi aplinka, atrodė ir pats aikštynas. Veja, įmirkusi vandenyje, aikštėje – stiklo šukės, galinčios sužeisti žaidėjus. Kas keli metrai – šunų išmatų krūvelės.

"Darome, ką galime: renkame talkas, patys treneriai iškasė drenažą. Prieš rungtynes apsikuopiame, bet akivaizdu, kad sportininkams sąlygos – nenormalios. Įsivaizduokite: žaidėjas, bėgdamas aikštės pakraščiu, gali užkliūti už medžių šakų!" – dėstė V.Vasilenka.

Pinigai pasiklydo

Trenerio žodžiais, regbininkai šiame stadione glaudžiasi jau beveik keturis dešimtmečius, tačiau pastaraisiais metais situacija tik blogėjo.

Pats ne vienus metus politikoje praleidęs regbio specialistas daugiausia klausimų turi buvusiai miesto valdžiai. Pasak jo, kol dar pats ėjo atsakingas pareigas, sugebėdavo apginti regbio interesus, o pasitraukęs pajuto keistą vilkinimą.

Kad ir iš pažiūros elementari situacija dėl medžių: žaidėjai ir treneriai patys apipjaustytų šakas, sutvarkytų puvėkus, keliančius grėsmę ir stadione bėgiojantiems vaikams, tačiau niekaip nesulaukia valdininkų pagalbos, o pastarieji priklausomi nuo tokiems darbams pažadėtų, bet nežinia kur įstrigusių lėšų.

Dar keistesnė stadiono rekonstrukcijos, kuri gyvybiškai būtina, situacija. Pašnekovo teigimu, po sėkmingai pasibaigusio teismų maratono dėl sklypų aikštyno teritorijoje Kauno miesto taryba pernai lapkritį nutarė skirti lėšų stadiono rekonstrukcijos projektui. Jame išsamiai sudėlioti ne tik būtini aplinkos pakeitimai, bet ir trijų aikščių įrengimas bei renovacija. Pagal projektą būtų iš pagrindų atgaivinta varžybų aikštė, antroji būtų padengta sintetine danga, čia galėtų rungtyniauti ir futbolininkai bei žolės riedulininkai, būtų įrengta aikštelė ir jauniesiems regbininkams.

Nepaisant tarybos sprendimo, pinigai į miesto 2015-ųjų metų biudžetą nebuvo įtraukti – įstrigo Biudžeto ir finansų komitete. Vis dėlto vėliau regbininkai, padedami futbolo mokyklos "Tauras" bei Kūno kultūros ir sporto skyriaus, įtikino politikus. Šie vietoj aikštyno investiciniam ir techniniam projektui prašytų 50 tūkst. eurų skyrė 11,4 tūkst. eurų. O ir tos lėšos bus pervestos tik 2015-ųjų pabaigoje, jau sezonui pasibaigus.

Persirengs aikštėje?

Šiemet Kauno regbininkų laukia atsakingiausias organizacinis išbandymas – birželio 13–14 d. vyksiantis Europos moterų regbio-7 A diviziono čempionatas.

Europos regbio asociacijos valdybos narys V.Vasilenka prisideda prie turnyro organizavimo. Šioms varžyboms miesto savivaldybė lėšų neskyrė, nors planavo duoti bent 5 tūkst. litų. Organizatoriai viliasi, kad su naujaisiais miesto vadovais pavyks susitarti dėl leidimo porą dienų nemokamai naudotis S.Dariaus ir S.Girėno sporto centru.
Pagrindinis miesto stadionas išlaikys tik varžybų krūvį, o dvylikai čempionato dalyvių dar reikės treniruočių. Joms geriausiai tiktų regbio aikštynas Partizanų g., tačiau jam būtinos skubios investicijos. Antraip užsienietėms teks sportuoti griuvėsiuose.

"Suvažiuos moterys iš Švedijos, Lenkijos, Šveicarijos ir pamatys tokį vaizdą. Kur joms reikės persirenginėti? Aikštėje, prie išlūžusių suoliukų? Stebint praeiviams ir aplinkinių namų gyventojams? Nežinau, kaip tai atsilieptų mūsų miesto ir šalies įvaizdžiui", – gūžčiojo V.Vasilenka.

Grandai neatvažiuos

Po pernai Kaune sėkmingai surengto Europos regbio vyrų A diviziono septyniukių čempionato, kuriame triumfavo lietuviai, Senojo žemyno regbio asociacijos vadovai svarstė galimybę mūsų miestui patikėti aukščiausio lygio – elito diviziono – pirmenybes.

Anglija, Škotija, Velsas, Prancūzija, Vokietija, Belgija – iš šių šalių į Kauną būtų sugužėjusios ne tik komandos, bet ir tūkstančiai turistų.

"Būtų atvykę žmonės iš turtingų valstybių. Jie norėtų ne tik pamatyti varžybas, bet ir gerai praleisti laiką. Koks galėjo būti mūsų miestui ekonominis efektas?" – retoriškai klausė V.Vasilenka.

Deja, lietuviai, realiai įvertinę savo galimybes, nedrįso teikti paraiškos organizuoti regbio grandų varžybas.