Gimtasis miestas

Profesorius H. Minkovskis (Hermann Minkowski), matematikas, vienas reliatyvumo teorijos pradininkų, 1864 m. birželio 22 d. gimė Kaune. Jis sukūrė geometrinę skaičių teoriją ir išplėtojo kvadratinių formų geometriją, geometrinių sveikųjų skaičių verčių tinklelį ir kt. Suformulavo ir pradėjo spręsti geometrijos uždavinį apie tam tikrų iškilių paviršių egzistavimą. Šis uždavinys vadinamas Minkovskio problema.

Konferencijos įkvėpėja ir organizatorė, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) dekanė doc. dr. Bronė Narkevičienė teigė, kad turime didžiuotis, jog garsusis matematikas, vienas reliatyvumo teorijos pradininkų, gimė ir augo Kaune, iki aštuonerių metų mokėsi Kauno gubernijos (dabar – Maironio) gimnazijoje, kasdien Aleksoto tiltu keliavo į užsiėmimus.

„Dėkoju Georgo Augusto Getingeno universiteto profesoriui dr. Jorgui Brüdernui už bendrystę organizuojant konferenciją, suburiant puikų programinį komitetą ir pakviečiant išskirtinių plenarinių pranešėjų“, – sakė ji.

Persikėlė į Karaliaučių

H. Minkovskio tėvas Levinas Minkovskis buvo javų pirklys. Hermanas šeimoje buvo trečias sūnus. Dar prieš pradėdamas lankyti mokyklą, išmoko skaityti, rašyti, skaičiuoti. Kartu su broliu Oskaru (vėliau tapusiu garsiu mediku, tyrinėjusiu tuo metu nepagydomą ligą – cukrinį diabetą, ir savo tyrimais atvėrusiu kelią insulinui sukurti) mėgo klaidžioti Aleksote, Svirbės ir Keigalos upelių pakrantėmis, o su tėvu plaukti prekių prikrautais laivais į Klaipėdą, Tilžę, Karaliaučių, Gdanską.

Be Oskaro ir Hermano, L. Minkovskis su žmona augino dar du berniukus ir dukterį. Šeima neskurdo, prekyba grūdais buvo gana pelninga. Praūžus 1863-iųjų sukilimui, tėvas L. Minkovskis Kaune nupirko sklypą ir užsakė sinagogos projektą. Deja, statybų pabaigos nesulaukė ir niekada nebepamatė – 1872-aisiais Minkovskių šeima paliko Aleksotą ir persikėlė į Karaliaučių.

Nuo 1872 m. H. Minkovskis mokėsi Karaliaučiaus gimnazijoje, nuo 1880 m. studijavo šio miesto universitete. 1883 m. už pasiekimus matematikos srityje Paryžiaus mokslų akademija jam skyrė didžiąją matematikos mokslų premiją (pranc. Grand Prix des Sciences Matematiques).

1885 m. Karaliaučiaus universitete H. Minkovskis apsigynė mokslų daktaro disertaciją (vadovas – Carlas Louisas Ferdinandas von Lindemannas). Matematikos profesoriumi H. Minkovskis dirbo Bonos (1887–1894), Karaliaučiaus (1894–1896), Ciuricho (1896–1902) universitetuose. Ciuriche H. Minkovskis dėstė matematiką būsimam reliatyvumo teorijos kūrėjui Albertui Einšteinui. Nuo 1902 m. profesoriavo Vokietijos Georgo Augusto Getingeno universitete. Šiame mieste 1909 m. sausio 12 d., būdamas 44-erių, mirė.

H. Minkovskis buvo kuklus, nuoširdus žmogus. 1905 m., jau būdamas garsus matematikas, aplankė gimtajį Kauną ir savo pirmąją gimnaziją, kur buvo iškilmingai sutiktas. 1922 m. mokslininko atminimui pagrindinė Žemosios Fredos gatvė Aleksote, kurioje stovėjo Minkovskių namas, pavadinta sulietuvintu H. Minkauskio vardu. 1989 m. gatvei suteiktas Hermano ir Oskaro Minkovskių pavadinimas.

1883 m. už pasiekimus matematikos srityje Paryžiaus mokslų akademija jam skyrė didžiąją matematikos mokslų premiją.

55 pranešimai

Konferencija, skirta garsaus matematikos mokslininko atminimui, vyksta istorinėje universiteto Auloje, A. Mickevičiaus g. 37, Kaune, kurioje 1922 m. vasario 16 d. buvo iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas ir perskaitytas Lietuvos Respublikos prezidento pareigas einančio Aleksandro Stulginskio įsakymas apie universiteto įsteigimą.

Per tris konferencijos dienas bus perskaityti 55 moksliniai pranešimai. Juos auditorijai pristatys garsiausių Europos ir pasaulio universitetų mokslininkai.

„Ypač didžiuojuosi ir dėkoju į konferenciją atvykstantiems H. Minkovskio ainiams. Jų apsilankymas sustiprins ir dar labiau įprasmins didžiojo mokslininko atminimui skirtą mokslo konferenciją profesoriaus gimtajame mieste Kaune“, – teigė konferencijos organizatorė B. Narkevičienė.