Nepasiima savų?

Kauno rajono savivaldybės atstovai pasisakė, su kokiais iššūkiais susidūrė po to, kai buvo patvirtintas sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymas dėl privalomo karantino visiems grįžusiems ne namuose, o būtent savivaldybės patalpose.

Kauno oro uostas yra būtent Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, tad atskridus keliems lėktuvams, rajono atstovai turėjo pasirūpinti tautiečių laikinu apgyvendinimu. Pasak Kauno rajono mero patarėjo Edmundo Mališausko, kai kurios savivaldybės labai greitai pasiėmė savo gyventojus ir juos karantinuos būtent toje savivaldybėje, kurioje gyventojai deklaravę savo gyvenamąją vietą. Tačiau pasirūpinti savo gyventojams pavyko ne visiems.

„Antradienį vakare Kauno rajono savivaldybė apgyvendino maždaug 200 iš Jungtinės Karalystės atvykusių Lietuvos gyventojų: parūpinome transportą (5 autobusus), vakare ir ryte pamaitinome, suteikėme nakvynę. Susisiekėme su kitomis savivaldybėmis. Didžioji dalis operatyviai pasiima savo gyventojus saviizoliacijai. Ypač konstruktyviai bendradarbiaujame su Jonavos, Lazdijų, Kaišiadorių, Telšių ir kitomis savivaldybėmis.

Deja, turime ir kitų pavyzdžių. Į Kauno rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centrą kreipėsi Kauno miesto gyventojai, kurie tvirtino, kad Kauno miesto savivaldybė jų nepasiima. Iš viso šiuo metu Kauno rajono apgyvendinimo įstaigose yra maždaug 40 Kauno miesto gyventojų. Tarp jų – ir Kauno mieste nedeklaravusių gyvenamosios vietos“, – komentavo E.Mališauskas.

Šiomis dienomis į Kauno oro uostą dar turėtų atskristi keli lėktuvai, kuriais lietuviai grįš iš įvairių pasaulio kampelių. Pagal dabar galiojančią tvarką, Kauno rajonas turėtų visais pasirūpinti, tačiau tai padaryti – didelis iššūkis.

„Pagal Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo A. Verygos vis dar galiojantį potvarkį, privalome pasirūpinti ir šiais keleiviais. Be to, esame atsakingi už Kauno rajono gyventojus, kurie kerta kitus sienos patikros punktus (Vilniaus oro uoste, Klaipėdos uoste).

Mes neskirstome žmonių į savus ir svetimus, tačiau šiuos sudėtingu laikotarpiu norėtųsi protingumo kriterijais paremtų sprendimų, didesnio supratimo, konstruktyvesnio bendradarbiavimo tarp institucijų“, – teigė Kauno rajono mero patarėjas.

Negali grįžti į miestą

Tarsi niekieno piliečiais tapo tie lietuviai, kurie turi namus vienoje savivaldybėje, bet gyvenamąją vietą deklaravo kitur. Kauno rajonas tokius tautiečius laikinai priglaudė, tačiau jiems nėra galimybių grįžti ten, kur jie realiai gyvena.

Į tokią situaciją pateko iš užsienio pastarosiomis dienomis grįžusi kaunietė Marija N. Moteris Kaune turi namus, galėtų juose netrukdomai izoliuotis, tačiau jai neleidžiama grįžti į šį miestą dėl to, jog ji nėra Kaune deklaravusi savo gyvenamosios vietos. Ji to padaryti negali, nes su savimi turi tik užsienio banko kortelę, o to nepakanka norit deklaravimo prašymą užpildyti nuotoliniu būdu. Moteris vis dar laukia atsakymų, ką jai daryti, tačiau, pasak jos, kol kas Kaunas tokio likimo žmonių pasiimti neskuba.

Stengiasi pasirūpinti visais

Kauno miesto savivaldybės atstovai surengtoje spaudos konferencijoje aiškino, kad miestas paruošęs įvairių patalpų privalomam karantinui ir pasirūpins ir tais, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos Kaune, bet pageidauja būti karantinuojami būtent šiame mieste.

„Kaip ir buvo numatyta, Kauno miesto savivaldybė perima visus Kauno miesto gyventojus iš tų savivaldybių, pro kurių teritoriją jie atvyko į Lietuvą. Pasiimame kauniečius nuo pasienio, oro ir jūrų uostų. Antradienį parsivežėme dalį miestiečių iš Vilniaus oro uosto. Trečiadienį daugiau gavome informacijos iš Vilniaus ir Klaipėdos savivaldybių bei kiek yra atvykę pro Kauno rajoną. Juos taip pat perimame ir apgyvendiname Kauno viešbučiuose bei kitose patalpose, pritaikytose saviizoliacijai“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Yra didelė problema, jog mes iš anksto neturime informacijos, kiek kauniečių sugrįžta tam tikru reisu ir negalime prognozuoti, kiek reikės transporto bei apgyvendinimo vietų.

Jis nurodė, kad visi gyventojai, kurie patenka į kitas savivaldybes, turėtų apie tai pranešti specialiai įsteigta linija, numeriu 8-677 94119 ir tiesiogiai su atsakingais miesto atstovais sutarti dėl laikino apgyvendinimo Kaune. Taip pat miesto ekstremalios situacijos centro vadovas akcentavo, jog stengiamasi kuo greičiau apie miesto gyventojus surinkti informaciją bei juos pasiimti iš kitų savivaldybių dar prieš tai, kol jie ten paskirstomi į viešbučius.

P.Keras aiškino, kad kol kas informacija apie tuos, kurie nedeklaravo gyvenamosios vietos Kaune, šiek tiek stringa, bet jei asmuo turi ryšį su Kaunu, miestas vis tiek stengsis juo pasirūpinti ir apgyvendinti būtent Kaune.

„Yra didelė problema, jog mes iš anksto neturime informacijos, kiek kauniečių sugrįžta tam tikru reisu ir negalime prognozuoti, kiek reikės transporto bei apgyvendinimo vietų“, – pridūrė pranešėjas.

Paulius Keras

Kiek kauniečių jau parvežė?

Konferencijos metu P.Keras nurodė, kad iki trečiadienio vakaro planuojama į Kauną iš kitų savivaldybių, į kurias žmonės grįžo iš užsienio, atsivežti apie 100 kauniečių. Šiai dienai miestas saviizoliacijai yra paruošęs apie 400 vietų.

Dalis kauniečių gali sulaukti malonės ir galės izoliuotis savo namuose, o likusieji turės laikinai apsistoti miesto parinktose patalpose. Skaičiuojama, jog tie, kurie jau sugrįžo į Lietuvą, laikinas apgyvendinimo įstaigas Kaune gali pasiekti per maždaug 12 val.

„Mes negalime patys nuspręsti, kam daryti išimtis ir leisti grįžti karantinui į namus, tačiau rekomenduojama šeimoms su vaikais, ypač, jei jie turi atskirą namą, izoliuotis patiems. Su Sveikatos ministerija diskutuojame šiuo klausimu“, – aiškino savivaldybės atstovas.

Jis nurodė, kad dabar vienose patalpose apgyvendinama tik vienos šeimos nariai arba asmenys, kurie keliavo kartu ir pageidauja karantino laiką taip pat praleisti kartu. Kai kurie keliautojai sutiko patys sumokėti už apgyvendinimą ir maitinimą, kitais – miestas rūpinsis iš savo kišenės. Izoliuotiems asmenims yra tiekiamas maistas.