Generalinė prokuratūra Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo buvo visiškai išteisintas buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Jis kaltintas organizavęs piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumentų klastojimą.

Apeliacinis skundas paduotas liepos 18 dieną, pranešė Generalinė prokuratūra.

"Minėtas nuosprendis buvo apskųstas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl to netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nuosprendžio kitų asmenų atžvilgiu prokuratūra neskundė, nes teismas, kaip ir prašė prokuroras, pripažino juos kaltais ir skyrė tinkamą bausmę", skelbia prokuratūra.

Liepos 1 dieną paskelbtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu V.Muntianas buvo visiškai išteisintas, nors prokuratūra siūlė jam skirti trejus metus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant dvejiem metams. Dabar Apeliacinio teismo prašoma skirti šią anksčiau prašytą bausmę.

Lietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai Kristina Petrošienė sakė, kad baudžiamoji byla su skundais gauta rugpjūčio 10 dieną, jai nagrinėti paskirta spalio 27 diena.

Skundus Apeliaciniam teismui taip pat parašė nuteistieji Virginijus Vizabaras, Antanas Balutis ir Birutė Jablonskienė.

Pareigūnai kaltina V.Muntianą 2007 metų birželį-gruodį organizavus valstybės tarnautojo - Kauno apskrities viršininko pavaduotojo V.Vizbaro - piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos dėl jam faktiškai priklausančio sklypo.

Be to, būdamas Seimo pirmininku V.Muntianas esą organizavo neteisėtą blokų įkasimą faktiškai jo valdomame sklype, taip siekdamas imituoti senus pamatus, kad vėliau galėtų toje vietoje pradėti statybas.

V.Muntianas visą laiką neigė kaltę, tačiau esą nenorėdamas kompromituoti Seimo ir Pilietinės demokratijos partijos, kuriai tuomet vadovavo, politikas 2008 metų pavasarį atsistatydino iš parlamento pirmininko ir partijos lyderio pareigų.

Po 2008 metų spalį vykusių rinkimų V.Muntianas į parlamentą nebuvo išrinktas.

Drauge su juo buvo teisiami buvęs Kauno apskrities viršininko pavaduotojas V.Vizbaras, buvęs Kauno miesto vicemeras A.Balutis, Kauno verslininkės Laima Baranauskienė ir B.Jablonskienė.

V.Vizbaras kaltintas kyšio priėmimu, verslininkės - didelės vertės kyšio davimu ir dokumentų klastojimu, A.Balutis - pagalba duodant kyšį.

Teismas V.Vizbarą pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir nuteisė kalėti realia ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Iš jo valstybės naudai konfiskuota per 100 tūkst. litų, kuriuos, kaip manoma, valdininkas gavo kaip kyšį.

A.Balutis nuteistas vieneriems metams, bausmės vykdymą atidedant tam pačiam laikui. L.Baranauskienė nuteista dvejiem metams ir šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiem metams. B.Jablonskienė nuteista dvejiem metams, bausmės vykdymą atidedant tam pačiam laikui.

Iš viso šią bylą sudaro trys epizodai, kuriuos sieja V.Vizbaro nusikalstama veikla. Buvęs parlamento vadovas dalyvavo viename iš šių epizodų.