Nepraranda vilties

Kauno rajone esančios Domeikavos bendruomenė ketvirtadienį surengė dar vieną protesto akciją dėl jų kaimynystėje įrengtų pusiaukelės namų. Pasak protesto dalyvių, žmonės nepraranda vilties, jog pusiaukelės namai bus uždaryti ir jie vėl galės mėgautis kaimynyste.

Kaip pranešė bendruomenė, šiuo metu Kauno rajono savivaldybės interneto svetainėje skelbiamas Nacionalinės žemės tarnybos prašymas savivaldybei pakeisti Domeikavos pusiaukelės namų žemės sklypo paskirtį iš komercinės į visuomeninę. Suinteresuotos pusės gali pateikti savo pozicijas dėl galimų pokyčių, todėl protestas – viena formų, kad žmonių balsas būtų išgirstas. Pasak vietinių, jie mielai kaimynystėje turėtų meno erdvę, kurioje – įvairūs būreliai, o ne pusiaukelės namus, kuriuose gyvena nuteistieji ir iš ten jie turi galimybę eiti į darbus. „Prašome savivaldybės palaikymo, nes dabar jie viską sprendžia, ar keisti žemės paskirtį. Jei pakeis, bus viena iš mūsų pergalių, nes žmonės tikrai pasisako prieš pusiaukelės namus, jau surinkta apie 5 tūkst. parašų.

Kai bus kitas patikrinimas, bus skirtos baudos, tada jos bus mokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų?

Be to, teisingumo ministrė ir Kalėjimų departamentas elgiasi ne pagal įstatymą, nes buvo įspėti ir prokuratūros, ir savivaldybės, ir Statybų inspekcijos, kad veikla neteisėta, bet pusiaukelės namai vis tiek pas mus veikia. Tai kai bus kitas patikrinimas, bus skirtos baudos, tada jos bus mokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų?“ – kalbėjo vietos gyventojas.

Susirinkę žmonės tikino, kad pavyko pasiekti mažų pergalių. Viena tokių – Domeikavoje nebus Probacijos tarnybos, mat pagal pirminį projektą pastate turėjo įsikurti ir ši tarnyba, ir pusiaukelės namai.

„Čia protestuodami norime parodyti, kad dar nesusitaikėme su pusiaukelės namais ir nesitaikysime. Mus pilnai tenkintų, jei savivaldybė perimtų pastatą ir jį panaudotų visuomenės poreikiams. Tikrai būtų gerai ten vaikams įkurti meno mokyklą“, – kalbėjo po Kauno rajono langais kartu su kitais protestuotojais sutiktas Rolandas.

Redakcijos nuotr.

Bijo dėl vaikų

Kalbinti protestuotojai tikino, kad didžiausia baimė, kad šalia Domeikavos pusiaukelės namų yra ugdymo įstaigos, netoli renkasi vaikai, todėl jiems tokia kaimynystė daro neigiamą įtaką.

Kadangi iki dešimties nuteistųjų Domeikavoje buvo apgyvendinti dar praėjusiais metais, pasiteiravome, ar vietiniai gyventojai mato šiuos žmones, ar tikrai baimės pagrįstos. Kai kurie vardijo, kad kol kas akistatos su pusiaukelės namų gyventojais jie neturėjo, tačiau žmonės baiminasi, kad tokie susitikimai bus neišvengiami kai atšils orai.

„Jiems pasakyta, kad jie nesilankytų viešosiose vietose, neitų į mūsų parduotuves. Tai dabar jie specialiai nesivaidena, norima sudaryti įspūdį, kad viskas čia gražu ir gera. Bet taip visą laiką juk nebus“, – pasisakė vienas protesto dalyvių.

„Mes tikrai nenorim tokių kaimynų. Čia tikrai galėtų būti kas nors vertingesnio. Dabar žiemą jiems (pusiaukelės namų gyventojams – red. past.) nereikia gamtos, jie turi šiltus kambarius ir ten būna, bet kas bus vasarą? Juk jie nesėdės visą laiką tose būdelėse. Su nerimu laukiam to laiko, nes aplink renkasi būriai vaikų, kaip iš kokio bičių avilio paleisti. Tai nežinai, ką tie vaikai sutiks. Mano nuomone, kadangi pusiaukelės namams buvo skirtas milijonas, tai už tokią sumą galėjo neutralioje vietoje pastatyti ne vieną pastatą ir lai jie ten važinėjasi į darbus, bet ne centrinėje gyvenvietėje“, – pasisakė Onutė.

Redakcijos nuotr.

Kova tęsiasi kelis mėnesius

Primename, kad Domeikavos gyventojai dėl pusiaukelės namų kovoja jau ne vieną mėnesį. Žmonės raštais užvertę įvairias institucijas ir siekia, kad toks objektas būtų uždarytas.

Kaip nurodė BNS, 2023-iųjų gruodžio 21-ąją žemės sklypo nuomos sutartis nutraukta.

„Atsižvelgiant į tai, kad pastatus, esančius šiame sklype patikėjimo teise valdo Lietuvos kalėjimų tarnyba, kuri komercinės veiklos nevykdo, NŽT Kauno rajono skyrius gruodžio pabaigoje kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę su prašymu pakeisti šio valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą: iš komercinės paskirties objektų teritorijos į visuomeninės paskirties objektų teritoriją“, – BNS sakė R. Golubovas.

Jis pažymėjo, kad statinių naudojimo priežiūrą ir naudojimo pagal paskirtį vertinimą atlieka savivaldybės, tad „ar pusiaukelės namai galės tęsti veiklą, atsižvelgiant į sklypo paskirtį, gali atsakyti tik savivaldybės administracija“.

Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas BNS nurodė, kad savivaldybė dar nenusprendė, ar tenkins NŽT prašymą – vyksta konsultacijos su teisininkais.

BNS anksčiau skelbė, kad sausį Kauno apygardos prokuratūra panaikino Specialiųjų tyrimų tarnybos nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl šių pusiaukelės steigimo. Tarnybai nurodyta atlikti papildomus pareiškime išdėstytų aplinkybių patikslinimo veiksmus.

Be to, praėjusį mėnesį posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba nutarė siekti Domeikavos seniūnijoje veikiančių pusiaukelės namų pastato perėmimo. Kaip nurodė BNS, šiuo metu pusiaukelės namuose gyvena dešimt nuteistųjų. Visi jie susirado darbą, du iš jų savanoriauja vietos nevyriausybinėse organizacijose. Pusiaukelės namų tinklas Lietuvoje plėtojamas įgyvendinant Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamą projektą.