Nepasitenkinimo balsai

Protesto iniciatoriai skelbė, jog tokia akcija siekiama atkreipi Kauno miesto savivaldybės vadovų dėmesį, kad šie imtųsi veiksmų ir pašto pastatą priglaustų savo žinion. Be to, pasak protesto rengėjų, paštininkai nori ir toliau dirbti tarpukario modernizmo architektūros stiliaus pastate.

„Pašto darbuotojai kviečia miestiečius į protestą prieš Kauno centrinio pašto pardavimą. Raginame atsakingas institucijas imtis priemonių, kad istorinis pastatas liktų viešu turtu, o nenaudojamos patalpos būtų pritaikytos visuomeniniams poreikiams“, – taip į protesto akciją miestiečius kvietė organizatoriai.

Protestuotojai nurodė, kad nepasitenkinimą sukėlė Lietuvos pašto sprendimas parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus, esą jie neatitinka šių dienų poreikių ir bendrovei per daug kainuoja jų išlaikymas. Tačiau protesto iniciatoriai laikėsi pozicijos, kad šie istoriniai pastatai turi būti išsaugoti visuomenės poreikiams.

„Istorinių miestų pastatų pardavimas sukėlė susirūpinimą visuomenėje – parduoti pastatai ne tik praras savo pirminę funkciją, bet ir iškils grėsmė autentiškai architektūrai. Dėl Kauno pašto iškeldinimo kenčia klientai. „Akropolyje“ įkurdinto naujojo pašto patalpos yra kur kas mažesnės. Be to, dėl Kauno centrinio pašto pardavimo nukentės, visų pirmą, pašto darbuotojai. Iš centro į Varnių gatvėje esančias patalpas planuojami perkelti pašto darbuotojai pašto siuntas turės gabenti ilgesnį atstumą. Dėl to darbas apsunkinamas tiek fiziškai, tiek laiko prasme, bet už papildomą darbą paliekamas toks pat žemas atlyginimas. Pašto vadovybė pertvarkydama įmonės veiklą vadovaujasi tik „kaštų mažinimo” logika ir neatsižvelgia į darbuotojų gerovę bei interesus“, – problemas dėstė protestuotojai.

Prie savivaldybės susirinko ne tik paštininkai, bet ir kelių profsąjungų atstovai. Susirinkusieji rašė laiškus merui, skandavo šūkius bei rankose laikė palaktus su užrašais „Mūsų neoptimizuosit“, „Šalin rankas nuo bendro turto“ ar „Pašto neparduosim“. Kalbinti protesto dalyviai tikino, kad miestas turėtų perimti paštą ir jį išsaugoti.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

„Siekiame išsaugoti Kauno centrinį paštą kaip viešą erdvę, prieinamą visiems. Manome, kad miesto meras turėtų atliepti miestiečių valią ir turėtų sustabdyti aukcioną. Jei Lietuvos paštas tikrai negali pastato išlaikyti, jį turėtų perimti miestas ir pritaikyti kultūriniams ar socialiniams miestiečių poreikiams. Jei paštas būtų išsaugotas, būtų išsaugota ir darbuotojų darbo vieta. Manome, kad esamą paštą meras galėtų palikti, o nenaudojamas erdves pritaikytų visuomenės poreikiams“, – kalbėjo Gegužės 1-osios profsąjungos atstovas Jurgis Valiukevičius ir Kauno centrinio pašto darbuotoja Raimonda Regelskienė.

Paštininkai piktinosi ir dėl to, kad uždarius Centrinį paštą, dalis laiškininkų bus perkelti į Varnių gatvę. Ten esą nebus patogu aptarnauti miestiečių.

Miesto pozicija

Kauno centrinio pašto pastatas priklauso Lietuvos paštui. Kauno vadovai jau anksčiau yra pasisakę, kad tokio pastato išlaikymas miestui taptų našta, todėl geriau, kad čia įsikurtų verslas ir taip atgaivintų pastatą bei jį pritaikytų kauniečių poreikiams. Protestuotojų akivaizdoje miesto atstovai laikosi tokios pat pozicijos.

Jei Lietuvos paštas tikrai negali pastato išlaikyti, jį turėtų perimti miestas ir pritaikyti kultūriniams ar socialiniams miestiečių poreikiams.

„Keista, kad protestas rengiamas ne po Lietuvos pašto ar centrinės valdžios langais, o prie miesto savivaldybės. Pastatas nepriklauso Kauno miesto savivaldybei ir ne savivaldybė ėmėsi jį pardavinėti. Akivaizdu, jog kažkas bando manipuliuoti šia problema, norėdami pasikelti savo politinius reitingus prieš artėjančius Seimo rinkimus“, – pastebėjo Kauno miesto mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.

„Kauno centrinis paštas yra didžiulė kultūrinė vertybė ir neabejotinai turi būti branginamas ir puoselėjamas. Iš Kauno jo tikrai niekas neiškels ir kitokio objekto čia nepastatys. Tai vienas ryškiausių tarpukario architektūros objektų, kurį saugo valstybė. Deja, savivaldybė neturi lėšų tokio sakralaus objekto nupirkimui, restauravimui, įveiklinimui ir eksploatavimui.

Privatus verslas, kitos suinteresuotos organizacijos ar net pati valstybė, kuriai ir priklauso Lietuvos paštas, tikrai galėtų pasirūpinti, kad iki šiol menkai prižiūrėtas unikalus architektūros kūrinys būtų sutvarkytas, vėl taptų gyvas, gausiai lankomas visuomenės traukos objektas“, – toliau tęsė M.Jurgutis.

Paštas – ant prekystalio

Lietuvos pašto atstovai patvirtino, kad Kauno centrinio pašto aukciono procedūra yra prasidėjusi, tačiau jei miesto savivaldybė arba Vyriausybė persigalvotų ir pastatą perimtų, aukcionas būtų nutrauktas.

„Šiuo metu pastatas pardavinėjamas, bet reikia pabrėžti, kad dėl Kauno centrinio pašto diskusijos vyksta jau gerus metus. Atėjusi vadovybė ėmėsi diskusijų, ką daryti su šiuo pastatu, nes Lietuvos paštas neturi jokių finansinių galimybių jį išlaikyti ir suremontuoti. Buvo suteiktas paminklo statusas tam, kad būtų galima teisiškai iš Lietuvos pašto perimti pastatą ir atlyginti bendrovei. Deja, nei Kultūros ministerija, nei savivaldybė ar Vyriausybė neperėmė šio pastato ir mes gavome visus raštus, kad pastatą galime parduoti. Bet Lietuvos paštas ir dabar yra atviras diskusijoms, tad jei iš valstybės pusės atsirastų noras pastatą paimti ir įveiklinti, mes tikrai pasiruošę pastatą perduoti“, – aiškino Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

Ji nurodė, kad kol kas negalima atskleisti, ar Kauno centrinio pašto pastatu domisi pirkėjai. Pagal procedūrą šiuo metu pirkėjai gali apžiūrėti pastatą ir vėliau dėl jo varžytis aukcione.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Nepavykusios idėjos

Aktyvistai ne pirmą kartą siekia išsaugoti Kauno centrinio pašto pastatą ir pritaikyti jį visuomenės poreikiams. Rengtos įvairios diskusijos ir iniciatyvos, tačiau nei viena iki galo nebuvo įgyvendinta ir liko tik idėja.

Buvo kilusi iniciatyva, jog miestiečiai galėtų paaukoti po eurą ir tada Centrinio pašto apstatą būtų galima nupirkti ir jį atverti visuomenės poreikiams. Šios idėjos iniciatorius kompozitorius Giedrius Kuprevičius prieš maždaug metus siūlė, kad išpirkus pastatą, jame galėtų įsikurti art deco stiliaus muziejus, kuriame būtų pristatyta modernizmo architektūros istorija. Taip pat, anot jo, čia galėtų įsikurti ir pašto muziejus ar jaunimo užimtumo centras.

Prieš maždaug porą mėnesių visuomenininkai pakvietė į pašto erdves ir surengė diskusiją, kas čia galėtų įsikurti. Pirmas nuskambėjęs variantas – įkurti pastate visą parą atvirą kitų pasaulio modernizmo miestų ambasadą, kurioje būtų pristatoma kitų modernizmo miestų kultūra. Siūloma, kad tai galėtų tapti kultūrinės diplomatijos centru, vieta ekspozicijoms ir atokvėpiui. Taip pat buvo siūloma, kad čia galėtų atsirasti Lietuvos architektūros ir dizaino muziejus su ekspozicijomis, archyvu, tyrimo ir edukacinėmis erdvėmis. Pastate galėtų veikti ir dizaino viešbutis bei restoranas. Dar vienas nuskambėjęs pasiūlymas –kultūrinių industrijų, kultūros įstaigų bei verslo biurų erdvė su studijomis, kūrybinių inkubatorių patalpomis. Visos idėjos, pasak diskusijos organizatorių, būtų pelningos ir leistų ne tik uždirbti, bet ir kokybiškai išlaikyti pastatą. Deja, visos idėjos ir liko kalbų lygyje ir iki galo nei viena nebuvo įgyvendinta.