Nors ir talžomi įsismarkavusių vėjo ir sniego gūsių, kauniečiai gana gausiai ir linksmai nusiteikę rinkosi į kasmetinį šventinį ritualą – žiemos išvarymą.
Ypač spalvingai ši šventė vyko Aleksoto seniūnijoje, kur susitelkė tikras persirengėlių paradas. Žmonės, skanduodami tradicinį „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, daužė šaukštais į puodus, į keptuves, į dangčius ir reikalavo gamtos jėgų greičiau susilpninti šaltojo laikotarpio galias.
Žiemą lauk varantys šūksniai aidėjo ir kitose Kauno seniūnijose – Lampėždžiuose, Panemunėje.
Buvo daug muzikos, dainų, etnografinių žaidimų, spalvingų personažų ir žvarbiame ore padedančių nesustirti vaišių – karštų blynų ir visokiausių arbatų, pastiprintų įvairiausių skonių trauktinėmis.
Lietuvos Užgavėnių sostine tradiciškai tapo Rumšiškės, kur susirinko tūkstančiai namuose „ant pečiaus“ nenorinčių sėdėti ir pūgoje pasilinksminti nusiteikusių žmonių. Dar nepradėjus temti, buvo pasiekta šventės kulminacija – liepsnose supleškėjo žiemos simbolis – Morė.
Kaip ir ankstesniais metais, Rumšiškių muziejaus prieigose nusidriekė automobilių eilės. Eismą reguliavo keli policijos ekipažai. Magistralėje Vilnius – Kaunas keli kilometrai iki Rumšiškių buvo ribojamas greitis.
Užgavėnės švenčiamos, likus 7 savaitėms iki Velykų, tarp vasario 5 ir kovo 8 dienos. Užgavėnių tradicijos per pastaruosius metus gerokai pasikeitė. Dar XX a. pradžioje Užgavėnės švęstos tris dienas – sekmadienį, pirmadienį ir antradienį, vėliau – tik antradienį, 46 dieną prieš Velykas. Užgavėnių šventei dažniausiai pasirenkamas sekmadienis, nes tikrasis Užgavėnių metas – antradienis – darbo diena.
Naujausi komentarai