Jau skelbėme, kad matematikos egzamino neišlaikiusiųjų dalis šiemet Kaune sumažėjo beveik trimis kartais – šiemet šį išbandymą įveikė kas dešimtas jį pasirinkęs kaunietis (90,46 proc. iš 1782).

Matematikos egzamino išlaikymo riba – 10 taškų iš 60 galimų. 

Matematikos egzamino reztatus paprašėme konkrečiau apžvelgti Kauno miesto savivaldybės atstovų.

Savivaldybė Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė teigė, kad bendrai yra priežastis džiaugtis.

Matematikos egzamino rezultatų vidurkis Kaune – 43,65 balo (Lietuvoje – 37,35). 100 balų įvertinti 35 (1,96 proc.) Kauno abiturientų darbai (Lietuvoje 179 iš 14 334; 1,25 proc.).

Daugiausiai kaip pusę Kauno matematikos šimtukų – net aštuoniolika – suplaukė į Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientų sąskaitas. Šešis šimtukai iškeliavo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, keturi į Kauno „Saulės“ gimnaziją. 

86-99 balų gavo 169 (9,48 proc.) Kauno abiturientų (Lietuvoje – 994 ir 6,93 proc.). 36-85 balai skirti 734 (41,19 proc.) kauniečiams (Lietuvoje atitinkamai 34,37 proc. jaunuolių).

Savivaldybė nenurodė, kuriose mokyklose daugiausiai šio egzamino neišlaikiusių mokinių.

„Vertinti mokyklas pagal šį vienintelį kriterijų, t. y. vien tik pagal neišlaikiusiųjų matematikos egzamino skaičių, būtų nekorektiška, nes svarbūs vertinimo kriterijai yra ir bendras išlaikymo vidurkis, ir surinkusiųjų 89–99 taškus kiekis bei kiti rodikliai“, – teigė O. Gucevičienė.

Palyginimui pernai matematikos egzaminą laikė 2039 kandidatai. 86-99 balais išlaikė 79 (4,88 proc.), 100 balų gavo 16 jaunuolių (0,99 proc.). Egzamino išlaikymo vidurkis – 30,6 Kaune ir 24,3 Lietuvoje.

Užpernykščiai skaičiai: 1900 kandidatų, iš jų neišlaikė 229 (12,05 proc.), 86-99 balais išlaikė 157 (8,26 proc.), 100 balų įvertinti 34 (1,79 proc.).

Pagerėjo ir biologijos valstybinio brandos egzamino rezultatai. Egzaminą išlaikė 99,45 proc. abiturientų: iš jų šeši darbai buvo įvertinti maksimaliais 100 balų (0,83 proc.). 86-99 balais – 103 darbai (14,25 proc.). Egzamino išlaikymo vidurkis 54,84 balai (Lietuvoje 49,14).

2022 metais biologijos valstybinį brandos egzaminą laikė 677 kandidatai; neišlaikė 3 (0,44 proc.); 86-99 balais išlaikė 87 kandidatai (12,85 proc.); 100 balų – 3 kandidatai (0,44 proc.). Egzamino išlaikymo vidurkis – 52,39 (Lietuvoje – 46,14).

Abiturientams parengta ypač daug pagalbos priemonių, kurios neabejotinai buvo veiksmingos.

„Visos priemonės, kurios buvo nukreiptos į tikslingą matematikos žinių ir gebėjimų gerinimą, pasiteisino. Tiek sistemingos konsultacijos įstaigose, tiek ir kitos priemonės, tokios kaip galimybė abiturientams pasitikrinti matematikos žinias per bandomuosius brandos egzamino ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus, mokytojų dalyvavimas renginiuose, diskusijose, skatinusių priimti sprendimus, palankius matematikos mokymuisi, sudarė prielaidas geresniems matematikos egzamino rezultatams. Abiturientams parengta ypač daug pagalbos priemonių (https://www.nsa.smm.lt/egzaminai/), kurios neabejotinai buvo veiksmingos“, – kalbėjo O. Gucevičienė.

Ji teigė, kad savivaldybės Švietimo skyrius ir Kauno švietimo inovacijų centras didžiausią dėmesį jau tris metus skiria mokinių matematikos pasiekimams gerinti.

„Kasmet rengiamas priemonių planas mokinių matematikos pasiekimų gerinimui. Jo įgyvendinimui pasitelkiami geriausi miesto ir šalies matematikos mokytojai, psichologai, dėstytojai ir kiti specialistai, bendradarbiaujama su matematikos mokytojų metodiniu būreliu, mokyklų vadovais. Priemonių plane mokinių matematikos pasiekimų gerinimui 2022–2023  mokslo metais buvo organizuojamos veiklos ne tik mokytojams, mokiniams ir jų tėvams, bet ir mokyklų vadovams. Dėmesys buvo skiriamas ne tik II–IV gimnazijos klasių, bet ir 1–4, 5–8 klasių  mokinių matematiniam ugdymui“, – dėstė O. Gucevičienė.

Pradinių klasių mokytojams surengti mokymai „Matematikos pasiekimų gerinimas pradinėse klasėse“. Vienas iš šių mokymų rezultatų ir papildoma matematikos mokymosi motyvacijos skatinimo priemonė – antroje mokslo metų pusėje vyko matematikos konkursas miesto mokyklų 2–4 klasių mokiniams, jų žinių ir gebėjimų ugdymui.

Dar viena naujovė – matematikos laboratorija „MatLab“ miesto mokyklų I gimnazijos klasių mokiniams, siekiantiems geresnių matematikos mokymosi rezultatų. Visus mokslo metus mokiniai dalyvavo įvairiose veiklose, gilindamiesi į matematikos paslaptis: veikė kūrybinės dirbtuvės, buvo vykdomos konsultacijos, uždavinių sprendimo praktikumai, paskaitos ir kitos edukacinės veiklos, kurios padėjo  įveikti mokymosi spragas, suvokti matematikos mokslo svarbą, ugdytis matematinius gebėjimus ir juos taikyti įvairiose gyvenimo situacijose.

Kita inovacija – savanorystės programa „Galiu padėti“, skatinanti gabius mokinius „pasimatuoti“ mokytojo profesiją, padedant kitiems mokytis matematikos. Pagalbą bendraamžiams ar kiek jaunesniems už save teikė Kauno „Saulės“ gimnazijos mokiniai.

Nurodė, kad Kauno švietimo inovacijų centras didelį dėmesį skyrė ir matematikos mokytojų kompetencijų tobulinimui. Vyko mokymai pagal parengtas ilgalaikes kvalifikacijos tobulinimo programas „Matematikos mokymas pagal pagrindinio ugdymo programą“, „Aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymas, vadovaujantis vidurinio ugdymo matematikos programa“. Matematikos mokytojams vyko konsultacijos, apskritieji stalai, PUPP, matematikos VBE rezultatų ir vertinimo aspektų analizės, vertingos patirties sklaidos renginiai.

„Nuošalyje neliko ir mokinių tėvai, organizuojantys „Aktyvių tėvų akademiją“. Tėvams organizuotos profesionalų paskaitos ir konsultacijos „Kaip įtraukti vaikus į veiklas, skatinančias mokytis matematikos?“, „Matematika kelionėje ar virtuvėje“, „Kaip formuojasi atmintis“, „Šeimos biudžetas“, „Matematikos grožis“ ir kt. Taip pat buvo teikiamos rekomendacijos, kaip motyvuoti paauglius mokytis ir padėti jiems suvaldyti stresą prieš kontrolinius darbus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus ar brandos egzaminus“, – teigė O. Gucevičienė.