Ne tik kūrėjas

Kaunas – Lietuvos radijo lopšys, o štai televizija laikinąją sostinę pasiekė tik 1968 m. "Nenoriu būti žmogus, einantis į ateitį be prisiminimų" – maždaug taip prieš 18 metų kalbėjo pirmasis Lietuvos nacionalinės televizijos Kauno kūrybinės grupės vadovas Vytautas Andrejaitis, prisimindamas pirmuosius šios televizijos redakcijos žingsnius. Apie tai ir tolesnį Kauno televizijos kūrybinį gyvenimą jis, prieš dešimt metų amžinybės išėjęs Kauno televizijos kūrėjas ir istorijos metraštininkas, rašė prisiminimų knygoje "Pėdsakai".

Praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio viduryje jį, Politechnikos instituto studentą, rašiusį į šios aukštosios mokyklos savaitraštį ir respublikos dienraščius, pasikvietė į savo žurnalistų gretas "Kauno tiesa", vėliau – ELTA. 1968-ųjų sausio 15-ąją jam buvo patikėta suburti pirmąją Kauno televizijos kūrybinę grupę. Ji pirmiausia rengė reportažus informacinei LTV laidai "Dienos panorama" ir kartu rengėsi pirmajai pusvalandžio trukmės laidai. Beje, tada Kaune dar nebuvo savos televizijos studijos, todėl parengtos programos transliuotos per kilnojamosios televizijos stotį (KTS).

Pradžia buvo tokia

Pasak užrašytų V.Andrejaičio (1935–2008) prisiminimų, Kauno televizijos redakcijai įsikurti S.Daukanto gatvėje, kur jau dirbo Radijo redakcija, padėjo kolegos iš Vilniaus, o 1968 m. Vasario 16-ąją į televiziją buvo priimtas Vidas Mačiulis, iš Vilniaus atvyko televizijos operatoriai Vacys Urbanavičius ir Stasys Cechanavičius, televizijos režisieriumi tapo Kauno dramos teatro aktorius Raimondas Čaikauskas, o garso režisieriumi – Algis Kučinskas, tai pat atėjęs iš teatro.

Pirmoji laida, kuri vadinosi "Virš miesto aidi varpai", buvo transliuojama tiesiogiai iš anuomečio Istorijos muziejaus (dabar – Vytauto Didžiojo karo muziejus) sodelio. Tada pirmą kartą prie televizijos kameros stojo ir kaunietis moksleivis Vytenis Pauliukaitis, dabar žinomas Lietuvoje režisierius bei laidų vedėjas.

Tada pirmą kartą prie televizijos kameros stojo ir kaunietis moksleivis Vytenis Pauliukaitis, dabar žinomas Lietuvoje režisierius bei laidų vedėjas.

Kai virš Kauno nuvilnijo Viktoro ir Giedriaus Kuprevičių varpais paskambinta lietuvių liaudies daina "Kur tas šaltinėlis", Istorijos muziejaus sodelyje su mikrofonu stovėjusio V.Andrejaičio pirmieji žodžiai į eterį buvo tokie: "Virš miesto aidi varpai."

1969 m. sausį televizorių ekranuose pasirodė ir pirmasis laikinosios sostinės televizijos redakcijos parengtas žurnalas "Kaunas". TV režisiere tapo aktorė Neonila Bodokaitė, asistentu – žinomas kino mėgėjas Egidijus Bačiulis, diktore – Nijolė Lenkauskienė, žurnalistais dirbo Sigitas Klibavičius, Polis Ragožis ir kt.

Fantastika, kuri pakerėjo

Kai Stasys Dargis atvyko į Kauną mokytis, Lietuvoje dar nebuvo televizijos, bet netrukus ji atsirado – stebuklinga dėžė, skleidusi žydrą šviesą, pasakojo apie tai, kas vyko vakar ar vyksta šiandien. Ir visa tai buvo galima matyti bei girdėti savo namuose.

Tai buvo tiesiog fantastika, pakerėjusi Stasį – jis, įsigijęs paprasčiausią kino kamerą ir ją kiek patobulinęs, pradėjo filmuoti. Nusiuntęs į Vilnių pirmuosius savo filmuotus Kauno gyvenimo vaizdus, gavo pakvietimą atvykti į sotinę, į Lietuvos televiziją. Įgyta patirtis pravertė Stasiui Kauno televizijos redakcijoje, kurioje jis dirbo beveik ketvirtį amžiaus.

S.Dargio sukauptą vaizdo metraštį tektų žiūrėti daugiau kaip 300 valandų. Operatoriaus bičiulė įžvalgiai įrašė jam dovanotame M.K.Čiurlionio reprodukcijų aplanke: "Pasaulio pradžia visiems būtų gerokai aiškesnė, jei Dievas pirmiausia būtų sukūręs kino operatorių."

Teigiamas vadovas

Žinomas televizijos žurnalistas, publicistas, 1992 m. pradėtos legendinės laidos "Krepšinio pasaulyje" kūrėjas V.Mačiulis teigė, kad būtent V.Andrejaičio dėka jis tapo televizijos žurnalistu.

"Kai Vytautas pakvietė mane į Kaune kuriamą televiziją, buvau dar studentas, dirbantis Kauno rajono laikraštyje. Šis žmogus stulbino savo darbštumu, pareigingumu, tvarkingumu. Jis niekada nevėluodavo į darbą, niekada nepamesdavo jokio dokumento ar užrašų", – pasakojo V.Mačiulis.

Šis žmogus stulbino savo darbštumu, pareigingumu, tvarkingumu. Jis niekada nevėluodavo į darbą, niekada nepamesdavo jokio dokumento ar užrašų.

Po V.Andrejaičio Kauno radijo ir televizijos redakcijai vadovavo puikus žmogus ir vyr.redaktorius Zenonas Lapinskas (1928–1991). Kiekvieną sekmadienį iš Kauno buvo transliuojama mokomoji televizijos programa, kurią rengė P.Ragožio vadovaujami specialistai, pasirodė buvusio krepšininko komentatoriaus Petro Buzelio laida "Būk drūtas", bet labiausio jo, krepšinio komentatoriaus, talentas atsiskleidė komentuojant "Žalgirio" ir Maskvos kariškių klubo krepšininkų dvikovas.

Gyvenimas tęsiasi

Dėmesio užteko ne tik sportui, bet ir kultūrai. Maždaug 1970-aisiais Kauno radijo ir televizijos redakcijoje įkurtas Romualdo Grabšto vadovaujamas instrumentinis ansamblis.

Anot V.Mačiulio, žinomo tautinių šokių ansamblio "Rasa" vadovas Rimantas Vaičekauskas tapo Kauno televizijos redakcijos garso režisieriumi, o Jaunius Kelpša – vaizdo režisieriumi, kultūros laidas rengė redaktorė Neonila Strackienė, o amžinybėn jau iškeliavę žurnalistai Aurelija Žiemelytė ir Raimundas Yla laidose nagrinėjo gyvenimo padiktuotas temas.

Kaune buvo kuriama laida "Savaitės aidai" ir pirmoji muzikinė publicistinė programa Lietuvoje "Sekmadienio rytas" (1987–1992), kurią V.Mačiulis laiko redakcijos kūrybinio darbo viršūne. Beje, šioje programoje atsiskleidė kaunietės anglų kalbos mokytojos Olimpijos Mačikūnienės diktorės gabumai. Daug puikių profesionalų išaugo drauge su Kauno televizija, kuriai nuo 1990-ųjų vadovavo Raimondas Šeštakauskas, 1993 m. jį pakeitė Henrikas Vaitekūnas, o nuo 1995 iki 2013 m. Kauno televizijai vadovavo Petras Garnys. Tai buvo paskutiniai metai, kai televizijos laidos buvo rengiamos Kauno redakcijos vardu. Tačiau istoriniame S.Daukanto g. 28 A pastate kuriamos autorinės laidos – Juro Jankevičiaus "Klausimėlis", Jurgės Pridotkaitės "Septynios Kauno dienos" ir "Stop juosta".

Kviečia į šventę

Kauno televizijos 50-mečio proga šiandien, 12 val., į buvusią darbovietę kviečiami tie, kurie kadaise čia kūrė laidas, paliko pėdsaką Lietuvos televizijos raidoje. Pagerbti kauniečių atvyks ir naujoji LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Paskui visi pasuks į Kauno žurnalistų namų kiemelį, kur lauko kavinėje "Vasaros olimpas" prasidės jau XXVI spaudos balius, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai bei Kauno televizijos 50-mečiui.