Kaip atrodys?

„Kauno savivaldybė ir KPD rado kompromisą dėl Vilniaus gatvės grindinio akmenų, todėl neprireikė ir tolesnių teisminių procesų. Po kapitalinio remonto šią vaizdingą erdvę dengs autentiškų nugludintų ir tašytų akmenų derinys“, – informavo Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Specialistas aiškino, kad akmuo tašytu paviršiumi nuguls gatvės pakraščiuose. Taip pat iš nelygintų akmenų bus įrengti ir borteliai bei lietaus nubėgimo latakai.

„Tuo metu centrinę gatvės dalį, kaip ir planuota projekte, ties viduriu papuoš lygi ir visiems pėstiesiems patogi akmenų danga“, – aiškino A.Pakalniškis.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Darbų terminai

Jis nurodė, kad dabar Vilniaus gatvėje buvo klojami šaligatviai, jų įrengta jau apie trečdalį. Tačiau artimiausiomis dienomis darbininkai imsis kloti ir grindinio akmenis.

„Šią savaitę autentiškais akmenimis pradėta grįsti ir pėsčiųjų gatvė. Kadangi diskusija dėl akmens grindinio dangos užsitęsė, planuojama, kad iki Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos rangovai paklos atkarpą nuo Rotušės aikštės iki Palangos gatvės. Visą šią Senamiesčio pėsčiųjų arteriją planuojama sutvarkyti iki vasaros pabaigos“, – nurodė A.Pakalniškis.

Visą šią Senamiesčio pėsčiųjų arteriją planuojama sutvarkyti iki vasaros pabaigos.

Pakeistos požeminės komunikacijos

Vilniaus gatvės kapitalinis remontas prasidėjo praėjusių metų liepą. Dėl gilių tranšėjų aklinai uždarytoje atkarpoje nuo Rotušės aikštės iki pat Laisvės alėjos bendrovė „Kauno vandenys“ atnaujino dar nuo tarpukario giliai po žeme neliestas požemines komunikacijas.

Iš viso pokyčių sulaukė apie 1,7 km lietaus nuotekų surinkimo, kone kilometras vandentiekio ir beveik 300 metrų buitinių tinklų, besidriekiančių po žeme 4–5 metrų gylyje.

Visus kasimo darbus Vilniaus gatvėje akylai stebėjo archeologai, tuo pačiu aptikę juos sudominusių įvairių laikotarpių radinių – monetų, puodų šukių ir gyvūnų kaulų.

Ginčas dėl grindinio

„Kauno diena“ primena, kad Vilniaus gatvės grindinio klojimo darbai buvo laikinai sustabdyti, nes paveldosaugininkai nesutiko, kad akmuo būtų gludinamas. KPD tuomet aiškino, kad Senamiestyje akmenys turi būti pakloti tokie, kokie buvo.

Tačiau tokiai idėjai nepritarę judėjimo negalią turintys žmonės. Jie tuomet bandė įrodyti, kad judėti nelygiais Senamiesčio akmenimis vežimėliu neįmanoma, nes kiekvienas akmuo mažiems ratukams tampa neįveikiama kliūtimi.

11

Senamiestyje įrenginėjama pavyzdinė grindinio atkarpa

Senamiestyje įrenginėjama pavyzdinė grindinio atkarpa

E.Ovčarenko/BNS nuotr.

Senamiestyje įrenginėjama pavyzdinė grindinio atkarpa

E.Ovčarenko/BNS nuotr.

Senamiestyje įrenginėjama pavyzdinė grindinio atkarpa

E.Ovčarenko/BNS nuotr.

Senamiestyje įrenginėjama pavyzdinė grindinio atkarpa

E.Ovčarenko/BNS nuotr.

Senamiestyje įrenginėjama pavyzdinė grindinio atkarpa

E.Ovčarenko/BNS nuotr.

Senamiestyje įrenginėjama pavyzdinė grindinio atkarpa

E.Ovčarenko/BNS nuotr.

Senamiestyje įrenginėjama pavyzdinė grindinio atkarpa

E.Ovčarenko/BNS nuotr.

Senamiestyje įrenginėjama pavyzdinė grindinio atkarpa

E.Ovčarenko/BNS nuotr.

Senamiestyje įrenginėjama pavyzdinė grindinio atkarpa

E.Ovčarenko/BNS nuotr.

Senamiestyje įrenginėjama pavyzdinė grindinio atkarpa

E.Ovčarenko/BNS nuotr.

Senamiestyje įrenginėjama pavyzdinė grindinio atkarpa

E.Ovčarenko/BNS nuotr.

Visuomenininkai taip pat buvo kreipęsi į paveldo sergėtojus aiškindami, kad nelygus akmuo – istorinė vertybė, o nugludinus grindinį, Senamiestis esą prarastų unikalumą. Ginčų metu visuomenininkai aiškino, kad nėra nusistatę prieš neįgaliuosius, tačiau nori išsaugoti vertingas savybes.

Dėl grindinio darbų ginčas buvo persikėlęs ir į teismą, tačiau radus kompromisą ir ginčo šalims susitarus, bylos nagrinėjimas bus nutrauktas.