Šeštadienį Raudondvaris ošė – buvo švenčiamas miestelio gimtadienis. Kasdienybėje Nemuno ir Nevėžio santakoje įsikūręs Raudondvaris kiek kitoks: ramus, tarsi išsaugojęs grafų Tiškevičių didybę.

Ryškūs Tiškevičių pėdsakai

"Kur Nevėžis nuo amžių pro Raudoną dvarą / Čystą vandenį savo ing Nemuną varo…" – rašė lietuvių literatūros klasikas Simonas Stanevičius, pasakėčiai "Arklys ir meška" veiksmo vieta pasirinkęs Raudondvarį. Žymiausia miestelio vieta, žinoma ne tik kauniečiams ir rajono gyventojams – Raudondvario dvaras. Pasak viešosios įstaigos "Raudondvario dvaras" direktorės Snieguolės Navickienės, yra nemažai klaidingai manančiųjų, kad dvaras nuo pat jo istorijos pradžios priklausęs Tiškevičiams.

Iš tiesų pilį XVI a. antroje pusėje pradėjo statyti Kauno pakamaris Vaitiekus Dzevaltauskas. Vėliau pilies dvarą valdė garsūs Lietuvos didikai, tarp kurių – Kosakovskiai, Radvilos, Zabielos. Ir tik XIX a. pradžioje dvaro savininkais tapo Tiškevičiai – iš Zabielų dvarą nusipirko grafas pulkininkas, Napoleono Bonaparto armijos 17-ojo (lietuviškojo) ulonų pulko vadas, Kauno gubernijos bajorų maršalka Mykolas Tiškevičius. Po kelerių metų jis padovanojo Raudondvarį savo vyriausiam sūnui, buvusiam Rusijos caro rūmų kamerjunkeriui Benediktui Emanueliui Tiškevičiui. Šio grafo veiklos pėdsakai ryškiausi dvaro architektūroje: po 1831 m. gaisro, sudegus mediniams dvaro pastatams, jis pastatė naują mūrinį dvaro ansamblį. Tuomet čia dirbo garsūs architektai: lietuvis Jonas Margevičius, Jokūbas Voleris iš Prūsijos ir italas Cesare Anichini (Cezaris Anikini).

Kurs užsienio menininkai

Valdant Tiškevičiams pilis tapo ištaiginga grafų rezidencija, kurioje buvo sukauptos didžiulės paveikslų, meno dirbinių, retų knygų bei egzotiškų augalų ir gyvūnų kolekcijos.
Kauno rajono savivaldybei perėmus kultūros paminklo statusą turinčią Raudondvario dvaro sodybą, per keletą metų buvo įgyvendinti keturi ES remiami projektai, kurių metu dvaro sodybos kompleksas buvo renovuotas. Dvaro rūmuose registruojamos civilinės gyventojų santuokos, ledainėje veikia Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras, oranžerijoje – restoranas.

Rudenį buvusiose arklidėse duris turėtų atverti menų inkubatorius. Tuomet čia įsikurs mobili teatro ir koncertų salė, renovavus visą pastatą veiks fotografijos ir meno galerija su ekspozicijų sale. "Čia bus įrengtos kūrybinės ir gyvenamosios patalpos kūrėjams-rezidentams, sukurtos kitos palankios kūrybai sąlygos. Tikimės, kad menų inkubatoriuje kurs ne tik Lietuvos, bet ir užsienio menininkai", – užsiminė S.Navickienė.

Dvaro rūmuose – puikios erdvės eksponuoti kūrybą. Čia įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje veikia Tiškevičiams ir iš Raudondvario kilusiam kompozitoriui Juozui Naujaliui skirtos ekspozicijos, stiklo kambarys ir kitos parodos.

Svajonė – įsteigti muziejų

Kita Raudondvario vieta, kur gausu kultūros paveldo objektų –  bažnyčia ir kapinės. Ant Nevėžio šlaito besidriekiančiose kapinėse tarp lietuvių ir lenkų amžinojo poilsio 1861 m. atgulė ir C.Anichini. Šis garsus italų architektas, XIX a. viduryje paskleidęs mūsų krašte florentietišką dvasią, Raudondvaryje suprojektavo ne tik atstatomus dvaro rūmus, bet ir parapijos namus, iki mūsų dienų išlikusią autentišką mūrinę kleboniją, laikomą vienu svarbiausių C.Anichini darbų Lietuvoje. Italas mirė Raudondvaryje, nukritęs nuo pastolių. C.Anichini antkapinis paminklas pernai restauruotas ir atšventintas.

Kita kultūros vertybė Raudondvario kapinėse – Romainių dvaro valdytojo Česlavo Bielecko šeimos antkapinis paminklas-koplytėlė. Neseniai rastas 40 metų dingusiu laikytas XIX a. horeljefas, puošęs šią koplytėlę. Apleista neorenesansinė koplytėlė – taip pat vertingas meno kūrinys. Raudondvario parapijos klebonas Augustinas Paulauskas nesiryžta prognozuoti, kiek kainuotų šią kultūros vertybę sutvarkyti.

Raudondvario šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia atrodo senesnė, nei iš tiesų yra. Pasak A.Paulausko, taip yra dėl to, kad joje – daug iš ankstesnės bažnyčios išsaugotų vertybių. "Anksčiau čia stovėjo C.Anichini projektuota, XIX a. viduryje iškilusi bažnyčia. Jei būtų išlikusi, dabar galėtų konkuruoti su Pažaislio vienuolynu. Carinės Rusijos kareiviai, traukdamiesi iš Raudondvario, 1915 m. bažnyčią susprogdino kaip strateginį objektą, nuo kurio bokštų atsivėrė ne tik miesto panorama – ir Kauno tvirtovės įtvirtinimai, – pasakojo kunigas. – Bažnyčią susprogdino – liko tik pamatas, bet prieš tai leido tikintiesiems išsinešti, kas buvo viduje. Taip žmonės išsaugojo daug vertybių: tabernakulį, altorių paveikslus, bažnytinius indus, drabužius, suolus.

Sprogdinant bažnyčią, sugriautas ir grafų Tiškevičių mauzoliejus – išliko tik palaikai, antkapinių paminklų dalys. "Mauzoliejus buvo visas iš balčiausio ir brangiausio kararo marmuro. Pastatyti bažnyčią kainavo pigiau, nei įrengti mauzoliejų. Yra išlikę įrašai, liudijantys, kad bažnyčios statyba kainavo 45 tūkst. aukso rublių, kriptos įrengimas – 60 tūkst.", – užsiminė A.Paulauskas.

Dabar grafų šeimos, tarp jų – bažnyčios fundatoriaus B.E.Tiškevičiaus – amžinojo poilsio vieta yra bažnyčios šventoriuje, ją ženklina iš lauko riedulių sukurti paminklai.
Įvijais laiptais A.Paulauskas lipa į virš šoninio altoriaus esančias bažnyčios patalpas. "Mano svajonė – įsteigti bažnyčios muziejų. Turime nemažai eksponatų jam, kaip, pavyzdžiui, senieji bažnytiniai drabužiai, indai ar ši unikali klausykla", – pasakoja kunigas, rodydamas seną iš vytelių pintą klausyklą.

Raudondvaris sparčiai plečiasi

Du Raudondvario vaikų darželiai nesutalpina visų norinčių jį lankyti vaikų. Miestelis smarkiai plečiasi – žaliuojančius laukus Didvyrių ir Biliūnų kaimų link keičia kylantys gyvenamieji namai. "Raudondvaris – tvarkinga, išvystytos infrastruktūros gyvenvietė, dvaras, ramu. Vietoje – gimnazija, du vaikų darželiai, meno mokyklos padalinys. Antra vertus, labai patogus susisiekimas su miestu – iki centro tik 11 km", – priežastis, traukiančias jaunas šeimas čia statyti ar įsigyti gyvenamąjį būstą vardijo nekilnojamojo turto agentūros "Latmas" vadovas Vigintas Leonavičius.

Oficialiai Raudondvaryje gyvena beveik 6 tūkst. gyventojų. Tai  viena didžiausių rajono seniūnijų. "Turime daug naujakurių –  jaunų šeimų. Projektuojami nauji kvartalai, vyksta statybos, ypač vadinamame Nevėžio slėnio gyvenamajame kvartale – statomi gyvenamieji individualūs namai, kotedžai, butai. Smarkiai plečiasi prie Raudondvario esantys kaimai – Didvyrių, Netonių, Bernatonių", – pasakojo Raudondvario seniūnė Daiva Bulotienė.

Pasak jos, išskirtinė seniūnijos geografinė padėtis – ji įsikūrusi Nemuno ir Nevėžio sankirtoje. Tai lėmė, kad Raudondvaris netapo pramonine Kauno rajono dalimi, kur smarkiai plečiasi verslas, kuriasi stambios įmonės. "Didžiuojamės ramia ir nepaprastai gražia aplinka. Prioritetai Raudondvaryje skiriami turizmui, poilsiui, kultūrai ir, žinoma, bendruomenės poreikiams", – užsiminė seniūnė. Kartu su Kauno rajono savivaldybe, dviem Raudondvaryje veikiančiais bendruomenės centrais, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis seniūnija yra įgyvendinusi ne vieną aplinką keičiantį projektą.

Siūlo pramogas turistams

Vasarą Nevėžyje ties Raudondvariu galima paplaukioti plokščiadugniais laiveliais. "Turime Raudondvario mažųjų laivų prieplauką, įrengtą nusileidus prie upės pro dvaro sodybos teritoriją. Šalia – pernai baigtas tiesti dviračių takas, vedantis link Kačiūniškės kaimo, kuriame, tikimės, bus atstatytas išskirtine architektūra pasižymintis buvusio vienuolyno pastatas", – dar vieną išskirtinę seniūnijos vietą priminė seniūnė.

Kitas dviračių takas, besidriekiantis dešiniuoju Nemuno krantu, dar tik tiesiamas. Šis takas drieksis iki Kulautuvos, tolimesnėje ateityje – žiedu tęsis per Nemuną iki dviračių tako kairiuoju krantu.

Pernai baigtas projektas, pagal kurį Raudondvaryje, Didžiojoje g., pastatyti treniruokliai, įrengti pasivaikščiojimo takai, suoliukai, apšvietimas, vaikų žaidimų aikštelės, pakeistos krepšinio lentos, viešos vietos apželdintos.

"Raudondvaris turi būti patrauklus ir jaukus ne tik vietos gyventojams, bet ir svečiams, turistams. Dėl to pirmiausiai stengiamės tinkamai tvarkyti, apželdinti labiausiai lankomas viešas seniūnijos vietas – Rezistentų kapines, J.Naujalio paminklo teritoriją, kitas", – užsiminė seniūnė.

Brangus išlaikyti pastatas

Raudondvario seniūnijos administracija, kultūros centras, Garliavos meno mokyklos filialas įsikūrę viename, buvusiame kolūkio kontoros pastate. Šiam didžiuliam pastatui apšildyti žiemą sunaudojama daug šilumos energijos. "Reikėtų pastatą renovuoti, apšiltinti. Dabar už šio 2 tūkst. kv. m ploto šildymą visos čia įsikūrusios įstaigos kartu mokame net iki 9 tūkst. litų (2,6 tūkst. eurų) per mėnesį. Esame parengę šio pastato renovacijos projektą, tačiau kol kas neaišku, kada gausime finansavimą", – sakė D.Bulotienė.

Renovuojant pastatą turėtų būti pakeistas jo stogas, šildymo sistema, atnaujintos kai kurios vidaus patalpos. "Verkiant reikia remontuoti Kultūros centro salę. Tai didžiausia rajono kultūros centrų scena, kolektyvai giria salės akustiką, bet pažiūrėkite, kaip liūdnai ji atrodo", – Raudondvario kultūros centro direktorė Jolanta Zizienė rodo apsilupinėjusias scenos ir salės grindis, aptriušusias kėdes.

Nuo sovietmečio salė kapitaliai neremontuota, o jos scena labai reikalinga – be atvykstančiųjų koncertuoti, ja nuolatos naudojasi trylika kultūros centro kolektyvų.
Artimiausiais metais tikimasi renovuoti senąjį, XIX a. menantį akmeninį Nevėžio gatvės grindinį, įrengti lietaus nuotekų kanalizaciją, gatvės apšvietimą – tam seniūnijoje parengtas projektas. Pradėti rengti Vyturių g. renovacijos, naujųjų kapinių plėtros projektai. Šiems darbams atlikti tikimasi gauti finansavimą iš ES, kitų finansinių šaltinių.