Įvairios veiklos

„Labiausiai Kauno skyrius sustiprėjo įvairių krizių metu. Pernai dalyvavome milžiniško susitelkimo pareikalavusiame vakcinacijos procese, paskui prasidėjo migrantų krizė, o dabar stebime Ukrainoje vykstantį karą ir priimame pabėgėlius. Tokiose situacijose žmonės nori padėti vieni kitiems, todėl būtent ekstremaliųjų situacijų metu labiausiai padaugėja savanorių. Šių metų sausio mėnesį Kaune jų buvo apie 650, o per pusantro mėnesio komanda padaugėjo iki 2 tūkst. asmenų“, – pasakojo LRK Tinklo vadovė Ingrida Tauperytė.

Pasak jos, organizaciją stiprina ne vien neramumai. Prieš dvejus metus LRK Kauno skyrius, atlikęs infocentro funkciją, atsinaujino ir stipriai praplėtė savo veiklų spektrą: nuo pagalbos įvairių krizių metu iki įsitvirtinusių LRK programų, tokių kaip „Šilti apsilankymai“, „Stipri šeima“, pirmosios pagalbos mokymai ir kt.

Žmonės nori padėti vieni kitiems, todėl būtent ekstremaliųjų situacijų metu labiausiai išauga savanorių skaičius.

Įspūdinga pagalba

Kalbėdama apie pagrindines iniciatyvas, LRK Tinklo vadovė išskyrė darbą vakcinacijos centre Kauno ledo rūmuose. I.Tauperytė pastebėjo, kad tuo metu savanorių atsidavimas kėlė nuostabą ir pasididžiavimą: „Per vakcinacijos piką Ledo rūmuose plušėdavo apie 200 savanorių per dieną – dirbo keturios pamainos maždaug po 50 žmonių. Kiekvienas turėjo savo poziciją, todėl, likus pusvalandžiui iki pamainos pabaigos, naujas žmogus ateidavo ją perimti. Tai buvo labai atsakingas darbas, kuris be savanorių nebūtų taip sklandžiai įvykęs. Jie buvo ir tebėra stipriausia mūsų organizacijos varomoji jėga.“

LRK Kauno skyrius padėjo ir mobiliosios vakcinacijos metu tiek mieste, tiek rajone, teikė pagalbą mobiliuosiuose punktuose.

Informacijos centrai

Iš kitų regionų Kaunas ir Klaipėda išsiskiria tuo, kad turi ne tik LRK skyrius, bet ir informacijos centrus. Jie skirti į Lietuvą atvykusiems užsieniečiams, kurie nori greičiau integruotis mūsų šalyje.

Anot LRK užimtumo specialistės Tomos Čekanskaitės, kasmet piliečių iš trečiųjų šalių skaičius Lietuvoje auga, tačiau šie žmonės, nemokėdami lietuvių kalbos, susiduria su įvairiais iššūkiais. Vienas iš jų – darbo paieška. Tam, kad šis procesas būtų sklandesnis, LRK Kauno informacijos centras su partneriais sukūrė darbo skelbimų programėlę SCOBO. Tai mobilioji aplikacija, leidžianti ieškoti darbo, susikurti norimų darbdavių sąrašus ir kandidatuoti į pozicijas.

„Prisijungę žmonės pasirenka kalbą – rusų, anglų, ukrainiečių ar arabų. Šiomis kalbomis pateikiama informacija, verčiami darbo skelbimai. Be to, asmenims nurodomos įmonės, kurios nereikalauja mokėti lietuvių kalbos arba kurių pozicijoms užtenka žemesnio kalbos lygio. Šitaip neprarandame į mūsų šalį atvykusių talentų, kurie puikiai kalba kitomis kalbomis“, – programėlės, kuria jau pasinaudojo apie 800 vartotojų, veikimą aiškino T.Čekanskaitė.

Socialinis klubas

Pasak LRK užimtumo specialistės, vis dėlto egzistuoja kita, dar opesnė problema – tai užsieniečių emocinė sveikata. Labai dažnai į Lietuvą atvykę žmonės yra toli nuo savo artimųjų, todėl jaučiasi vieniši. Šį jausmą dar labiau sustiprino pandemija, kai daug veiklų persikėlė į virtualiąją erdvę ir taip apribojo žmones nuo bet kokio socialinio gyvenimo.

Į tai reaguodamas, LRK Kauno centras įkūrė Socialinį klubą, kurio tikslas – sukurti saugią vietą žmonėms bendrauti, pažinti vieniems kitus, užmegzti ryšius, keistis patirtimi ir prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. Iškilus rimtesnių problemų, žmonės turi galimybę gauti individualias psichologo konsultacijas.

„Mes žinome, kad kartais emocinės krizės metu vienatvė gali tapti nepakeliama, todėl norime, kad žmonės nesijaustų vieniši ir jiems laiku būtų suteikta specialisto pagalba“, – teigė T.Čekanskaitė.

Galite paremti ir jūs

Kiekvienas norintis prisidėti prie organizacijos veiklų ir jos kasdienių gerų darbų turi galimybę skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvos Raudonajam Kryžiui. Organizacijos kodas (identifikacinis numeris) 1,2 proc. paramos formai – 190679146. Daugiau informacijos: redcross.lt/skirkite-2-procentus