Šilčiau ir pigiau

"Šios ligoninės neįmanoma atpažinti nei iš išorės, nei iš vidaus. Kai gydžiausi joje prieš penkerius metus, ir vestibiulis, ir palatos buvo kitokios, Kardiologijos skyrius, kuriame gulėjau, buvo kitame aukšte. Dabar viskas šviečia, erdvu, patogu", – atvykusi į Respublikinę Kauno ligoninę, kauniečių neretai tebevadinamą trečiąja, stebėjosi kaunietė Viktorija Petravičienė.

Šioje Aukštuosiuose Šančiuose esančios ligoninės vadovui docentui Linui Vitkui tokie pacientų žodžiai glosto širdį, o vaizdas, neslepia, malonus ir jo akiai.

"Tai renovacijos, įvykdytos per beveik trejus metus, rezultatas. Turime ką parodyti, nes ligoninės veidas tikrai kitoks, iš išorės ji spindi kaip saulė", – docentas L.Vitkus rodo jo vadovaujamos gydymo įstaigos smėlio ir oranžinėmis spalvomis nudažytą fasadą.

Išorinis ligoninės pastatų plotas – 15 tūkst. kv. m. Būtent tiek jo apšiltinta ir nudažyta, ir ligoninė iš bjauriojo ančiuko ne tik virto gražia gulbe, bet ir tapo turtingesnė: per vienus metus sutaupyta 120 tūkst. eurų vien tik šildymo išlaidoms.

"Prieš trejus metus pradėtos renovacijos tikslas buvo apšiltinti pastatus, pakeisti likusius senus langus ir lauko duris, keturiuose skyriuose įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą ir iš dalies rekonstruoti šildymo sistemą, atnaujinti katilinę – naują katilą su ekonomaizeriu", – aiškina Respublikinės Kauno ligoninės Infrastruktūros valdymo skyriaus vadovas Vytautas Armolaitis.

Senos, nuo 1952 m. savo veiklą Hipodromo gatvėje pradėjusios ligoninės vienvamzdės šildymo sistemos nebuvo įmanoma reguliuoti.

"Dabar ant kiekvieno radiatoriaus yra reguliatoriai ir, kur nors sumažinus šilumos padavimą, bendra sistema nenukenčia, kaip buvo iki šiol", – detalėmis rekonstrukcijos naudą iliustruoja jos iniciatorius L.Vitkus, vos atėjęs ligoninei vadovauti ėmęsis renovacijos.

Jis priduria, kad gydymo įstaigoms labai svarbus vėdinimas, todėl buvo sumanyta įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą, kai iki 95 proc. šalinamo oro šilumos yra grąžinama į vėdinimo įrenginį ir naudojama tiekiamam lauko orui pašildyti.

Susideda iš smulkmenų

Dar viena naujovė Respublikinėje Kauno ligoninėje – išorinės žaliuzės. Jos ne tik puošia fasadą, bet ir suteikia daug naudos.

Visų pirma, aiškina ligoninės generalinis direktorius L.Vitkus, vidines žaliuzes gydymo įstaigose būtina valyti antiseptiniais tirpalais ne rečiau kaip du kartus per metus.

"Kai skaičiuoji darbo valandas, chemikalų kainą, išorinės žaliuzės duoda labai didelį ekonominį efektą. Be to, jos žiemą sutaupo apie 3 proc. šilumos, o vasarą saulei neleidžia įkaitinti stiklo paketo ir prikaitinti patalpų", – docentas L.Vitkus priduria, kad, remiantis kitų gydymo įstaigų patirtimi, įrengus išorines žaliuzes sumažėja ir hospitalinių infekcijų.

Inžinierius V.Armolaitis pademonstruoja, kaip, norint žaliuzes uždaryti ar pakelti, pakanka paspausti palatoje esantį mygtuką. Jokių virvučių, jokio išsiklaipymo. Tiesa, Vaikų ligų, Psichosomatikos skyriuose lauko žaliuzes pagal ligonių pageidavimą reguliuoja medikai nuotoliniu pulteliu.

O kodėl direktorate tebėra senos vidinės žaliuzės?

"Pas mus – ne pietų pusė, saulės mažiau", – paaiškina generalinis direktorius, kuris su visa komanda persikėlė į kitas patalpas.

Ten, kur direktoratas buvo anksčiau, įsikūrė Personalo skyrius ir kitos tarnybos, perkeltos iš pirmojo aukšto. Nuspręsta, kad pastarajame yra geriausia vieta naujam magnetinio rezonanso aparatui pastatyti, kurio diagnostinės galimybės, palyginti su senuoju, bus kur kas didesnės: bus galima atlikti įvairesnio spektro tyrimų.

Loginiai sprendimai

Yra daugybė priežasčių, kodėl ligoninėje reikėjo atlikti ne tik išorės, bet ir vidaus remontą. Pavyzdžiui, keičiant liftus laikinieji montuojami iš išorės.

"Kai pasakėme, kad dabar tvarkome fasadą ir kitąmet keičiant senus liftus naujais jis būtų sugadintas, liftams gavome lėšų šiemet", – džiaugiasi L.Vitkus.

Dabar iš penkių liftų senas liko tik vienas. Naujiesiems valdyti nebereikia darbuotojų, ir per metus sutaupoma 27 tūkst. eurų.

Gerokai pasikeitė ir vidinė ligoninės struktūra. Ji racionalizuota, sutaupyta ploto. Atsirado vietos erdviai Konsultacijų poliklinikai, kurioje ligoniams daug patogiau, kai visi gydytojų kabinetai viename koridoriuje, greta – tyrimai rentgenu, ultragarsu, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso metodais. Greta – barokamera, ambulatorinės reabilitacijos padalinys su visomis fizioterapijos ir kineziterapijos procedūromis.

Ligoninės pacientai, o jų Konsultacijų poliklinika sulaukia vis daugiau, jau spėjo teigiamai įvertinti pokyčius, kai viskas vienoje vietoje.

Paveikslėliai ant durų

Šviesu, erdvu, patogu ligoniams, juos gydantiems medikams ir stacionare – Terapijos ir Chirurgijos klinikose, kuriose suvienyti buvę atitinkamo profilio padaliniai.

Palatose lovų sumažėjo, jos vienvietės, dvivietės arba trivietės. Įrengta daug daugiau sanitarinių mazgų.

"Atskirų dušų ir sanmazgų kiekvienai palatai įrengti neįmanoma dėl senų miesto komunikacijų", – paaiškino Infrastruktūros valdymo skyriaus vadovas V.Armolaitis.

Kiekviename skyriuje įrengti tualetai ir dušai neįgaliesiems. Visuose tualetuose yra ne tik rankų, bet ir klozetų dezinfektantai. Kabo instrukcijos, kaip jais naudotis.

"Pasiimi tualetinio popieriaus, suvilgai dezinfektantu ir nusivalai. Užsienyje yra vienkartiniai klozetų apklotai, bet mes pasirinkome ekonomiškesnį variantą", – ligoninės vadovas L.Vitkus įsitikinęs, kad tai padės kelti pacientų higieninį lygį.

Numeriai ant palatų durų – dideli, gerai matomi iš tolo ar netgi prasčiau reginčiajam. Po numeriu – paveikslėlis: saulutė, motociklas, drugelis ir panašiai.

Terapijos klinikos vadovas Gintaras Kramilius pakomentuoja, kad iš pradžių medikai tokioms iliustracijoms priešinosi, sakė, čia – ne vaikų darželis, bet ligoniai naujovę įvertino labai gerai. Tie, kurie užmiršta savo palatos numerį, tikrai žino, koks paveikslėlis nupieštas ant durų.

Dėl neuroliginių ligonių, kurių orientacija neretai būna pažeista, durų staktos nudažytos raudonai. Ši spalva ligoniams labiausiai matoma ir įsimenama. Turėklai koridoriuose, palatų durų rėmai – oranžinės arba raudonos spalvos. Tai ir akivaizdu, ir gražu. Apvadai – ne iš šalto metalo, o iš šilto plastiko, atsparaus mechaniniam poveikiui. Gydytojų pavardės prie kabinetų – ant specialios lentelės užrašytos žymekliu, kad, reikalui esant, būtų galima pakeisti pavardę, o ne visą lentelę.

Tai – smulkmenos, bet jos rodo dėmesį ligoniui ir ekonomiškumą. Ligoninės padalinių nuorodos kol kas laikinos, nes norima įvertinti, ar tai informatyvu ligoniams. Kai tuo bus įsitikinta, bus įrengti nuolatiniai informaciniai užrašai.

Dėmesys naujovėms

Terapijos klinikoje įrengtos intensyvaus stebėjimo palatos su visa reikalinga įranga, sunkesniems ligoniams teikiama maksimali priežiūra.

Šiose palatose – funkcinės lovos, prireikus ligonį galima pervežti į Intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyrių. Monitoriai, kurie seka gyvybines funkcijas, yra bevieliai, juos galima nunešti į bet kurią palatą. Centriniame pulte apie ligonį matoma visa medicininė informacija.

"Sutvarkius infrastruktūrą ir pagerinus sąlygas ligoniams bei gydytojams, galima pereiti prie technologinių ir mentalinių pokyčių. Nuolat sekame naujoves, lankomės užsienyje rengiamose medicinos įrangos parodose ir investuojame į naujas technologijas. Štai reabilitacijai labai sėkmingai pritaikėme kompiuterinius žaidimus, turime naujovišką rentgeną, kurio diagnostika paremta tomosinteze", – diagnostikos ir gydymo proceso naujoves vardija docentas L.Vitkus.

Po mėnesio ligoninėje pradės veikti rentgeno aparatūra, kuri tiria panašiai kaip kompiuterinės tomografijos metodu.

Lietuvoje iki šiol buvo tik vienas toks rentgeno aparatas, kuriuo gauti vaizdai daug informatyvesni nei senuoju. Tikėtina, kad naujasis rentgeno aparatas kai kuriems ligoniams padės išvengti tyrimų kompiuterinės tomografijos aparatūra, kuri daug labiau apšvitina.

Pustrečio milijono eurų

Pasivaikščiojus po visą pasikeitusią ligoninę kyla klausimas: kiek visa tai kainavo, iš kur gydymo įstaiga gavo pinigų?

Infrastruktūros valdymo skyriaus vadovas V.Armolaitis sako, kad per šiuos trejus metus renovacijai panaudota daugiau kaip pustrečio milijono eurų. Beveik pusė šios sumos gauta iš Klimato kaitos specialiosios programos per Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą. Kita dalis – iš ligoninės uždirbtų lėšų. Jos yra būtinos, norint gauti finansavimą iš minėto fondo.

"Kai pateiki paraišką, ji yra vertinama. Būtinas pareiškėjų finansinis indėlis, kad fondui liktų prisidėti kuo mažiau. Mūsų suma lėmė, kad gavome tai, ko mums reikėjo", – aiškina V.Armolaitis.

Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose moderni apšvietimo sistema įrengta iš Šveicarijos ir Lietuvos vyriausybių finansuojamų projektų lėšų. Dabar montuojamos saulės baterijos vandeniui šildyti.

"Ačiū Kauno miesto savivaldybei, kad skyrė lėšų šaligatviui Miško gatvėje prie Krikščioniškųjų gimdymo namų sutvarkyti. Automobilių stovėjimo aikštelę šių namų kieme sutvarkėme Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis, – V.Armolaitis rūpinasi ir ligoninės padaliniais. – Marių ligoninėje įrengėme biokuro katilinę, nes buvo kūrenama skalūnų alyva ir mazutu, kurie labai teršia gamtą. Rekonstravome Konsultacijų polikliniką Garliavoje. Pastarųjų trejų metų laikotarpis paženklintas tikrai dideliais darbais."

Dar galima pridurti nuveiktus gerus darbus Kačerginėje, kur Vaikų reabilitacijos skyriaus "Žibutės" sektoriuje įrengta vandens tiekimo iš miesto tinklų sistema, prie jos prijungta buvusi vietinė kanalizacija.

Pažangūs vadybos principai

Savo darbą mylintys entuziastingi Respublikinės Kauno ligoninės vadovai ir specialistai dabar rūpinasi, kaip išspręsti automobilių parkavimo prie ligoninės problemą.

"Numatoma įrengti požeminį garažą po greta ligoninės esančios mokyklos stadionu", – prognozuoja docentas L.Vitkus.

Pastebėjus, kad ligoniams už tokį parkavimą gali tekti susimokėti, ligoninės vadovai pasitelkia užsienio šalių pavyzdį: pirmas pusvalandis yra nemokamas. Tikimasi rasti vietos 70 automobilių ligoninės prieigose.

Dar svarstoma į Hipodromo gatvę perkelti Vertebroneurologijos poskyrį, kuris dabar yra Taikos prospekte. Tai, anot ligoninės vadovo L.Vitkaus, duotų ekonominį efektą.

"Svarbios investicijos ir į specialistus: nuolat tobuliname motyvacijos sistemą, pastaruoju metu, nuo gegužės 1 d., visiems atlyginimas padidėjo 10 proc. Skatiname ligoninės darbuotojus nuolat tobulėti – kvalifikacijai kelti šiemet skyrėme tris kartus daugiau lėšų, nei buvo skiriama anksčiau. Daug dėmesio bus skiriama bendrosios praktikos slaugytojų mokymui", – vardija ligoninės generalinis direktorius L.Vitkus.

Jau vykdomas metinių pokalbių su darbuotojais projektas. Šiemet jis taikytas padalinių vadovams, kitąmet bus kalbamasi su kiekvienu darbuotoju.

"Suformluojamos konkrečios užduotys, darbuotojui sudaroma galimybė pabendrauti su savo vadovu, išsakyti lūkesčius. Viskas dokumentuojama. Tikimės, kad tai duos gerų rezultatų ir motyvuos dirbti dar geriau. Savo darbe stengiamės vadovautis pažangiais vadybos principais", – pasakoja docentas L. Vitkus.

Direktoriaus teigimu, daug investuojama ir į vidinės komunikacijos sistemų tobulinimą, siekiant, kad informacija darbuotojus pasiektų laiku, jie visada jaustų organizacijos pulsą.

Pasikeitus ligoninės įvaizdžiui, miesto gyventojai ją vertina kitaip, nebevadina laiptais į dangų, ligonine, į kurią vykstama numirti.

"Kauniečiai ir atokesnių rajonų gyventojai vieni kitus ragina gydytis būtent mūsų ligoninėje. Mūsų medikų ir visų kitų darbuotojų komanda nuostabi, viską padarė puikiai. Vienas nieko nepadarytų", – apibendrina L.Vitkus.

Dar keletas skaičių ir faktų

Prieš trejus metus Respublikinėje Kauno ligoninėje buvo 1 400 lovų. Dabar yra 1 098. Pagal ketvirtojo šalies gydymo įstaigų restruktūrizacijos etapo reikalavimus iki 2017 m. turi likti 1078 lovos. Tai, anot ligoninės vadovų, pasiekiama lengvai.

Anksčiau per metus stacionare būdavo gydoma po 30 tūkst. ligonių, pernai jų buvo 28 tūkst. Paslaugos ligoniams perkeliamos į dienos stacionaro ir ambulatorines. Ligoninėje jau 10 metų veikia Dienos chirurgijos skyrius. Jis buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje.

Ilgiausios eilės Konsultacinėje poliklinikoje – apie 20 dienų – pas tuos specialistus, kurie konsultuoja vieną ar dvi dienas per mėnesį. Kitos eilės konsultacijoms, operacijoms, planiniam gydymui – ilgiausiai savaitę.

Jau įrengtas Širdies nepakankamumo kabinetas. Gydytojas kardiologas ir bendrosios praktikos slaugytoja ne tik konsultuos pacientuus ir juos gydys, bet ir mokys tinkamai savimi pasirūpinti.

Skaudžiausia tema – atlyginimai

Nuo šių metų gegužės 1 d. kiekvienam ligoninės darbuotojui atlyginimas padidintas 10 proc.

Atlyginimai didės ir nuo liepos 1 d., šalies gydymo įstaigoms šiam tikslui gavus 21 mln. eurų.

Planuojama, kad kitąmet medikų atlyginimams didinti bus papildomai skirta 42 mln. eurų šalies mastu.

Vidutinis Respublikinės Kauno ligoninės gydytojų, dirbančių vieno etato krūviu, atlyginimas yra 1 104 eurai.

Slaugytojų, dirbančių vieno etato krūviu, atlyginimo vidurkis – 660 eurų.

Ligoninėje dirba 1549 darbuotojai.