Kovo 3 d. šalyje vyks savivaldybių tarybų, gegužės 12 d. – Lietuvos Prezidento, o gegužės 26 d. – Europos Parlamento rinkimai. Laukia tikrai intensyvūs metai.

Šią savaitę baigėsi parašų rinkimas į artimiausius – savivaldybių tarybos rinkimus, tad nesurinkusieji 2 tūkst. parašų, toliau savo kelionės nebetęs. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kaip tik baigia vertinti kandidatų pateiktus dokumentus ir jau vasario 1 d. paskelbs oficialius kandidatų į miestų tarybas sąrašus.

Apie tai, kas rinkimų arenoje laukia šiemet, "Kauno diena" kalbasi su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke Laura Matjošaityte.

– Kokios šių metų tendencijos palyginti su praėjusiais rinkimais?

– Šiuose rinkimuose dalyvauja daugiau visuomeninių komitetų, nei jų buvo 2015 m. Tai tarsi signalizuoja, kad ne visiems yra priimtina rinkimuose dalyvauti kartu su politinėmis partijomis. Matome, kad net didžiųjų miestų – Vilniaus ir Klaipėdos – merai anksčiau ėjo su politinėmis partijomis, o dabar pasirinko visuomeninius komitetus.

Galbūt silpnėja partinė sistema arba renkasi visuomeninius komitetus, nes juos paprasčiau įsteigti, nei politinę partiją. Pastarajai įsteigti reikia 2 tūkst. narių, taip pat partija turi būti įregistruota Teisingumo ministerijoje ne vėliau kaip 158 dienos iki rinkimų.  Visuomeninis komitetas gali įsiregistruoti ne vėliau kaip per 85 dienas iki rinkimų.

Tačiau pastebime, kad bendras kandidatų skaičius mažėja. Atrodo, kad yra tam tikras paradoksas, kai visuomeninių komitetų turime gerokai daugiau, o kandidatų – mažiau. Taip yra todėl, nes kai kurios politinės partijos mažiau kandidatų kelia savo sąrašuose.

Neatsimenu, kada istorijoje buvo paskutinį kartą toks etapas, kai tiek daug įvairių rinkimų vyktų per tokį trumpą laiką.

Vasario 1 d. VRK puslapyje bus paskelbti visi kandidatų į miesto tarybas sąrašai. Apie kiekvieną kandidatą bus galima rasti anketinius duomenis, biografiją, interesų deklaracijas. Bus paskelbtas tikrai didžiulis informacijos srautas, tad bus galima visuomenei analizuoti, kokius čia kandidatus turime, koks jų išsilavinimas, kur jie dirba, ką veikia. Bus tikrai daug įdomios informacijos, kuria kviečiu žmones pasinaudoti ir gerai pastudijuoti, prieš einant balsuoti. Tai leistų išrinkti geriausią atstovą.

– Treji rinkimai per vienus metus. Ar tai bus tam tikras iššūkis viską sukontroliuoti?

– Patikslinsiu, kad ne per vienus metus, o per pusmetį. Tai didžiulis iššūkis rinkimų organizatoriui, rinkimų komisijoms bei įvairioms institucijoms. Galimas dalykas, kad kartu su Prezidento rinkimais turėsime ir referendumą dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo.

Kitas dalykas,  šiuo metu keturiolika Seimo narių pretenduoja į merus ir jie didžiąja dauguma buvo išrinkti vienmandatėse rinkimų apygardose. Tad tikėtina, kad kai kurie iš jų bus išrinkti merais, tokiu atveju VRK turės organizuoti ir naujus rinkimus į Seimą tam tikrose vienmandatėse apygardose.

Žinoma, rinkimų dar gali padaugėti. Jei prisimintumėme 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimus, tuo metu VRK trijose savivaldybėse pripažino rinkimų rezultatus negaliojančiais ir reikėjo organizuoti naujus rinkimus. Todėl gali būti panašių dalykų ir per šiuos rinkimus. Gali būti, kad bus išrinkti merai, bet atsisakys mandato.

Variacijų gali būti pačių įvairiausių, tad tikrai tikėtina, kad trejais rinkimais tikrai neapsiribosime. Be to, gali būti, kad bus ir daugiau referendumų. Kalbame apie galimybė sumažinti piliečių skaičiaus referendume. Dar viena iniciatyva siūlo pakeisti Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų sistemas į mažoritarines rinkimų sistemas. Taip pat yra iniciatyva dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Tai jei pavyks iniciatyvinėms grupėms surinkti reikiamą parašų skaičių, VRK turės surašyti baigiamąjį aktą, o Seimas – nuspręsti, kada organizuoti naują referendumą.

Darbų nusimato tikrai daug. Aš neatsimenu, kada istorijoje buvo paskutinį kartą toks etapas, kai tiek daug įvairių rinkimų vyktų per tokį trumpą laiką, bet reikia pasidžiaugti, kad VRK šioje situacijoje nėra palikta viena. Intensyviai bendradarbiaujame su kitomis institucijomis. Visi kartu dedame pastangas, kad rinkimai vyktų sklandžiai ir skaidriai, būtų mažiau pažeidimų.

– Ar yra grėsmių, kad iš užsienio bus bandymų kištis į rinkimus?

– Aišku, mes pastebime galimas indikacijas iš užsienio apie galimas kibernetines atakas ar skleidžiamą dezinformaciją. Tikrai prieš šiuos rinkimus tai gali suintensyvėti. Jei tokie dalykai vyko didžiosiose pasaulio valstybėse, kas galėtų paneigti, kad ir pas mus nebus. Kibernetinės atakos tikrai didelis VRK rūpestis. Mes bendradarbiaujame ir keičiamės informacija su Nacionaline kibernetinio saugumo centru, policija bei kitomis institucijomis.

– Kaip tikitės vyks politinių reklamų sklaida?

– Socialiniuose tinkluose ir kitose priemonėse politinės reklamos yra labai daug. VRK stebi tą informaciją, kas ją paskleidė, kas apmokėjo, ar iš viso apmokėjo.

Šiais metais turime ir naujovę – politinės reklamos gaudyklę. Kiekvienas pilietis gali fiksuoti pastebėtą politinę reklamą, gaudyklės platformą kelti nuotraukas, kurios paskelbiamos žemėlapyje, tad žmonės gali matyti, kur kokios politinės jėgos reklamuojasi, kur reklamos yra daugiausia ir tai leidžia vizualiai pažiūrėti, kaip ta reklama atrodo. Tikrai visuomenė į tokias reklamos paieškas įsitraukia ir dalijasi savo pastebėjimais ne tik gatvėje, bet ir socialiniuose tinkluose, laikraščiuose, lankstinukuose.