Siekiant gyventojams priminti, kaip kiekvieno mūsų įpročiai gali prisidėti prie gamtos išsaugojimo, Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ kartu su Kauno miesto savivaldybe kovo 12 d. prekybos centre „Mega“ kauniečiams surengė smagią informacinę kampaniją. Jos metu teisingai atsakius į smagiais rūšiavimo konteineriais persirengusių personažų užduotus klausimus apie tvarumo ir atsakingo vartojimo įpročius, svarbiausias rūšiavimo taisykles, prekybos centro lankytojams buvo dovanojami tvarūs daugkartiniai pirkinių maišeliai. Jų per dieną buvo išdalinta daugiau nei 2000 vnt. Gamtai draugiški, skalbiami, patogūs dėvėjimui, iš 100 proc. antrinių žaliavų pagaminti maišeliai juos gavusiems akcijos dalyviams – tikimasi – tarnaus apsiperkant ir keletą metų, taip išvengiant kaskart naujo plastikinio maišelio įsigijimo bei apsaugant gamtą nuo bereikalingų atliekų.

„Eurostato duomenimis, kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus panaudoja iki 300 ir daugiau įvairių plastikinių maišelių, t.y. bene po vieną maišelį kasdien ar kas dvi dienas. Absoliuti dauguma šių maišelių naudojama tik vieną kartą. Vos 9 proc. maišelių yra perdirbami – visi kiti patenka į sąvartynus arba tiesiai į aplinką,– apie akciją kalbėjo „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė. – Atsisakyti plastiko per vieną dieną gal ir neįmanoma, bet pasiryžimas į parduotuvę neštis daugkartinį maišelį – jau svarbus pirmasis žingsnis, kuris leis sumažinti aplinkai daromą žalą, o galbūt ilgainiui paskatins pirkėją imtis ir kitų tvarumo pokyčių“.

Kai kalbame apie pakuotes, daugiausiai strėlių visuomet skrieja vienkartinio plastiko pusėn. Vertinant statistiką, Lietuva vis dar pirmauja Europoje pagal šių, itin taršių maišelių sunaudojimą, nors imamasi ryžtingų tvarumo veiksmų įvairiose srityse. Visoje ES (Eurostato duomenimis) vienas gyventojas per metus vidutiniškai sunaudoja apie 100 vienkartinių plastikinių maišelių, Belgijoje šis skaičius nesiekia 20, tuo tarpu mūsų šalyje – viršijama kelis šimtus vienetų per metus.

Vienkartiniai gaminiai dalies vartotojų yra vertinami prastai pirmiausia dėl to, kad yra naudojami labai trumpai: vos tik panaudoti minimaliam patogumui sukurti – ypač kalbant apie įvairias pakuotes – išmetami beveik nauji. Tačiau didžiausia bėda yra ta, kad tokiems produktams gaminti sunaudotas plastikas apskritai nėra perdirbamas: plastikiniai maišeliai vengtini ir šalinami iš rūšiavimo linijų, nes juos sunku apdoroti, jie užkemša perdirbimo centrų įrangą, lėtina perdirbimo procesą. Dėl to absoliuti dauguma plastikinių maišelių, įskaitant įvairias pakuotes ir burbulinę plėvelę, perrūšiavus visą surinktą plastiko atliekų srautą, keliauja į mišrių atliekų sąvartynus arba yra deginami.

Organizatorių nuotr.

Prieš keletą metų buvo uždrausta prekių pardavimo vietose nemokamai dalinti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, nuo šių metų liepos mėnesio bus draudžiama nemokamai dalyti labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius sveriamiems produktams prekių ar produktų pardavimo vietose. Tai – puikus žingsnis visiško plonų plastikinių maišelių atsisakymo link, kas turėtų tapti kiekvienos išsivysčiusios valstybės tikslu.

„Nors apie vienkartinio plastiko daromą žalą gamtai kalbama jau ne vienerius metus, socialinėje erdvėje kasdien pro akis nepraslysta vaizdai iš pakuočių atliekomis užterštų gamtos kampelių visame pasaulyje, daliai visuomenės vis dar trūksta sąmoningumo ir noro domėtis vienkartinių pakuočių daroma žala mus supančiai gyvūnijai, augmenijai ir mums patiems, – pažymi „Gamtos ateitis“ atstovė D. Ramanauskaitė. – Todėl apie tai būtina priminti dar ir dar kartą, rodyti teisingą pavyzdį, kuris motyvuotų, įkvėptų keisti požiūrį į rodos įprastus, nepakeičiamus mūsų kasdienius sprendimus“.

Gyventojų apklausos rodo, kad vis dažniau žmonės klausia verslų, ar parduodami produktai yra ekologiški, kaip tai stipriai teršia gamtą ir panašiai. Verslams keliamos naujos sąlygos ir verčiama galvoti apie ekologiją. Daugėja prekybos centrų, visiškai atsisakančių plastikinių maišelių, ar bent siūlančių naudoti popierinius bei daugkartinius. Socialinėje erdvėje populiarėja idėjos kaskart einant apsipirkti neštis savo daugkartinį maišelį.

„Štai, pavyzdžiui, 1974 metais vienas gyventojas per metus panaudodavo maždaug du kilogramus plastiko. Šiandien šis skaičius jau viršija 40 kilogramų,– apžvelgė statistiką D. Ramanauskaitė. – Pats plastikas savaime – nėra blogai. Blogai tuomet, kai jis yra vienkartinis, neperdirbamas ir negrįžta į žiedinės ekonomikos ratą, idant iš jo būtų pagaminti nauji produktai. Tad jei yra galimybių atsisakyti neperdirbamų dalykų – atsisakykime. Apie tai ir buvo ši mūsų akcija – „Rinkis atsakingai. Rūšiuok. Geras įprotis – didžiausia tavo padėka žemei!“

Daugiau informacijos apie pakuočių atliekų rūšiavimą rasite: https://gamtosateitis.lt/apie-rusiavima/