Pirmieji, kurie turėtų pasirengti teisininkų profesijos pokyčiams – teisės studijas organizuojantys universitetai.

Pasak P. Astromskio, dirbtinis intelektas jau šiandien atlieka svarbų vaidmenį daugelyje teisės sričių. „Jau dabar dirbtinio intelekto sistemos atlieka reikiamų teisės aktų paiešką, įrodymų rinkimą ir apdorojimą, pateikia patarimus bylinėjimo strategijai ar sutarčių vykdymui, prognozuoja jų baigtį, generuoja ir derina dokumentus ar net konsultuoja klientus. Laboratorijose jau dabar vystomi algoritmai, kurie, kaip ir teisėjai, sugeba atsirinkti reikšmingus faktus, pritaikyti teisės normą ir motyvuoti savo sprendimus“, – paaiškina teisininkas.

Dirbtinio intelekto panaudojimas teisėje yra toli gražu ne naujiena – šis klausimas yra aptarinėjamas dar nuo 1958-ųjų, o pirmieji veikiantys prototipai pasirodė 1970 metais. Specializuotos dirbtinio intelekto ir teisės asociacijos veikia jau daugiau nei 30 metų, o moksliniai tyrimai ir eksperimentai šioje srityje vykdomi net 60 metų. Šiandien pasaulyje yra tūkstančiai teisės technologijų (angl. legal tech) startuolių.

Tiesa, Lietuvos teisininkus nuo staigaus technologijų įsiveržimo saugo lietuvių kalba. Ne tik todėl, kad tai viena iš sudėtingesnių pasaulio kalbų, tačiau ir todėl, kad ją vartoja santykinai mažai žmonių – tad, savo ruožtu, mažai yra ir ją tyrinėjančių mokslininkų arba investuotojų į kalbos technologijas.

„Vienas iš galimų šios problemos sprendimo būdų – panaikinti lietuvių kalbos monopolį įvedant antrą arba „techninę“ kalbą Lietuvos teisinėse institucijose. Išnagrinėjome, kokias teisines prielaidas ir galimybes pateiktų ši naujovė, vykdydami VDU Ateities teisės, etikos ir intelektualiųjų technologijų integralumo studiją. Alternatyvus sprendimas būtų išmokyti kompiuterį lietuvių kalbos. Tai jau daroma VDU projekte „Semantika 2“ – kuriama programinė įranga, neribotai atpažįstanti lietuvių kalbą“, – pasakoja P. Astromskis.

Teisininkas pripažįsta, kad lietuvių kalbos barjeras nėra vienintelė problema – dirbtinio intelekto sistemos vis dar yra „per kvailos“ savarankiškam veikimui. Be to, šios sistemos yra kaip juodoji dėžė, kuri vykdo jai duotas užduotis, tačiau žmonės iki galo nesupranta, kaip ji veikia ir kaip ją kontroliuoti. Kita problema – dirbtinis intelektas apsimoko naudodamas žmonių sukurtus duomenų masyvus, kurie per žmonijos istoriją sukaupė daug diskriminacijos, nelygiateisiškumo ir kitų šiuo metu neigiamai vertintinų ideologinių konfigūracijų. Atitinkamai ir dirbtinio intelekto sistemų pagrindinė problema yra šališkumas.

„Dar viena dažnai įvardijama grėsmė yra teisininkų poreikio mažėjimas – be abejo, teisės automatizavimas turės jam įtakos. Bet lygiai tokį patį klausimą užduoda ir statybininkai, taksistai, gamyklų darbuotojai, buhalteriai, ir visi kiti, veikiantys rinkoje“, – sako dėstytojas. Anot jo, dirbtinis intelektas gali pakeisti daugelio profesijų ateitį – pavyzdžiui, Dubajuje jau dabar svarstoma penktadalį policijos darbų patikėti robotams.

Savo mintis apie technologijų įtaką teisei P. Astromskis pristatė VDU surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Teisinė etika ir profesionalumas technologijų ir globalizacijos amžiuje“. Kiek kitokią, kritiškesnę poziciją dėl technologijų vaidmens renginio metu išsakė kitas VDU dėstytojas, teisininkas Vygantas Malinauskas – jis atkreipė dėmesį į etinius klausimus, kylančius patikint sprendimų priėmimą dirbtiniam intelektui.

„Negalime ignoruoti etikos problemos. Klausdami, ar kompiuteriai gali priimti sprendimus už žmones, iš esmės klausiame, ar juos galima išmokyti būti etiškais. Tačiau etika negali apsiriboti tik taisyklių laikymusi. Protingumas, gebėjimas pasirinkti iš skirtingos vertės alternatyvų, yra esminė etikos sąlyga. Bet tuomet kyla pagrįstas klausimas – ar dirbtinis intelektas, pats neturėdamas žmogiškos prigimties, iš principo gali būti protingas žmogiškąja prasme?“, – samprotavo V. Malinauskas.

Konferencijoje pranešimus skaitė teisės praktikai ir ekspertai – mokslininkai, advokatai, prokurorai, apygardų, regioninių, aukščiausiųjų ir kitų teismų teisėjai iš JAV, Vengrijos, Kroatijos, Rumunijos, Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių. Pranešėjai aptarė teisminę etiką globalizacijos amžiuje, teisėjų dalyvavimą socialiniuose tinkluose, ikiteisminio tyrimo kokybės gerinimą pasitelkiant technologijas, 4-osios pramoninės revoliucijos iššūkius ir kitus klausimus.

Renginį organizavo VDU Teisės fakultetas, Kauno regioninis teismas, Vidurio ir Rytų Europos teisės iniciatyvos institutas (CEELI, Čekija) ir Nacionalinė teismų administracija.