Šiek tiek istorijos

Veikiausiai nesuklysime sakydami, kad Kauno rotušė, kurios slenkstį Kęstutis Ignatavičius peržengė dar 1990 m. – antrieji jo namai.

Laiptais iš cokolinio aukšto į antrąjį, kur įrengtas jo kabinetas, ilgametis miesto ceremonimeistras kilo ir leidosi dešimtis tūkstančių kartų, o į baltosios gulbės bokštą žvelgė kur kas dažniau nei eilinis Senamiesčio praeivis ar Muitinės gatvės gyventojas.

"Dirstelėkime į jį dar sykį, – akis nuo saulės delnu dengėsi Kauno miesto muziejaus skyriaus Kultūros renginių organizatorius K.Ignatavičius. – Nepriekaištingas architektų darbas ir bokšto proporcijos."

Į viršų jis laibėja, o sunkias ir paprastas formas keičia lengvesnės, kur kas įmantresnės. Antai, pirmasis – cokolinis – aukštas raižytas. Antrąjį, keturkampio formos, skaido piliastrai su rūtos motyvu puošti kapiteliai. Trečiojo bokšto aukšto centre – nedidelė niša.

"Žmonės neretai teiraujasi, kam ji? Greičiausiai dėl šviesų ir šešėlių žaismo", – paklaustas, ar niša visuomet buvo tuščia, K.Ignatavičius linktelėjo galvą.

Aštuonkampio formos ketvirtą ir penktą aukštus kadaise supo ant pjedestalų stovinčios vazos ir skulptūros. Šeštas aukštas – žymiai siauresnis, apjuostas laužyta perdanga. Varpo formos stogeliui grakštumo suteikia liaunas, merginos liemenį menantis bokštelis ir paauksuota vėtrungė su karūna, kurią pritvirtino pats K.Ignatavičius.

Kauniečiams rekomenduoju ne žiūrėti į laikrodį, o jo klausyti.

"Kas pavaizduota vėtrungėje? Tauras ir Vytis. Iš toli šiuos simbolius sunku įžiūrėti. Greičiausiai dėl to tuometei valdžiai jie neužkliuvo", – svarstė pašnekovas. Originalus, meterologinis, tačiau dažnai ir puošybinę funkciją atliekantis elementas saugomas Miesto muziejuje, o ant jo lenkiškai parašyta: bokštas pastatytas miesto lėšomis.

Stiebiasi nauji laiptai

Mostelėjęs ranka, vienas žinomiausių kauniečių pakvietė Rotušės vidun, o už durų, pro kurias daugybę metų žengia jaunavedžiai, sustojo.

"Virš mūsų galvų – visas bokšto masyvas, po kojomis – miesto kalėjimas", – į pastarąjį K.Ignatavičius šįsyk nekvietė. Sparčiu žingsniu pakilo į antrą aukštą, o netrukus po to ištirpdė dvidešimt laiptelių, vedančių į trečią. Čia prieš akis atsivėrė neįtikėtinos palėpės erdvės su kaminu centre ir siaura anga mums iš dešinės.

"Dabar nusilenkime Rotušės architektams", – prieš pradingdamas pastarojoje, galvą panarino buvęs ceremonmeistras. Darsyk jis sustojo ketvirto tarpsnio aikštelėje, iš kurios į viršų stiebiasi metaliniai laiptai. Iki bokšto restauracijos jie sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir buvo labai statūs, dabar – žemesni ir besisukantys kita kryptimi. Planuojama, kad šioje tarpaukštinėje aikštelėje bus įrengta ekspozicija, o lankytojai galės pamatyti plytų mūrą ir kitus autentiškus elementus: langus, gynybines angas.

Dar kelios akimirkos, ir mes jau penktame aukšte. Tiesa, ties juo ekskursija po bokštą baigėsi – laiptai, vedantys prie Rotušės  laikrodžio, dar neįrengti. "Šis aukštas bus apžvalginis", – tolesnius planus atskleidė K.Ignatavičius.

Kol kas tik lieka neaišku, ar lankytojai galės kaišioti galvas pro langus, ar ne. Baiminamasi, kad tai gali būti nesaugu.

Ilgametis laikrodis

Savivaldybės lėšomis sutvarkius bokštą lankytojai iš arčiau galės pamatyti ir Rotušės laikrodį. Nors šiuo metu jis sustojęs, planuojama, kad liepos mėnesį vėl rodys tikslų laiką.

"Rotušės bokšto statybai einant į pabaigą, 1774 m. birželį, magistrato posėdyje vienbalsiai buvo nuspręsta užsienyje pirkti ir pargabenti tiek medžiagų, kiek tik reikės rotušės laikrodžiui įrengti ir sureguliuoti. Burmistras Henrikas Esenas liepė pagaminti perstatomam bokštui laikrodį ir varpus, kurie 1775 m. buvo atvežti į Kauną iš užsienio", – vieno iš Rotušės simbolių istoriją pasakojo K.Ignatavičius.

Laikrodis, anot jo, nurodydavo, kada miestiečiams gulti ir keltis, uždegti ir gesinti namų ar gatvių žiburius, kada atlikti tam tikrus darbus. Varpai įspėdavo apie pavojų ir apie atvykstančius garbius svečius.

1907 m. rotušės bokšto laikrodis buvo pakeistas nauju, pagamintu Peterburge. Spėjama, kad vėliau jo mechanizmas iškeliavo į Maskvos politechnikos muziejų, o pastarojo vietoje atsirado kitas – elektromechaninis, pagamintas Kauno staklių gamykloje, eksperimentiniame ceche.

"Kai atėjau dirbti į rotušę, šis nebeveikė. Kvietėme inžinierių-elektroniką Arūną Paškevičių, kuris įrengė dėžutę su kompiuterizuota sistema", – pokalbį tęsė K.Ignatavičius.

Reikia keisti mechanizmą

Deja, laikas negailestingas net ir laikrodžiams – po paskutiniojo remonto 2016-aisiais, mechanizmas sustojo, o laikrodininkas Arvydas Bilvinas pavargo sukinėti rodykles. Todėl dabar valandas ir pusvalandžius skelbia tik varpas, mušamas 2 kg plaktuko.

"Kauniečiams rekomenduoju ne žiūrėti į laikrodį, o jo klausyti, – šyptelėjo A.Bilvinas. – Ne tik todėl, kad rodyklės stovi vietoje, o dar ir todėl, kad jos šiek tiek klaidina – yra tamsios ir per plonos, o atsvaros per ilgos."

Prieš kelerius metus sugedus rotušės laikrodžiui, A.Bilvinas manė, kad problemą pavyks lengvai išspręsti. Druskininkuose, vienoje bažnyčioje, radęs nenaudojamą mechanizmą, tinkantį Kauno rotušės laikrodžiui, vyras vylėsi, kad dvasininkai šį padovanos. Deja, planas neišdegė – Dievo tarnai persigalvojo.

"Dabar užsakėme mechanizmą iš žinomos firmos "Parrot". Laukiame kol jis atvyks", – laikrodininkas vylėsi, kad siuntinys į Kauną atkeliaus greitai. Įrengus laiptus į likusius bokšto aukštus, jis esą įstatys mechanizmą, o laikrodis ir vėl ims skaičiuoti miestiečių ir Rotušės aikštę kertančių turistų laiką.

Laukia daugiau pokyčių

Darbus, kuriuos pagal architekto restauratoriaus Ryčio Vieštauto parengtą projektą atlieka bendrovė "Senamiesčio restauratoriai", planuojama baigti iki birželio vidurio. Bendra darbų sąmata – 75,9 tūkst. eurų.

"Užbaigus juos, lankytojai galės saugiai patekti į Rotušės palėpę, pakilti į bokštą, apžiūrėti laikrodžio mechanizmą, varpą, pasigėrėti pro langus atsiveriančia Kauno panorama", – pokyčiais džiaugėsi Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Bokšto ir palėpės virsmas – tik dalis planuojamų darbų. Šią vasarą, anot jo, numatyta restauruoti viduramžius menantį, Gediminaičių stulpus vaizduojantį sieninės tapybos fragmentą, išpieštą ant Rotušės pastato fasado.

Kauno muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis labiau akcentavo ne šiuo metu vykstančius darbus, o ateities planus – atlikus pastato rekonstrukcinius darbus, Rotušėje, jo tikinimu, bus sukurta moderni ekspozicija, pristatanti Kauno praeitį ir dabartį.

"Išsamesnė informacija apie šį projektą bus pateikta artimiausiais mėnesiais", – intrigą paliko G.Sužiedėlis.