„Kol kas išliekame rekordininkai, tai turbūt įeis į istoriją, kai viena mažiausių Kauno rajono seniūnijų laimėjo visas tris idėjas. Verta pasidžiaugti, kad tai buvo mūsų bendruomenės kertinis šuolis aukštyn įrengiant beveik 2,5 ha parką. Tai mus įkvėpė dar didesniems darbams“, – tvirtino Vandžiogalos seniūnas.

Įsivaizdavo kitokį veidą

J. Bukauskas seniūnijai vadovauja šiek tiek daugiau nei trejus metus. Jis vietinis – Vandžiogaloje gimė, užaugo ir gyvena. Sakoma: prie to, ką matome kasdien, akis pripranta. Jurgis patikino: kol dar nebuvo seniūnu, tikrai ūkiškai pažvelgdavo ir įsivaizduodavo kitokį seniūnijos gyvenviečių veidą.

„Norėjosi sukurti už seniūnijos administracinio pastato esantį parką, išvalyti jame esančius tvenkinius, iškirsti menkaverčius krūmus, įrengti pėsčiųjų takelius, taip pat – sutvarkyti miestelio kapinaites ir šalia jų esantį maždaug 1 ha sklypą, kitas Vandžiogalos viešąsias erdves ir prieigas, kurių turime tikrai daug. Žinoma, seniūnija – ne vien tik Vandžiogala, tačiau tuo metu man, gyvenančiam šiame miestelyje, kitos gyvenvietės rūpėjo mažiau“, – atviravo pašnekovas.

Išskirtinis: Svajonių fontanas – vienintelis toks pakaunėje: aštuonių metrų skersmens grindinis, dešimties purkštukų ir šviečiantis. / Organizatorių nuotr.

Norai išsipildė su kaupu

Paklaustas, ar tie norai išsipildė, seniūnas tvirtino: išsipildė 100 proc. ir dar viršijo visus lūkesčius. Prie to prisidėjo ne tik didžiulis jo paties noras, bet ir, palyginti, greitai pasikeitęs beveik visas seniūnijos kolektyvas, dėl kurio motyvacijos ir prasidėjo visi seniūnijos atgimimo pokyčiai. „Jaučiu savo kolegoms, seniūnijos darbuotojams didžiulį dėkingumą už puikų jų darbą ir indėlį“, – tvirtino J. Bukauskas.

Seniūnas džiaugėsi, kad, matydama ryškius teigiamus pokyčius, savo idėjomis nusprendė prisidėti vietos gyventoja Ingrida Rockinienė. Būtent ji ir pasiūlė visas tris idėjas: Vandžiogalos laisvalaikio, Vandžiogalos sūpynių skverų ir Svajonių fontano. Jis, beje, vienintelis toks pakaunėje – 8 m skersmens grindinis, dešimties purkštukų ir šviečiantis!

„Atsidūrėme laiku ir vietoje, pasinaudojome Dalyvaujamojo biudžeto priemonės galimybe, sutelkėme bendruomenę balsuoti, surinkome daugiausia balsų ir laimėjome visas idėjas. Tikrai tuo nustebinome visą Kauno rajoną, nes atitolusios seniūnijos dažniausiai nėra vertinamos kitų seniūnijų gyventojų kaip aktyvios, besitvarkančios ir kuriančios“, – sakė J. Bukauskas.

Seniūnas buvo atviras: pergalės džiaugsmas asmeniškai greitai baigėsi. Tai nutiko tuomet, kai prasidėjo projektavimai, viešieji pirkimai, sutarčių rengimai ir kt. „Daugybė dokumentų, daugybė nematomo darbo, kol galiausiai 2023 m. birželio pradžioje pradėjome įgyvendinti idėjas. O rugsėjo 30 d. įvyko mažosios ir vidutinės projektų idėjų įgyvendinimo pristatymas, tada oficialiai nesidrovėdami akcentavome, kad tai – parko atidarymo šventė“, – atviravo seniūnas.

Triūsas: įrengti visus pėsčiųjų takus ir parkavimo aikštelę dėl itin aukštų įkainių būtų užtrukę iki 2026–2027 m. / Organizatorių nuotr.

Bendruomenę subūrė talkoms

Nors dar nebuvo pamiršęs išgaravusio pergalės džiaugsmo, ūkiškas J. Bukauskas suskaičiavo, kad, samdant rangovus iš kasmet gaunamų biudžeto lėšų, beveik 2,5 ha parko teritorijoje įrengti visus pėsčiųjų takus ir parkavimo aikštelę dėl itin aukštų įkainių gali užtrukti iki 2026–2027 m. „Norėjosi, kad gyventojai visa tai turėtų kuo greičiau, todėl nusprendžiau, kad reikia pirkti apvadus, trinkeles ir pėsčiųjų takus įsirengti patiems, sutelkus bendruomenės vyrus, dirbančius tokius darbus ar statybose“, – pasakojo J. Bukauskas ir neslėpė, kad į jo idėją daug kas žiūrėjo skeptiškai.

Tačiau vyrai po dienos darbų vakarais, savaitgaliais ir per atostogas būrėsi po 12–14 žmonių ir maišė betoną, dėjo apvadus, tankino žvyrą, skaldą, atsijas ir galop klojo trinkeles. „Nelengva, kai po darbo dienos vakare tenka kibti į šį sunkų fizinį darbą, tačiau iki sutemų plušėdavau drauge su bendruomenės savanoriais. O aplinkos tvarkymo darbams susiburdavo po 40–50 gyventojų: lyginome žemes šalia naujų pėsčiųjų takų, sodinome augalus, sėjome žolytę, laistėme ir t. t. Susirinkdavo vaikai, suaugusieji, senjorai ir visi kartu tikrai smagiai ir darbingai leidome talkos vakarus. Visus sutelkti nelengva, todėl esu labai dėkingas vietos gyventojams už palaikymą, už bendrus darbus, iniciatyvas“, – gražių žodžių talkinusiems bendruomenės nariams negailėjo seniūnas.

Parko teritorijoje vietos bendruomenės savanoriai šiuo metu jau yra įrengę 720 m pėsčiųjų takų, automobilių parkavimo aikštelę, pagrindus po įrengimais. Tai sudaro apie 1 500 kv. m. Beje, talkos ir savanorystė nesibaigė: vandžiogaliečiai savo jėgomis yra numatę įrengti dar 42 atramas, o vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje, įrengus apšvietimą, jau kvies į atnaujinto parko šventinį renginį.

Jaukus: Vandžiogalos sūpynių skvere – penkios kalviškos sūpynės aplink tvenkinuką suaugusiems, du įleidžiami fontanai, vaikų žaidimų kompleksas, keturios sūpuoklės vaikams. / Organizatorių nuotr.

Įgyvendino ir kitas vizijas

Seniūnas džiaugėsi, kad pavyko įgyvendinti ir kitas savo vizijas: aptverti 2,3 ha Vandžiogalos miestelio kapinaites, sutvarkyti šalia esantį pušynėlį, miestelio centre augalais apželdinti žaliąsias erdves, atnaujinti seniūnijos kiemą. Džiugina ir bendruomenės nario pagamintas ženklas VANDŽIOGALA, kurio raidės žavi apsodintomis gėlėmis, o vakare pavadinimas žėri spindinčia šviesa.

„Turime nemažai vietų, kuriose yra koks nors akiai patrauklus akcentas, į kurį kaskart atkreipiame dėmesį. Visa tai kuriama padedant aktyviems Vandžiogalos miestelio gyventojams ir asociacijos „Vandžiogalos bendruomenė“ nariams. Visuomet atsižvelgiu į gyventojų norus ir poreikius, visada vieni kitus palaikome, bendradarbiaujame. Miestelio veidas per gan trumpą laiką pasikeitė kardinaliai. Smagu ir patiems, o ir pravažiuojantys ir svečiai negaili kuo gražiausių žodžių“, – kalbėjo pašnekovas.

Noriu visus pakviesti aplankyti Vandžiogalos seniūniją, išvykusius sugrįžti į ją, naujakurius – kurtis joje.

Paklausa didesnė nei pasiūla

J. Bukauskas įvardijo dar vieną tendenciją: norinčių pirkti būstą Vandžiogaloje yra daugiau, nei jų parduodama, pastaraisiais metais atsikėlė nemažai jaunų šeimų. „Įtakos didesnei paklausai negu pasiūla, manau, turi tai, kad miestelis pasikeitė. Žmonės nori gyventi nuošalesnėje vietoje, o Vandžiogala tikrai tinka, juk esame Kėdainių–Jonavos–Kauno kryžkelėje, iki šių miestų nuvykti užtrunka 20–30 minučių“, – privalumus vardijo seniūnas.

Patrauklumą didina ir tai, kad per pastaruosius dvejus metus čia buvo įvykdyti trijų gatvių centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklų rangos darbai, viliamasi, kad, bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis ir padedant Kauno rajono savivaldybei, centralizuotą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą turės ir kitos miestelio gatvės.

O pagrindinėms – Kauno ir Kėdainių – gatvėms jau skirta dažų seniems mediniams gyvenamiesiems namams dažyti, todėl šią vasarą jie suspindės naujomis spalvomis ir dar labiau pagyvins miestelio vaizdą.

Darbštuoliai: vyrai po dienos darbų vakarais, savaitgaliais ir per atostogas būrėsi po 12–14 žmonių ir maišė betoną, dėjo apvadus, tankino žvyrą, skaldą, atsijas ir galop klojo trinkeles. / Organizatorių nuotr.

Mato ir kitas gyvenvietes

Vandžiogalos seniūnija yra išskirtinė – turi aktyvią sentikių bendruomenę, tiksliau – visą Ibėnų gyvenvietę, kurioje yra ir cerkvė. Šiame kaime yra didelės kapinaitės, kurios svarbios kiekvienam sentikių bendruomenės nariui. Šiais metais naujai buvo užtverta dalis tvoros, įrengti du vandens šuliniai, vis dar tvarkomas už kapinių prie upelio esantis 0,45 ha sklypas: iškirsti krūmai, išvežtos šiukšlės, sklypas paimtas visuomenės poreikiams. Taip pat ties šia gyvenviete planuojami Gynios upelio valymo darbai, po kurių visuomenės poreikiams paimto sklypo žemė bus išdirbta ir užželdinta žole, įrengtos parkavimo aikštelės kapinių lankytojams.

„Džiugu turėti šią bendruomenę savo seniūnijoje, nesvarbu, kad ji – kito tikėjimo, kitų tradicijų, tačiau, jei prireikia, iš kiekvieno šios bendruomenės gyventojo sulaukiu pagalbos. Be to, šie šilti, aktyvūs žmonės savomis jėgomis įsirengė skverą, švenčia savo tradicines šventes ir džiaugiasi buvimu bendruomenėje“, – pastebėjo seniūnas.

Jis pasistengė atliepti ir Valeravos kaimo gyventojų poreikius: šiuo metu jau vyksta pagrindinės šio kaimo – Laukų – gatvės su 30-čia gyvenamųjų namų valdų, tarp kurių – ir penki daugiabučiai namai, paruošiamieji asfaltavimo darbai. Valeravos kaimo gyvenvietėje bendruomenės narė I. Rockinienė po metų pertraukos vėl pateikė mažos vertės idėją Kauno rajono Dalyvaujamojo biudžeto priemonei „Vaikų ir jaunimo laisvalaikio erdvė“. Ir vėl pavyko surinkti daugiausia balsų, „Vaikų ir jaunimo laisvalaikio erdvė“ tapo nugalėtoja, tad šiemet laukia ir šios idėjos įgyvendinimo darbai: vaikų žaidimų kompleksas, betoninis stalo tenisas, sūpynės vaikams ir danga po įrenginiais.

Vandžiogalos seniūnija turi ir trečią didesnę gyvenvietę – Boniškių, todėl J. Bukauskas tikisi, kad kitąmet joje atsiras aktyvus bendruomenininkas, kuris atlieps šios teritorijos gyventojų lūkestį. „Tuomet visos gyvenvietės vykdytų Dalyvaujamojo biudžeto priemonės idėjas“, – vylėsi pašnekovas.

Pats seniūnas sau kelia uždavinį prisitraukti mažesnių ar vieną–dvi didesnes gamybos įmones, kad vietiniai gyventojai, neturintys galimybių važinėti į miestą, galėtų įsidarbinti netoli savo gyvenamosios vietos.

„Šie treji mano, kaip seniūno, metai tikrai nebuvo lengvi, darbas per šiuos metus nesitęsdavo nuo 8 iki 17 val., paaukota daug vakarų, savaitgalių, atostogų, tačiau nuoširdžiai džiaugiuosi, kad pavyko atlikti labai daug gražių darbų per tokį trumpą laiką. Drįsčiau sakyti, kad didieji seniūnijos darbai šiemet bus baigti ir nuo kitąmet sulauksime šviesesnio rytojaus, kai jau ne kursime, ne tvarkysimės, ne statysime, o tiesiog viską prižiūrėsime. Visada būsiu dėkingas gyventojams ir Kauno rajono savivaldybės administracijai už palaikymą. Noriu visus pakviesti aplankyti Vandžiogalos seniūniją, išvykusius sugrįžti į ją, naujakurius – kurtis joje, nes tai tikrai strategiškai palanki teritorija pasiekti miestą, auginti vaikus, leisti juos į vietoje esantį darželį ar gimnaziją ir mėgautis gyvenimu“, – kvietė J. Bukauskas.