Kardinolas Sigitas Tamkevičius pastebėjo, kad laisvės kelias buvo nelengvas. Iki tol vykdytos tremtys, kalinimai, persekiojimai, padarė didelę žymę mūsų tautos sąmonėje, tačiau laisvės troškimas buvo didesnis nei priešo baimė.

"Mes išgyvenome tą sunkų laikotarpį, kai bolševikai bandė ne tik išoriškai, bet norėjo pavergti ir mūsų dvasią. Dėkoju Dievui, kad su vyresniųjų pagalba pavyko išlaikyti laisvės troškimą. Dėkingas ir tautiečiams, kurie gyveno už Atlanto, už tai, kad jie rėmė mūsų laisvės idėją. Jei ne jie, ir "Kronikos" balsas būtų buvęs kitoks, nebūtų padaręs to, ką padarė", – apie tarpusavio palaikymą ir tai, kad kartu įveikti priešą yra lengviau, kalbėjo S.Tamkevičius.

"Kovo 11-oji buvo Dievo dovana, nes be Aukščiausiojo pagalbos ta imperija nebūtų žlugusi. Reikia nulenkti galvas prieš tuos Lietuvos vyrus ir moteris, kurie turėjo drąsos paskelbti Kovo 11-ąją. Nebuvo viskas taip paprasta. Šalia buvo sovietinė kariuomenė, kuri tuomet akimirksniu galėjo viską sunaikinti. O dabar jau 30 metų einame laisvės keliu, tad noriu palinkėti, kad žmonės skleistų gėrį, į pyktį neatsakytume pykčiu, bet gerumu. Laisvės kelyje labai reikalinga gera nuotaika ir gerumas. Tada pats kelias pasidaro lengvesnis", – pridūrė kardinolas.

Reikia nulenkti galvas prieš tuos Lietuvos vyrus ir moteris, kurie turėjo drąsos paskelbti Kovo 11-ąją.

Pasak signatarės Nijolės Oželytės, keliaujant po pasaulį, galima lengviau atsikratyti sovietinių minčių ir iškreiptos meilės okupantams.

"Kiekvienoje jaunoje auditorijoje aš paklausiu, ar tikrai laisvė yra vertybė, ir jie visada atsako "Taip." Tada paklausiu, jei grįžus namo tėvas parodytų duris ir pasakytų, kad esi laisvas, ar labai džiaugtųsi? Laisvė nėra vertybė, o yra siaubas tiems, kurie neturi jėgų. Niekas tada nežinojo, už kokią Lietuvą kovoja, nes niekas nežinojo, kokia ta laisva Lietuva. Taip, mes dabar kitokie ir po truputį valomės purvą iš savo galvų", – kalbėjo signatarė.

"Kai nuvykau į Ameriką, supratau, kad aš nebuvau aš, nes gyvenau su mintimis, kurias man kažkas įbruko, ir maniau, kad tai mano nuomonė. Vien Lietuvoje gyvendamas žmogus arba atpras nuo tamsaus sovietinio rūsio, arba niekada taip ir neatpras bei savo vaikus toliau augins pagal sovietinius laikus. Todėl gerai, kai vaikai išvažiuoja, studijuoja kur nors Londone, nes ten vyksta greitesnė civilizacijos raida. Po kelerių metų jie grįžta jau kitokie", – savo mintimis, kaip lengviau eiti teisingu laisvės keliu, renginio metu pasidalijo N.Oželytė.